Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendis pakeistas: 1) panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje V. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nekeisti gyvenamosios vietos; 2) V. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nekeisti gyvenamosios vietos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo V. J. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis kartu su K. K., veikdami bendrininkų grupe, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų: 2005 m. gruodžio mėn. 20 d. per ilgą laikotarpį nuo 17. 30 val. iki 22. 30 val., V. J. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai, išgertuvių metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų (kilus konfliktui dėl įžeidimo) bendrais veiksmais, tyčia suduodant bejėgiškos būklės II grupės invalidui dėl abiejų kojų amputacijos A. L. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugiant rankomis kaklą bei trypiant kojomis (viso ne mažiau kaip 104 smūginiais ir trauminiais poveikiais), iš kurių suduodant ne mažiau 25 smūgių į galvą, ne mažiau 5 trauminių poveikių į kaklą, ne mažiau 2 trauminių poveikių į dešinį ir kairį petį, ne mažiau 26 į krūtinės ląstą, ne mažiau 6 į pilvą, ne mažiau kaip po 1 į krūtinės ląstos užpakalinę sieną – juosmens sritį, kairę juosmens-sėdmens sritį, ne mažiau 12 į dešinį žastą, ne mažiau 4 į kairį žastą, ne mažiau 4 į dešinės alkūnės ir ne mažiau 2 į kairės alkūnės sąnarių sritis, ne mažiau 2 į dešinį dilbį, ne mažiau 2 į kairį dilbį, ne mažiau 1 į kairę šlaunį, ne mažiau 2 į dešinio kelio sąnario sritį ir ne mažiau 2 į blauzdų sritis, padarė daugybinius kūno sužalojimus, dėl to A. L. nuo galvos sumušimo, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, lydimo muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje ir kraujosruvos smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo su kraujosruva po galvos minkštaisiais dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, besikomplikavusio galvos smegenų pabrinkimu, bendru kūno atvėsimu, po kelių-keliolikos valandų, laikotarpyje nuo 2005 m. gruodžio 20 d., 22. 30 val. iki 2005 m. gruodžio 21 d., 10. 30 val., įvykio vietoje mirė.

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato R. Mikliušo kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendį. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Skunde tvirtinama, kad V. J. nenužudė A. L., o jo suduoti 2-3 smūgiai dešinės rankos nesugniaužto kumščio krumpliais A. L. į kairę veido pusę, prie akies, kai šis gulėjo ant grindų, neįtakojo nukentėjusiojo mirties. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino V. J. nuoseklius parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi. Tuo tarpu, K. K. parodymai, kaip nurodoma skunde, yra prieštaringi, nenuoseklūs, išgauti pareigūnams darant psichologinį spaudimą. Dėl daromo psichologinio spaudimo ir depresijos, anot kasatorių, K. K. apšmeižė V. J. ir tai patvirtina prie kasacinio skundo pridėti K. K. rašyti laiškai. Kasatorių nuomone, byloje neįrodyta, kad V. J. sudavė mirtiną smūgį A. L. į kairį smilkinį, nes pagal nustatytas faktines aplinkybes, jo suduoti smūgiai buvo toliau (žemiau) nuo kairio smilkinio. Kasatorių tvirtinimu, V. J. suduoti smūgiai padarė A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka medicinos eksperto išvadas, kitus byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, kasatorių nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialisto išvadoje Nr. M 293 /05 (07) nurodyta, kad A. L. mirė nuo galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo ir, kaip nurodė ekspertas R. R., jei nebūtų vieno smūgio tiek ranka, tiek koja į kairį smilkinį, A. L. nebūtų miręs. Kastoriai skunde tvirtina, kad byloje surinkta įrodymų, jog mirtiną smūgį nukentėjusiajam A. L. sudavė K. K.. Kasatoriai pažymi, kad A. L. mušimą į veido sritį kumščiu ir spardymą kojomis K. K. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio b ylos nagrinėjimo metu, tą patvirtino nuoseklūs V. J. parodymai, kurių nepaneigė ir teisme pagarsinti liudytojo K. M. parodymai. K. K. parodymus dėl jo aktyvumo mušant - spardant A. L. ir suduotų smūgių skaičiaus patvirtina ir specialisto išvada Nr. 11. Teigdami, kad V. J. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, kasatoriai skunde analizuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas ir tvirtina, kad ekspertizės akte Nr. EKM 4(14/67)/09 (01) išvada, kad suduodant smūgius į kairės akies sritį, galėjo būti padaryta ne tik kraujosruvos akies vokuose ir už jų ribų gretimose kaktos, skruosto srityse su žaizdomis ties akiduobės kraštu ir virš antakio išorinio galo, bet galėjo būti sukelta ir galvos smegenų rotacija kaukolės viduje, kuri savo ruožtu galėjo būti vieno ar kito kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais priežastimi, tokiu būdu trijų smūgių, suduotų į kairę akį, prisidėjimo prie mirties galimybės atmesti (pilnai) negalima, yra visiškai nekonkreti ir gali būti vertinama tik kaip nepatikrinama ir aiškiais įrodymais neparemta prielaida. Iš to, anot kasatorių, seka, kad nėra aišku, ar V. J. smūgiai galėjo būti nukentėjusiojo mirties priežastis, o Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo remtis prielaidomis ir abejonėmis. Skunde teigiama, kad tiriant šią bylą nebuvo surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kokią įtaką nukentėjusiojo mirčiai ar sveikatai turėjo V. J. jam suduoti trys smūgiai, ar tarp tų smūgių ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kasatoriai mano, kad, tik gavus aiškias ir konkrečias ekspertų išvadas, atsakymus į aukščiau nurodytus klausimus, buvo galima nustatyti, ar dėl nukentėjusiojo mirties yra kaltas K. K., ar yra mišri K. K. ir V. J. kaltė. Neištyrus šių aplinkybių (nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių), anot kasatorių, nėra galimybės V. J. nuteisti už nužudymą, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia V. J. kaip asmens teises į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas vienodą abiejų kaltinamųjų kaltę dėl nukentėjusiojo mirties, kasatorių nuomone, akivaizdžiai pažeidė Konstitucinius baudžiamojo proceso principus. Skunde teigiama, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas. Taip pat, kasatorių nuomone, nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ pateiktų išaiškinimų, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik prielaidomis, nepašalino byloje esančių abejonių, kurios turėjo būti aiškinamos kasatoriaus naudai. Skirdami bausmę teismai, kaip nurodoma skunde, neatsižvelgė į visas V. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tinkamai neįvertinant to, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, šiuo metu mokosi Socialinių mokslų kolegijos Telšių filiale verslo vadybos studijų programos ištęstinių studijų II kurse bei pažadėjo atlyginti laidojimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: A. L. mirtis įvyko ne nuo kurio nors vieno galvos sužalojimo, o nuo galvos sužalojimų visumos; kad sužalojimus nukentėjusiajam abu nuteistieji, t. y. K. K. ir V. J. padarė bendrais veiksmais; sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 104 trauminiais poveikiais; buvo nužudytas bejėgiškos būklės žmogus. Todėl kasacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo V. J. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas itin žiauriai).

Prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kasatoriai grindžia tuo, kad, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Kasatoriai skunde tvirtina, kad tinkamai bylos aplinkybes buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, kurio priimtame nuosprendyje yra nurodyta, kad V. J. nukentėjusiajam A. L. sudavė 2-3 smūgius, kurie sukėlė tik nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Siekdami pagrįsti šiuos teiginius kasatoriai skunde analizuoja byloje surinktus įrodymus ir tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertino netinkamai, savo išvadas pagrindė ne įrodymais, o prielaidomis.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas nėra įstatymo įgaliotas tikrinti, ar žemesnių instancijų teismo išvados apie vienų ar kitų bylos aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą yra pagrįstos. Tikrindamas apskųstus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu kasacinės instancijos teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriai skunde tvirtina, kad tokių pažeidimų buvo padaryta, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Darydami nuorodas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, BPK 44 straipsnį kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė konstitucinius nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo) principus, tačiau šį teiginį grindžia ne kuo nors kitu, o netinkamu, jų nuomone, įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuri įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė: jis pats atliko įrodymų tyrimą (paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę, apklausė ekspertą, nuteistuosius ir kt.), išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir tik po to padarė atitinkamas išvadas tiek apie faktines bylos aplinkybes, tiek apie baudžiamojo įstatymo taikymą. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo ir V. J. skiriamos bausmės dydžio parinkimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, V. J. kaltės formą ir rūšį, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, t. y. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstyti reikalavimai nebuvo apžeisti.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo V. J. ir jo gynėjo kasaciniame skunde išdusytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą atmesti.