- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-8882-920/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03177-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė tetos R. R. turtą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad teta mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo tetą prižiūrėjo. 2010 m. gruodžio 2 d. su teta sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią už jos globą perleido savo turtą pareiškėjai. Taip pat pareiškėja valdė tetos banko sąskaitą pagal įgaliojimą. Tetai mirus kortelė dar galiojo, o jai pasibaigus banke buvo išduota kortelė pareiškėjos vardu 2014 m. lapkričio mėnesį, nors sąskaita buvo ir yra tetos R. R. vardu. Pareiškėja nežinojo, kad reikia kreiptis dėl palikimo per tris mėnesius. Apie tai sužinojo tik pasibaigus kortelės galiojimo laikui 2017 metais ir bankui atsisakius išmokėti pinigus. Pareiškėja tetos sąskaitą valdė visą laiką, todėl laiko, kad tokiais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškimas netenkintinas. Pareiškėja kortele naudojosi neteisėtai, pasibaigus įgaliojimo laikui. Taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kad ji faktiškai priėmė palikimą (pinigines lėšas).
3. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad mirusioji R. R. yra E. T. teta. R. R. mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra, sesuo mirusi, tėvai mirę. R. R. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos gyvenamojo vietoje. Pareiškėja teta rūpinosi iki mirties. R. R. buvo išdavusi įgaliojimą pareiškėjai tvarkyti, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Swedbank AB banke. Taip pat buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Testamentų registro duomenimis dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
5. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Kaip nustatyta iš pareiškimo ir jo priedų pareiškėja nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau po tetos mirties ir toliau naudojosi jos piniginėmis lėšomis, kreipėsi į banką dėl papildomos kortelės išdavimo. Teismas nevertina aplinkybių kokiu pagrindu mirus asmeniui prie jo sąskaitos pareiškėjai buvo išduota papildoma kortelė. Pareiškėja nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, be to jai buvo banke išduota kortelė, galėjo naudotis piniginėmis lėšomis. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad E. T. po tetos R. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas juridinį faktą, nustato, kad asmuo priėmė visą mirusiojo palikimą, o ne konkrečią turto rūšį (nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. T. po tetos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.