- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2-956-785/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00568-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei R. K. (B.), jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, institucijos teikiančios išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, atsakovui R. N. nedalyvaujant, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. (B.) ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. N. nepilnamečio sūnaus O. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 500,00 Lt per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą 18 000,00 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K., ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad nuo 2005 m. gegužės mėnesio su atsakovu R. N. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus O. N.. Kadangi nesutapo jų charakteriai, skyrėsi požiūriai į gyvenimą bei vaiko auklėjimą, abipusiu susitarimu nusprendė gyventi atskirai. Nepilnamečio sūnaus auklėjimu ir išlaikymu su atsakovu susitarė rūpintis abipusiu susitarimu. Atsakovas pažadėjo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti periodines išmokas po 300 Lt per mėnesį. Tačiau šio savo pažado atsakovas nesilaikė ir vaikui išlaikymo neteikė. Ieškinio padavimo teismui metu nuomojasis vieno kambario butą. Savo nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Ieškovės padėtis materialiai yra labai sunki, nes yra bedarbė, buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau darbo nepavyko susirasti. Kad su sūnumi O. galėtų pragyventi, kurį laiką dirbo užsienyje. Pragyvenimui skiria nedideles savo santaupas. Socialinės pašalpos negauna. Susiklosčius tokiai situacijai, mano, kad atsakovas privalo skirti lėšas vaiko išlaikymui. Prašo teismo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus O. N. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt, taip pat įsiskolinimą 18 000 Lt (500 Lt x 36 mėn.) nuo 2009 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi atsakovas tuo laikotarpiu neteikė sūnui išlaikymo. Bendra sūnui O. per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 1000 Lt. Kad nupirkti sūnui įvairesnio maisto, kas mėnesį išleidžia 400 Lt maistui, vaistams ir vitaminams 100 Lt, mokestis už darželį 166 Lt, įvairios vaiko lavinimui skirtos prekės 100 Lt, sūnaus rūbai nuo 100 iki 200 Lt per mėnesį (priklausomai nuo sezono), išlaidos kurui 200 Lt. Vaikui reikia ne tik maisto, drabužių, vaistų ir vitaminų. Po 50 Lt per mėnesį išleidžia sūnaus pramogoms, žaislams, išvykoms į gamtą ir pan. Už buto, kuriame gyvena su sūnumi O., nuomą bei komunalinius patarnavimus kiekvieną mėnesį sumoka po 500 Lt. Kiekvienam vaikui yra būdingi individualūs dvasiniai, kultūriniai, psichologiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra abiejų vaiko tėvų pareiga. Tam, kad būtų užtikrintos normalios mūsų nepilnamečio sūnaus O. N. gyvenimo sąlygos, mano, jog būtų protinga ir teisinga, jei atsakovas skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.
Atsakovui R. N. procesiniai dokumentai įteikti ir jis apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuotas viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl civilinė byla nagrinėjama atsakovui R. N. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovė R. K. (B.) savo ieškinyje nurodytas aplinkybes palaikė prašė jos ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vaiko išlaikymui šiuo metu išleidžia daugiau nei išleisdavo pradžioje nuo vaiko gimimo. Gyvenant su atsakovu kartu, jis niekada nedirbo, o ji buvo dirbanti, todėl iš jos gaunamų pajamų ir išmokų jie visi ir gyvendavo, dar jiems pragyventi padedant jos ir R. N. artimiesiems. Nuo 2009 m. kovo 1 d. nebegyvenant kartu su atsakovu, jis jokio išlaikymo nepilnamečiui jų sūnui O. N. neteikė visiškai. Atsakovas su vaiku bendrauti nerodo jokio noro. Su atsakovu susisiekti pastaruoju metu jokiais įmanomais būdais nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis, nepavyko. Jis vengė ne tik jos, tačiau ir savo sūnaus O. N..
Teismo posėdyje institucijos teiskiančios išvadą atstovas nurodė, kad ieškovės R. K. reikalavimas iš atsakovo R. N. priteisti nepilnamečio sūnaus O. N. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas, o jos reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui, skaičiuojant po 500,00 Lt per mėnesį, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., turėtų būti mažintinas, kadangi ir pati ieškovė nurodė, kad anksčiau vako išlaikymo išlaidos buvo mažesnės negu šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiko auklėjimu ir jo išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui išlaikymo, tai išlaikymas iš tėvų priteisiamas priverstinai. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje 22, p. 13-22).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų O. N., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovė R. K. pastaruoju metu buvo bedarbė, jokių pajamų negaudavo, gyveno iš santaupų, padedant artimiesiems, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Iš teismo turimų duomenų matyti, jog atsakovas R. N. yra nedirbantis, jam nuosavybės teise priklauso ¾ vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvus ar vieną iš jų nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, turi galimybę dirbti ir gauti pastovias pajamas.
Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ieškovė iš santaupų ir padedant artimiesiems nepilnamečio vaiko O. N. išlaikymui per mėnesį šiuo metu išleidžia apie 1000 Lt, kuriuos sudaro išlaidos vaiko maistui, rūbams, vaistams, vitaminams, mokesčiui už darželį, ugdymo, lavinimo prekėms, transporto, komunalinės išlaidoms, pramogoms, laisvalaikiui.
Atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus, į vaiko amžių, kad jam greitai bus 5 metai, jis neturi specialių poreikių, taip pat į ieškovės turtinę padėtį bei, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, nors yra nedirbantis, tačiau turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo R. N. nepilnamečio O. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisiant po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomų periodinių išmokų, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, kurie užtikrins minimalius vaiko poreikius, kadangi kitą tokią dalį lėšų, tačiau ne mažesnę, turi skirti ieškovė (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirto turto tvarkytoja (LR CK 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Pagal LR CK 3.200 straipsnio nuostatą išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos - 2012 m. kovo 7 d., viena, padedant jos artimųjų, išlaikė nepilnametį sūnų O. N., o atsakovas tuo laikotarpiu visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Tačiau ieškovė nurodė, kad anksčiau, kada sūnus buvo jaunesnis, jam išlaidos išlaikymui buvo mažesnės, šiuo metu yra didesnės dėl jo amžiaus, poreikių, darželio lankymo. Be to, iš ieškinio matyt, jog pati ieškovė su atsakovu, jiems išsiskyrus, buvo sutarusi, jog R. N. vaiko išlaikymui mokės periodines išmokas po 300,00 Lt per mėnesį, tačiau, pasak jos, išlaikymo vaikui iš viso jis neteikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei, kad ieškovė, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos - 2012 m. kovo 7 d., viena, tai yra materialiai nepadedant atsakovui R. N., rūpinosi O. N. socialine gerove, užtikrindama, kad būtų patenkinti visi būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai: maistas, rūbai, vitaminai ir t.t., darytina išvada, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2012 m. kovo 7 d., tai išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iš atsakovo priteistinas vaikui nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d., iš atsakovo priteisiant 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui O. N. (300,00 Lt x 36 mėn. = 10800).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė, paduodant ieškinį dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), patenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo valstybei skaičiuojant pagal patenkintą reikalavimų dalį, iš viso 468,00 Lt, tai yra pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (400,00 Lt x 12 mėn. x 3 % = 144,00 Lt) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), o taip pat pagal išieškomą išlaikymo įsiskolinimo sumą (10800,00 Lt x 3%= 324,00 Lt) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Nors ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. N., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) po keturis šimtus litų (400,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2012 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų (10800,00 Lt) O. N., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d.
Priteisti iš R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus (468,00 Lt) žyminio mokesčio, valstybei.
O. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskirti R. K. (B.), a.k. (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.