- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- II-47-257/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pažeidėjas
- V. D.-B., V.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. D.-B., jos atstovei Renatai Jatužytei-Mulevičienei,
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovui Virginijui Čėsnai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D.-B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D.-B. 2010 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal ATPK 127 str. 1 d. nubausta administracine nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 20 d. 16.24 val. Šiauliuose, Vasario 16-osios–Trakų g. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodama per pėsčiųjų perėją nepraleido pėsčiojo, dėl to jį kliudė ir tokiais savo veiksmais pažeidė K.E.T. 8 ir 37 punktų reikalavimus. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. D.-B. nurodė, kad įvykio dieną atvyko į Šiaulius ir po 16 val. su mama susiruošė į kirpyklą. Važiavo Vasario 16-osios gatve. Artėjant prie sankryžos buvo mašinų spūstis, ji važiavo pirma eismo juosta. Šalia jos vairuojamos mašinos važiavo kitos mašinos, kurios ketino sukti į kairę, taip pat buvo mašinų, važiuojančių prieš ją. Iš kitos gatvės sankryžoje mašinos suko į dešinę pusę. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos ji sustojo, apsidairė į abi puses, pėsčiųjų nebuvo. Pradėjo judėti iš lėto toliau į priekį, buvo 10-20 km/h greitis. Dar 2 ar 3 kartus sustojo ir vėl pradėjo judėti pirmyn, nes buvo intensyvus eismas. Šalia keleivio sėdynėje sėdėjo jos mama pasisukusi šiek tiek kairiau į ją. Jos mama pirmoji pamatė vaiką. Kai jos mama sušuko, tuo metu ji prie pat savo mašinos priekio pamatė jai iš kairės pusės bėgantį nedidelį vaiką, t.y. ji matė vaiko galvą ir truputį kūno, vaikas bandė apibėgti jos mašiną. Vaiko prieš tai nematė, nes aplink buvo daug mašinų. Ji iš karto sustojo, tačiau neišvengė eismo įvykio. Vaiką kliudė mašinos priekiu, nes vaikas bėgo ne per perėją, o gerokai toliau. Ji sustabdė mašiną, vaikas nukrito, po to atsistojo ir pradėjo bėgti. Ji kartu su mama išlipo iš mašinos ir vijosi vaiką. Jos mama pirma pagavo vaiką, o ji telefonu Nr. 112 paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Eismo įvykio schemoje pažymėta kraujo dėmė, tačiau vaikas ne toje vietoje buvo nukritęs, o kraujo dėmė yra toje vietoje, kur jį pagavo jos mama, nes vaikui sustojus po kelių minučių pradėjo bėgti kraujas. Prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes jai nuobauda paskirta nepagrįstai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, kurių Institucija netyrė, o prokuratūros nutarime nėra įvardinta jos kaltė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D.-B. atstovė Renata Jatužytė-Mulevičienė prašo skundą patenkinti, priimtą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi V. D.-B. nubausta nepagrįstai. Mano, kad Institucija netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Byloje esantys įrodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina pareiškėjos keliamą versiją, kad mažametis berniukas buvo kliudytas ne pėsčiųjų perėjoje, o už pėsčiųjų perėjos, tai patvirtino posėdžio metu ir pats berniukas, nurodydamas jo partrenkimo vietą. Galbūt vaikas dėl savo amžiaus netiksliai supranta, kas yra pėsčiųjų perėja, kur ji yra ir kaip tiksliai reikia elgtis pėsčiųjų perėjoje. Institucija, paskyrusi nuobaudą, negali tiksliai nurodyti, kokiais tiksliai įrodymais remiantis nustatė, kad vaikas buvo kliudytas pėsčiųjų perėjoje. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. Buivydas nurodė, kad susidūrimo vietos neįmanoma nustatyti, nes nėra jokių požymių. Be to, eismo įvykio teismo ekspertas patvirtino, kad galima duoti išvadą, ar buvo techninė galimybė išvengti eismo įvykio, t.y. berniuko partrenkimo, tačiau eismo įvykio teismo ekspertas negali pasakyti, ar berniukas buvo kliudytas pėsčiųjų perėjoje, ar ne pėsčiųjų perėjoje. Įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose yra perkelta institucijai, surašiusiai ATP protokolą, kuri turėtų įtikinamai paneigti pareiškėjos keliamą versiją, kad berniukas buvo kliudytas ne pėsčiųjų perėjoje, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis yra nekaltas, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami to asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. O duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti, o juo labiau administracinei nuobaudai skirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad byloje esant prieštaringiems duomenims tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokios abejonės traktuojamos to asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos. Mano, kad apklausus visus liudytojus, papildomai ištyrus visus įrodymus, nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų abejoti pareiškėjos keliama versija apie eismo įvykio kaltininką, apie eismo įvykio vietą ir pan. Liudytojas L. Z. patvirtino, kad vaikas bėgo. Pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t.y., kad pažeidėja nepadarė nurodyto K.E.T. pažeidimo, nes pareiškėja prieš pėsčiųjų perėją sustojo, įsitikino, kad žmonių nebuvo, ir tik jai būnant už pėsčiųjų perėjos berniukas bėgo, todėl pareiškėja negalėjo išvengti susidūrimo, nes per vėlai pamatė atbėgantį vaiką. Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, nenustatė nei lengvinančios, nei sunkinančios atsakomybę aplinkybės, be to, nutarime nemotyvavo, kodėl mano, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu yra šiurkštus.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovas Virginijus Čėsna prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes V. D.-B. nubausta pagrįstai. Nurodė, kad 2010-08-20 16²⁴ val. Šiauliuose Vasario 16-osios ir Trakų gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotoja pėsčiųjų perėjoje kliudė nepilnametį, kuriam ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu visos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai. Vairuotoja, kaip paaiškėjo, pėsčiojo iš viso nematė. Pagal eismo įvykio vietos schemą ir kitus parodymus mano, kad eismo įvykis turėjo įvykti pėsčiųjų perėjoje. Kad pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, pasisakyta prokuroro nutarime, kuriuo Institucija rėmėsi. Administracinės bylos nutarime yra nurodyta, kad vairuotoja pažeidė K.E.T. 8 p., kadangi eismą Lietuvos keliuose reglamentuoja kelių ženklinimas ir kelio ženklai, tai jeigu pėsčiasis yra pėsčiųjų perėjoje, reikia vadovautis kelio ženklais, yra perėja ir reikia sustoti, jeigu jis ja eina.
Nepilnametis nukentėjusysis R. Š. nurodė, kad autoįvykis buvo vasarą, su seserimi, kuriai 12 metų, buvo pas močiutę. Ėjo vienas į kioskelį. Priėjęs gatvę pasižiūrėjo, ar neatvažiuoja mašinos, jų nebuvo. Per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja, nors, kaip ji atrodo ir kaip žymima, nežino. Per pėsčiųjų perėją ėjo daugiau žmonių. Per pėsčiųjų perėją anksčiau yra ėjęs vienas pats, tai nebuvo pirmas kartas. Neatsimena, kad kai ėjo per gatvę, ar jis atsitrenkė į automobilį, ar automobilis atsitrenkė į jį. Iš mašinos išlipusios tetos jį vijosi ir sustabdė, tačiau jam nieko nesakė, padavė servetėlę ir nuvažiavo. Atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir jį išvežė į ligoninę, nes jam skaudėjo dantis. Parodė fotonuotraukoje vietą, kur, jo nuomone, įvyko susidūrimas su automobiliu.
Nepilnamečio nukentėjusiojo R. Š. įstatyminė atstovė E. M. nurodė, kad tą dieną buvo su sūnumi grįžusi iš ligoninės, po sūnaus operacijos. Ji sūnų paliko pas močiutę, nes nuėjo mamai nupirkti vaistų. Per tą laiką įvyko eismo įvykis. Nuvažiavusi į ligoninę rado sūnų, jam buvo susiūta lūpa. Ligoninėje sūnus gulėjo 5 paras. Vaikas jai aiškino, kad ėjo nusipirkti balionų ir jį partrenkė mašina. Ji su vaikais gyvena Ežero gatvėje, Šiauliuose. Jos vaikas žino, kaip atrodo pėsčiųjų perėja, nes nueidavo į parduotuvę parnešti produktų ir visada eidavo per žalią šviesoforo šviesą. Močiutės gyvenamoji vieta nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta ir ta aplinka jos sūnui nėra nuolatinė. Jos dukrai, o R. Š. sesei, tuo metu buvo 12 metų, dabar jau 13 metų.
Eismo įvykio teismo ekspertas Ernestas Grigelis nurodė, kad liudytojų vertinimas yra ne jo kompetencija. Jeigu vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, tada bet kuriuo atveju techniniu požiūriu atsiranda priežastinis ryšys. Byloje esančių duomenų duoti eksperto išvadai dėl vairuotojos techninės galimybės išvengti eismo įvykio užtenka, t. y. berniukas išbėgo iš kairės kelio pusės, todėl imamas atstumas, yra užfiksuota automobilio padėtis, jo sugadinimai. Berniuko judėjimo trajektoriją tiek bėgant, tiek einant galima apskaičiuoti. Skaičiuojant būtų imamas vairuotojos nurodytas automobilio greitis, nes šiuo atveju nėra išlikusių pėdsakų. Visi duomenys yra, jų pakanka skaičiavimui dėl techninės galimybės atlikti. O ar susidūrimas buvo pėsčiųjų perėjoje, ar ne pėsčiųjų perėjoje, tai yra subjektyvus vertinimas ir ne eksperto kompetencija. Vertinant situaciją pagal kraujo dėmę, kad tai partrenkimo vieta, tai būtų dar kitaip vertinama. Jeigu berniukas nubėgo iš susidūrimo vietos, kaip pats parodė posėdžio metu, tai vaikas buvo už pėsčiųjų perėjos, keitė trajektoriją, tai čia techniškai neįmanoma nei įrodyti, nei patvirtinti, nei paneigti. Jeigu vaikas partrenktas buvo pėsčiųjų perėjoje, tai čia skaičiavimų atlikti nereikia, nes yra vienareikšmiškas įpareigojimas, kad vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, einančius pėsčiųjų perėjoje.
Administracinėn atsakomybės patraukos V. D.-B. skundas tenkintinas iš dalies. Paskirta administracinė nuobauda V. D.-B. panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina tirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, b. l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010-08-20 apie 16.24 val. Šiauliuose, Vasario 16-osios ir Trakų gatvių sankryžoje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. D.-B., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Vasario 16-osios gatve, kliudė jai iš kairės pusės judėjusį mažametį pėsčiąjį R. Š., kuriam pagal specialisto išvadą nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2010 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-306-10 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių ir perduota medžiaga dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimo išsprendimo administracinio proceso tvarka. Prokuratūros nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad galima daryti išvadą, jog pėsčiasis buvo kliudytas kelio ženklų „Pėsčiųjų perėja“ ribose ir vairuotoja V. D. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarta perduoti medžiagą dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimo išsprendimo administracinio proceso tvarka. Taigi, prokuroro nutarimu nėra konstatuota, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būtent V. D.- B. Prokuroro nutarimas „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje 40-1-306-10“ įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, todėl Institucija privalėjo išsiaiškinti, kas kaltas dėl aukščiau paminėto eismo įvykio, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčijamų V. D.-B. kaltės įrodymų, kad ji važiuodama per pėsčiųjų perėją nepraleido pėsčiojo, dėl to jį kliudė. Institucija, surašydama ATP protokolą ir priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, rėmėsi tik prokuroro priimtu aukščiau paminėtu nutarimu, todėl kaltinimas V. D.-B. suformuluotas spėjimais ir prielaidom. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. D.-B. nuo pat pradžių neigė, kad mažametis pėsčiasis buvo kliudytas perėjoje, tačiau jokie papildomi įrodymai ATP byloje nebuvo renkami ir vertinami, nebuvo kreiptasi į ekspertizės įstaigą dėl specialisto išvados ar ekspertizės atlikimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė eismo įvykio teismo ekspertas Ernestas Grigelis, šioje byloje užtenka esančių duomenų duoti eksperto išvadai dėl vairuotojos techninės galimybės išvengti eismo įvykio, tačiau tam reikia laiko ir be skaičiavimų to posėdžio metu negali padaryti. Kadangi šioje byloje dar galima gauti objektyvų įrodymą – specialisto išvadą arba ekspertizės aktą, kuris gali turėti esminę reikšmę, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir byla perduotina Institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant ją kreiptis į ekspertinę įstaigą dėl specialisto išvados arba ekspertizės atlikimo, o gavus jos išvadą, vertinti visumą įrodymų, nes kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 4 p., teismas
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D.-B. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto nutarimą, kuriuo V. D.-B. pagal ATPK 127 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.