Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-408-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1-408-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
M. V.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei,dalyvaujant kaltinamajam M. V.,prokurorei Rasai Šimonei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniaus gatvėje, Trakuose, M. V., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 12 eurų įgijo baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį- 0,584 gramo narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) laikė savo apatiniuose rūbuose iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 02.20 val., kol prie pastato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis beveik dešimt metų vartoja narkotikus- pradėjo nuo „žolės“, perėjo prie „Spice“. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo kazino, kur jis susipažino su vaikinu, vardu M.. Kadangi tiek jis, tiek minėtas M. dirba virėjais, jie išsišnekėjo ir kartu parūkė kanapių. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir jį su M. sulaikė. Kanapes jis pirko Trakuose iš vaikino, vardu E., už 1 gramą kanapių mokėdamas 12 eurų. Su minėtu E. jis susipažino Trakuose per bendradarbį, vardu A.. Pastarasis dirba padavėju (duomenys neskelbtini) dabar A. išėjęs tėvystės atostogų. Nusipirkęs gramą kanapių pastarąsias jis laikė savo kišenėje. Pusę gramo kanapių jis surūkė, o likusią dalį pas jį rado policijos pareigūnai. Kanapių jis neberūko apie du mėnesius. Baudos, kuri jam buvo skirta už vagystę, jis nesumokėjo, baudą iš atlyginimo išieško antstoliai. Jo atlyginimas virš 500 eurų. 60 valandų nemokamų darbų Vilniaus „Caritas“ prieglaudos namuose jis neišdirbo, išdirbs atostogų metu. Jis labai blogai vertina savo veiksmus.

Teisiamojo posėdžio metu M. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.30 val. iš nepažįstamo vyro Trakuose netoli parduotuvės „Maxima“ už 12 eurų jis nusipirko 1 gramą „žolės“. Pastarąją jis pirko savo vartojimui. Tikslo platinti „žolės“ jis neturėjo. Dalį „žolės“ jis iš karto suvartojo, kitą dalį pasiliko. „Žolę“ jis įsidėjo į striukės kišenę. 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 23.50 val. jis nuėjo į lošimo automatų saloną, esantį Žirmūnų g. 2, Vilniuje, kur jis norėjo atsiimti savo ankstesnį laimėjimą. Lošimo automatų salone jis prabuvo apie dvi valandas. Ten jis gėrė alų, bendravo su nepažįstamu vaikinu. Jis nutarė nueiti į lauką parūkyti. Lauke prie jo ir nepažįstamo vaikino privažiavo policijos pareigūnai. Pamatęs policijos pareigūnus jis įsidėjo turėtą „žolę“ į apatines kelnaites. Privažiavę policijos pareigūnai jį apžiūrėjo ir jis pareigūnams pats atidavė turėtas narkotines medžiagas Minėto vaikino jis visiškai nepažįsta, vardo nežino, kadangi pastarąjį jis matė pirmą kartą. Dėl įvykio jis gailisi (b. l. 48, 53).

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 02.00 val. patruliavimo metu prie pastato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, jis pastebėjo kitą policijos ekipažą, kuris tikrino jaunuolių grupę. Jis nusprendė kolegoms padėti. Priėjus prie vaikinų ir paklausus, ar šie turi draudžiamų daiktų, vienas iš vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo- M. V., labai pasimetė bei atsakė, kad neturi. Tuomet buvo nutarta M. V. nuvesti prie tarnybinio automobilio bei atlikti M. V. dalinę asmens apžiūrą. Tada M. V. pasakė turintis įsikišęs į apatinius rūbus maišelį su narkotine medžiaga. Paprašytas ištraukti ir geranoriškai atiduoti minėtą narkotinę medžiagą M. V. sutiko ir iš apatinių drabužių ištraukė polietileninį užspaudžiamą maišelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės medžiaga. M. V. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 26-27).

Specialistas, ištyręs žalios spalvos sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su užrašais „Stay high“, rastą ir paimtą 2018 m. rugpjūčio 13 d. M. V. apžiūros metu, konstatavo, kad tai yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,584 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje- 17,3 %). M. V. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 13-15).

Specialistas, ištyręs M. V. šlapimą, paimtą 2018 m. rugpjūčio 13 d. 07.00 val., pastarajame rado tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- paties M. V., taip pat liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniaus gatvėje, Trakuose, M. V., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 12 eurų įgijo baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį- 0,584 gramo narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) laikė savo apatiniuose rūbuose iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 02.20 val., kol prie pastato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 259 straipsnio 2 dalis.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Minėta, kad M. V. įgijo narkotinę medžiagą- kanapes (antžemines dalis), kurios dalį suvartojo, o likusią dalį laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. M. V. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas), vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Duomenų, patvirtinančių M. V. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas M. V. rastas narkotinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi M. V. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl M. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. V. baudžiamąjį nusižengimą padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje), taigi M. V. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. V. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis dirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. V. skiriant švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimą, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. V. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. V. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. V. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio bauda ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir gydytis nuo narkomanijos. Kadangi nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu, ir nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. V. pripažintinas kaltu šiuo nuosprendžiu, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. V. skirtos bausmės ir šiuo nuosprendžiu M. V. skirtina bausmė bendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. V. skirtina galutinės subendrintos bausmės- 753,20 eurų dydžio bauda ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

M. V. nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. 02.20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 10.46 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 41, 42), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Taip pat į M. V. skirtiną bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu įskaitytas M. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas bei M. V. atlikta bausmės dalis.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 49-50), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- po tyrimo likę 0,444 gramo kanapių (antžeminių dalių), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 12), taip pat vienas tuščias plastikinis uždaromas maišelis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (b. l. 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. V. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

M. V. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. V. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. V. skirtomis bausmėmis jas apimant ir M. V. skirti galutines subendrintas bausmes- 753,20 eurų dydžio baudą ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant M. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Į bausmę įskaityti M. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu įskaitytą M. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką bei M. V. atliktą bausmės dalį.

Bausmių pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šias bausmes vykdančioje institucijoje dienos.

M. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- po tyrimo likusius 0,444 gramo kanapių (antžeminių dalių), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, taip pat vieną tuščią plastikinį uždaromą maišelį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti M. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Įpareigoti M. V. 753,20 eurų dydžio baudą iki 2019 m. spalio 11 d. sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti M. V., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas