- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2-707-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00081-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Vudstata“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Vudstata“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Vudstata“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vudstata“. Nurodė, kad MB „Vudstata“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2022 m. kovo 30 d. sudarė 3 061,31 Eur.
2. Trečiasis asmuo A. J. pateikė prašymą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi yra atsakovės kreditorė – atsakovė su ja neatsiskaitė pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2022 m. spalio 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras už buhalterinės apskaitos tvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei MB „Vudstata“.
4. Teismas nustatė, kad skola VSDF biudžetui 2022 m. kovo 30 d. sudarė 3 061,31 Eur, atsakovė neturi registruoto turto. Teismas, remdamasis 2021 m. balanso duomenimis, konstatavo, kad atsakovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė MB „Vudstata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad atsakovė yra sudariusi dvi rekonstrukcijos darbų sutartis su VšĮ „Evės namai“, bendra sutarčių vertė yra 39 148 Eur, užsakovui finansavimas teikiamas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) skiriamų lėšų. VšĮ „Evės namai“ yra skolinga atsakovei 19 348,23 Eur sumą pagal 2021 m. gruodžio 27 d. rekonstrukcijos darbų sutartį, taigi atsakovė galės atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog teismo siųstus procesinius dokumentus gavo, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki. Pareiškėjos teigimu, nėra teisinio pagrindo remtis naujai į bylą teikiamais įrodymais – nėra duomenų, kad sąskaitos įteiktos VšĮ „Evės namai“, kad ši bendrovė yra veikianti ir kad atsakovės turima 19 348,23 Eur debitorinė skola yra reali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria MB „Vudstata“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad realiai vykdo veiklą, yra moki, kadangi netrukus gaus atsiskaitymą už atliktus darbus.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
10. Bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus, 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.
12. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė.
13. Iš byloje esančio MB „Vudstata“ balanso už 2021 metus matyti, kad bendrovė turėjo 5 963 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekė 3 288 Eur (1 t., b. l. 14). Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, taip pat nepateikė tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų – einamojo balanso. Nors pagal 2021 metų balansą bendrovės finansinė būklė neatitinka vienos iš nemokumo būklę apibrėžiančių sąlygų – bendrovės turimas turtas viršija įsipareigojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys, atspindėti 2021 metų balanse, yra nebeaktualūs ir gali būti reikšmingai pasikeitę, taigi nebėra pagrindo jais vadovautis, todėl bendrovės (ne)mokumas nustatytinas remiantis kitais byloje esančiais duomenimis.
14. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad bendrijos įsiskolinimas pareiškėjai susidarė nuo 2022 m. kovo 30 d., o išieškojimas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) vykdomas nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d., tačiau nesėkmingai. Bendrija tik 2022 m. balandžio 1 d. sumokėjo 101,90 Eur mokesčių ir daugiau mokestinių prievolių nevykdė. Be to, nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu neatsiskaito pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2022 m. spalio 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bendrija negali laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
16. Atsakovė įrodinėjo, kad ji vykdo veiklą – yra sudariusi rangos sutartis ir planuoja gauti pajamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, įrodančius 19 348,23 Eur debitorinės skolos realumą ir aplinkybes, kad VšĮ „Evės namai“ atsiskaitys su atsakove (skolų suderinimo aktą ir apmokėjimą pagal ankstesnę rangos sutartį, paaiškinimus dėl neatsiskaitymo). Tačiau atsakovė šio teismo įpareigojimo nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas papildomai dėmesį atkreipia į tai, kad yra nagrinėjamas būtent atsakovės atskirasis skundas ir būtent jai tenka pareiga aktyviai domėtis bylos eiga, teikti paaiškinimus ir dokumentus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės doktrina ir teismų praktika pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs, taikymą. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pačios mokumą ir įrodančius debitorinės skolos realumą, tačiau atsakovė tų duomenų nepateikė, nors neabejotinai galėjo tai padaryti. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad MB „Vudstata“ 2022 m. spalio 10 d. išrašyta sąskaita–faktūra nėra pasirašyta, duomenų apie tai, kad ji yra įteikta ar išsiųsta VšĮ „Evės namai“, nėra. Ginčo sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2022 m. spalio 12 d., tačiau jau beveik 10 mėnesių yra delsiama atsiskaityti. O tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti atsakovės nurodomos debitorinės skolos realumu. Atsakovė neįrodė, kad turi realaus turto finansiniams įsipareigojimams padengti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.