Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-316/2010

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Vidmanto Mylės, Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d. apie 12 val., nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryšio telefoną, prisistačius N. E. anūku A. M. ir melagingai pranešus apie eismo įvykį, kurio metu anūkas sužalojo mažametę mergaitę, bei nurodžius, jog jam reikia atlyginti padarytą turtinę 3000 litų žalą, nenustatytam asmeniui nurodžius M. G., iš kur reikia paimti pinigus, 2010 m. balandžio 7 d. apie 13 val. M. G. atvyko į (duomenys neskelbtini), N. E. gyvenamąjį namą ir iš N. E. pasikėsino apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus 3000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja adv. V. Pluščiauskienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė L. Mažeikienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. G. kaltu pasikėsinus apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Nuteistasis M. G. savo apeliaciniu skundu neneigia savo kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (M. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (suvokė visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatė pavojingus padarinius ir jų siekė, t.y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – M. G. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Pirmos instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis M. G. skunde teigia, kad dėl nusikaltimo prisipažino ir labai gailisi, pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstyti motyvai, dėl kurių teismas nepripažino jo prisipažinimo lengvinančia aplinkybe, pagrįsti bylos medžiaga ir teisingi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už padarytą labai sunkų nusikaltimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. tokie asmenys laikomi recidyvistais. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numatoma, kad recidyvistui paprastai už tyčinės veikos padarymą skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, dėl ko yra laikomas recidyvistu, iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numatyta nuostata, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. G. paskirta bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei minėto straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistojo skundo argumentas, kad jo nusenusiai motinai reikalinga pagalba, nepagrįstas bylos medžiaga. Taigi, M. G. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio atmesti.