Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1688/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2-1688/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Greda“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“, "Vensva" "If P & C Insurance AS"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1688/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Greda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1177-460/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Greda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vienašalės restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vensva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1) pripažinti ieškovo UAB „Vensva“ ir atsakovo UAB „Greda“ 2012 m. spalio 25 d. sudarytą puspriekabės KNAPEN, id. Nr. XL9K0C10007067417 ir 2012 m. lapkričio 9 d. sudarytą puspriekabės KNAPEN, id. Nr. XL9K0C10007082143 pirkimo–pardavimo sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

2) taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo UAB „Greda“ ieškovui UAB „Vensva“ priteisti 204 716,52 Lt sumą, sumokėtą už puspriekabes KNAPEN;

3) iš atsakovo UAB „Greda“ priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog iš atsakovo nupirko dvi puspriekabes KNAPEN, kurios nuo 2011 m. spalio 1 d. yra ieškomos Vokietijoje, be to, dėl minėtų puspriekabių identifikavimo numerių suklastojimo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo Lietuvoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00106-13. Ieškovas teigia, kad atsakovas jam pardavė vogtas puspriekabes. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kad šis grąžintų ieškovo sumokėtą 204 716,52 Lt sumą, tačiau atsakovas pinigų negrąžino.

Siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Vensva“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Greda“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netyrė ir nevertino ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį, o atsakovas, nesumokėdamas ieškovui, tik patvirtino abejones, kad jo turtinė ir finansinė padėtis galbūt yra sudėtinga ir prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė. Teismas sprendė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Greda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1177-460/2013. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nurodo tik savo prielaidas ir abejones, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik ieškinio sumos dydžiu ir nepatvirtinamas jokiais faktiniais duomenimis.Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neturėdamas rašytinių įrodymų nei apie atsakovo turtinę padėtį, nei apie ieškovo reikalavimų patenkinimui kylančią grėsmę. Atsakovui ieškinio suma nėra itin reikšminga, nes ieškinio suma sudaro tik apie vieną trečiąją įmonės ilgalaikio turto, neįskaitant kitų lėšų ir turto. Patenkinus ieškovo ieškinį, su kuriuo atsakovas nesutinka, palankus ieškovui teismo spendimas galėtų būti įvykdytas iš įmonės turto.Nėra pagrindo teigti, kad atsisakymas patenkinti pretenziją, nurodytą ieškinyje, yra bent kiek susijęs su atsakovo finansinėmis problemomis arba noru išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovo padėtis yra nepagrįstai apsunkinama pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi nesant pagrįsto ir realaus pagrindo, jog palankus ieškovui teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas ar apsunkintas jo vykdymas, jo turtui yra taikomas perteklinis suvaržymas bei pažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyra.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vensva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo UAB „Greda“ atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nepateikė pagrįstų savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negali būti vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas.Aplinkybė, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nuostolių, pati savaime nesudaro pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo UAB „Vensva“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Greda“ turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl yra pagrindas spręsti, kad egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė ir atsakovo turto atžvilgiu turi būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovas atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei faktinę šios bylos situaciją, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje taiko prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną ir didelės ieškinio sumos taisyklę.

Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, įvertinamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sandorių, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, objektai – transporto priemonės – puspriekabės KNAPEN, id. Nr. XL9K0C10007067417 ir Nr. XL9K0C10007082143 galimai yra vogtos, paieškomos Vokietijoje, taip pat, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00106-13 dėl šių transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir kt. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad joms pasitvirtinus, ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai prima facie įvertino ieškinio pagrįstumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-721/2012). Kitaip tariant, pagal prima facie doktriną, tikimybės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, buvimas suponuoja ir teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Vertinant, ar ieškovo reikalaujama priteisti 204 716,52 Lt dydžio suma atsakovui yra didelė, atsižvelgtina į atsakovo UAB „Greda“ turtinę padėtį. Atsakovo nurodytų teiginių apie tai, kad atsakovo apyvarta 2012 metais sudarė 3 185 950 Lt, apeliacinės instancijos teismas nelaiko aplinkybėmis, pagrindžiančiomis gerą atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo pagrindinė veikla – variklinių transporto priemonių pardavimas bei techninė priežiūra ir remontas, iš šios veiklos 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė gavo 32 477 Lt grynojo pelno. Nors atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė ir turi materialaus turto už 599 472 Lt, tačiau šio turto sudėtis (pagal 2013 m. gegužės 6 d. antstolio sudarytą areštuoto turto apyrašą nekilnojamojo turto dalis sudaro 144 100 Lt) nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškiniu reikalaujama suma atsakovui nėra didelė. Be to, laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti turto vertę, didžiąja dalimi pritaikytos 144 100 Lt vertės nekilnojamajam turtui, kuris iš esmės nedalyvauja įprastinėje atsakovo vykdomoje verslo veikloje. Areštas pritaikytas tik dviem atsakovui priklausančioms transporto priemonėms, o atsakovo lėšos ir turtinės teisės nėra areštuotos, todėl darytina išvada, jog atsakovo veikla nėra neproporcingai suvaržyta.

Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnis numato galimybę vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, teismas šalies prašymu gali pareikalauti, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas