Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-7897-874/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-09
Bylos Nr.
e2YT-7897-874/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pareiškėjas
B. Š.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7897-874/2022Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00441-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 9 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant pareiškėjai B. Š., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja B. Š. pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėjos tėvai A. P., miręs (duomenys neskelbtini), ir M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini); 2) kad pareiškėjos motina M. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad kai tėvai mirė, liko namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nėra namų knygos, nedaryta inventorizacija, ji negali tvarkytis, negali pasirinkti elektros tiekėjo. Tėvai namą statė K. kolūkio laikais, mokėjo dalimis, bet nuosavybės dokumentų nesusitvarkė. Jie išsimokėjo ir gyveno name. Po tėvo mirties visą turtą perėmė mama. Tėvai viską išsimokėjo. Jokių įsiskolinimų 2006-2007 metais nebuvo. Po mamos mirties buvo skolų, kurias ji sumokėjo. Visos sutartys dėl elektros dar tėvo vardu. Po mamos mirties kreipėsi į notarą, priėmė palikimą, rūpinasi namu. Negali pasakyti, kodėl mama po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Namą statė kolūkis, o tėvai išsipirko. Ji mokėsi Jurbarke, kai statė namą. Žino, kad tėvai išsimokėjo už namą.

Liudytoja A. P. parodė, kad pareiškėja yra kaimynų P. dukra. Nuo 1979 m. lapkričio mėn. ji gyvena (duomenys neskelbtini). A. ir M. P. buvo kaimynai. Beveik kartu statė namus. Ji pradėjo statyti 1977 m., tai P. jau buvo sienos. Statė kolūkis ir kas ketvirtį atskaitydavo iš atlyginimo. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties name gyveno žmona iki pat mirties ir viską tvarkė kaip savininkė. Po pareiškėjos tėvo mirties kartu su mama gyveno sūnus A., bet jis menkai prisidėjo, nes mėgo išgerti. A. mirė neužilgo po motinos mirties. Ji susitvarkė namo dokumentus. Reikėjo parsivežti matininką ir padaryti inventorizaciją, dokumentus. Kodėl namo inventorizacijos nedarė P., nežino. Bendravo su P., apie jokius jų įsiskolinimus negirdėjo.

Liudytoja A. Z. parodė, kad pareiškėja yra buvusi kaimynė. Pareiškėjos tėvai A. ir M. P. gyveno šalia. Kai ji 1980 m. pradėjo statytis, P. jau gyveno savo name. Tais laikais visus namus statė kolūkis. Po to, kas ketvirtį reikėjo įnešti įnašą. Mokėjimai buvo atskaičiuojami iš atlyginimo. Abu P. dirbo kolūkyje. A. P. mirė apie (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, name liko gyventi žmona. Ar buvo kokių įsiskolinimų po A. P. mirties, nežino. P. gaudavo pensiją, mano, kad susimokėdavo mokesčius. M. P. mirė prieš pora metų. Dar gyveno sūnus A., bet netrukus mirė. Namais rūpinasi pareiškėja. Nežino, kodėl P. nesusitvarkė namo dokumentų. Su P. bendravo, apie jų skolas nežino. Pareiškėjos brolis yra buvęs po motinos mirties namuose, tvarkėsi.

Liudytojas K. P. parodė, kad pareiškėja yra jo sesuo. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, bet ėjo melioracija. K. kolūkis pastatė namą, tėvai už jį mokėjo iš uždarbio. Tėvas sakė, kad išsimokėjo. Nežino, kodėl tėvai nesusitvarkė dokumentų. Po tėvo mirties name gyveno mama ir brolis. Jis kelis mėnesius padėjo tvarkytis mamai. Po tėvo mirties viską valdė mama. Po mamos mirties sesuo tvarkosi. Jis pretenzijų dėl palikimo neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Joniškio rajono K. kolūkio valdybos 1973 m. balandžio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 9 P. A., J. išskirtas individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš sklypo plano matyti nubraižytas sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu bei detalus gyvenamojo namo planas. Minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą ir sutinka, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisintų statinį ir nuosavybės teises į jį. VĮ Turto bankas pateikė informaciją, kad neturi duomenų kam priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nėra gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų A. P., A. Z., kurios buvo pareiškėjos tėvų A. P. ir M. P. artimiausios kaimynės, parodymais, nustatyta, kad gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė Joniškio rajono K. kolūkis, o jį išsipirko pareiškėjos tėvai A. P. ir M. P. Iš liudytojo K. P. parodymų nustatyta, kad tėvai A. P. ir M. P. buvo išsimokėję kolūkiui už namą. Nors nėra išlikę jokių rašytinių įrodymų, kaip pareiškėjos tėvai atsiskaitinėjo už namą, pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų nuoseklių parodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog tikėtina, kad ne anksčiau nei 1973 m. balandžio 16 d. tuometinis Joniškio rajono K. kolūkio pastatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), o po to atskaitydavo pinigus iš pareiškėjos tėvų darbo užmokesčio. Remiantis išdėstytu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos B. Š. tėvai A. P. ir M. P. ne anksčiau nei nuo 1973 m. balandžio 16 d. iki A. P. mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini). A. P. paliktą turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė, pareiškėjos motina M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes M. P. po sutuoktinio mirties toliau gyveno jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. M. P., kaip A. P. sutuoktinė paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). A. P. vaikai B. Š. ir K. P. taip pat yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie po tėvo mirties palikimo nepriėmė. K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų dėl palikimo neturi.

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ne anksčiau nei nuo 1973 m. balandžio 16 d. iki A. P. mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), motina M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė