- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- 2YT-6848-1056/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00621-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. J., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, E. A., po mamos E. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama E. G.. Po jos mirties įpėdinės liko ji ir jos sesuo G. J.. Mama jai priklausiusį žemės sklypą iki mirties buvo padovanojusi jai. Tame sklype yra likę ir jai priklausančių pastatų likučiai. Ji galvojo, kad mama tuos pastatus buvo išregistravusi iš Nekilnojamo turto registro, todėl nesikreipė dėl jų paveldėjimo į notaro biurą. Jos su sese palaidojo mamą, joms liko asmeniniai ir buitinio naudojimo daiktai, taigi palikimas buvo priimtas pradėjus jį valdyti. Palikimo priėmimo faktą būtina įforminti teisiškai, nes tik turto savininkas turi galimybę išregistruoti nebeegzistuojančius statinius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą turto palikėjos E. G. palikimo perėjimą valstybei, bei neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto perėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad E. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamam turtą valdyti, Nacionalinė žemės atrnyba neprištaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose ji atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismui išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, jog pareiškėja po motinos E. G. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, Administracija neprieštarautų pareiškėjos prašymo tenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo G. J. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu byloje pareiškėjai sesei E. A. dėl turto valdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai E. G., pareiškėja priėmė savo motinos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti E. G. turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos E. G. dukra. E. G. testamento nepaliko, pareiškėja jos turtą pradėjo valdyti kaip įstatyminė įpėdinė. Paveldėjimo bylos užvestos Pasvalio rajono 1-ajame ar 2-ajame notarų biuruose į E. G. turtą nėra, nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų.
11. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja E. A. po motinos mirties priėmė jos palikimą, iki mirties rūpinosi jos turtu, jai liko dalis motinos buities ir asmeninių daiktų. Tokiu būdu E. A. faktiškai pradėjo valdyti po motinos E. G. mirties likusį turtą.
12. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjos E. G. mirties pareiškėja E. A. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.
13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios E. G. palikimo sudėties.
14. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, būdama įstatyminė palikėjos įpėdinė, po savo motinos E. G. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad E. A. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad E. A. aptartu būdu priėmė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjos reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos, E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.