- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-444-682-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07459-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu nutraukė R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatęs jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties.
Teismas nurodė, kad R. L., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ ir atsitrenkdamas į kelio bortelį, apgadino tik teisėtai valdyto automobilio priekinį kairės pusės ratą ir priekinį bamperį. Teismui kilo abejonių dėl liudytojais apklaustų A. L., R. K. ir E. I. parodymų. Pažymėjo, kad saugos tarnybos darbuotojai A. L. ir R. K. teigė matę, kaip automobilis „Opel Vectra“ atsitrenkė į automobilį „Peugeot“, tačiau šie liudytojai negirdėjo ir nematė, kad būtų įsijungusi automobilio „Peugeot“ garso ir (ar) šviesos signalizacija. Pabrėžė, kad policijos įstaigos specialistas E. I. nematavo ant automobilių matomų nubraukimų aukščių, netikrino, ar jie sutampa. Įvykis kilo tamsiu paros metu, todėl teismas vertino, kad įvykio vietoje buvę saugos tarnybos darbuotojai galėjo suklysti dėl įvykio aplinkybių. Atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertas E. S., apžiūrėjęs abu automobilius, padarė išvadą, kad nėra tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent automobilis „Opel Vectra“ kontaktavo su automobiliu „Peugeot“. Sprendė, kad ant automobilio „Peugeot“ matomi pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel Vectra“ apgadinimais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. vairavo neblaivus, todėl konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. padarė inkriminuotus pažeidimus
II.
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įvykio metu buvo apgadintas R. L. vairuotas automobilis, pagal liudytojų parodymus – ir automobilis „Peugeot“, taip pat kad buvo kliudytas kelio bortelis. Todėl R. L. turėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 231.1, 234 ir 233 punktų reikalavimais bei iš karto po eismo įvykio turėjo nevartoti alkoholio. Minėti KET punktai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog asmens veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, turėjo padarytą vieką perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kaip alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. L. pareikštas dėl to, kad jis 2009 m. lapkričio 26 d. vairuodamas automobilį „Opel“ jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio bordiūrą ir automobilį „Peugeot“ bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, jį suradus buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Protokole nurodyta, kad taip buvo pažeisti KET 9, 14, 133, 233 ir 234 punktų reikalavimai, padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 4).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė iš esmės konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. vairavo neblaivus, bei kad automobilio „Peugeot“ pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel Vectra“ esamais pažeidimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti.
Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad įvykio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio „Opel“ priekinis bamperis, priekinis kairysis ratas bei priekinis kairys sparnas, automobilio „Peugeot“ – priekinis bamperis bei priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas (b. l. 9). Nurodyti automobilių apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 10-12). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad automobilio „Peugeot“ pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel Vectra“ esamais pažeidimais, rėmėsi teismo posėdyje apklausto eksperto parodymais, kad automobilio „Peugeot“ apgadinimai negalėjo atsirasti kontaktuojant su automobiliu „Opel“. Tačiau pažymėtina, kad minėtas ekspertas liudytoju buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, suinteresuoto išvengti atsakomybės už inkriminuotus pažeidimus, iniciatyva. Tuo tarpu liudytojų A. L. ir R. K., betarpiškai mačiusių nagrinėjamą įvykį ir nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kritiškai vien dėl to, kad liudytojas A. L. negirdėjo suveikusios automobilio „Peugeot“ garso signalizacijos. Pažymėtina, kad A. L. ir R. K. paliudijo matę, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas automobilį „Opel“ ir sukdamas į kiemą atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Peugeot“ bei pavažiavęs atbuline eiga nuvažiavo iš eismo įvykio vietos (b. l. 46-47). Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, detalūs, atitinka vieni kitus ir liudytojų iš karto po eismo įvykio surašytuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Todėl nustatęs, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl to, ar automobilio „Peugeot“ apgadinimai galėjo atsirasti dėl kontakto su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotu automobiliu „Opel“, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Pastebėtina, jog teismas, siekdamas išsiaiškinti tikrąjį įvykio kilimo mechanizmą, galėjo spręsti klausimą dėl autotechninės ekspertizės skyrimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Taip pat pastebėtina, kad liudytojai A. L. ir R. K. patvirtino, jog po eismo įvykio automobiliui „Opel“ sustojus prie 48 namo, jie priėjo prie vairuotojo ir paaiškino, kad jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau R. L. sulaukti pareigūnų atsisakė ir nuėjo į daugiabučio namo laiptinę (b. l. 46-47). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas apie sukeltą eismo įvykį, tačiau pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai jis neįvykdė (Kelių eismo taisyklių 234 punktas).
Administracinio teisės pažeidimo protokole R. L. padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę, be kita ko, už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) asmens. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. automobilį vairavo neblaivus, tačiau pačiam R. L. pripažinus, jog iš karto po įvykio jis vartojo alkoholį (b. l. 28), ką patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1537 (b. l. 8), teismas, vadovaudamas ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, turėtų apsvarstyti galimybę asmens padarytą vieką perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo
Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. L. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.