Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-23 · Administracinė byla Nr. I1-330-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
I1-330-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01788-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-330-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01788-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 1), kad jis serga (duomenys neskelbtini), nepagydoma liga. Teigė, jog dėl pablogėjusios sveikatos jam buvo paskirtas gydymas vaistais (duomenys neskelbtini), kuriuos, kaip pabrėžė gydytoja, reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Akcentavo, kad Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. nedavė jam vaistų (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Alytaus PN tuo laikotarpiu nebuvo infektologo, kuris galėtų paskirti kitą vaistą. Pažymėjo, jog, nutraukus šių vaistų vartojimą bent tris dienas, progresuoja (duomenys neskelbtini) bei kitos šalutinės ligos. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą, diskomfortą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8–11) nurodė, kad 2018 m. vasario mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, t. y. gydymas pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistas (duomenys neskelbtini) yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant minėtos ligos gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus gydymo metodikai šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų, palyginti su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus (duomenys neskelbtini) poreikiui, šio vaisto gamintojas negali aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaistų kiekiu, kad poreikis būtų patenkintas visiškai. Teigė, kad Lietuvoje yra daug kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydyti. Trūkstant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini), gydomas asmuo turėtų kreiptis į gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo. Sutartis su vaistų tiekėja UAB „Tamro“, sudaryta 2018 m. gegužės 17 d., galioja iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakomi atitinkamai didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių. Tiekėja per rugsėjo mėnesį pristatė 18 dėžučių, tad pritrūko šio vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Vaistai buvo užsakomi telefonu ir tiekėja vis žadėjo pristatyti laiku, tačiau UAB „Tamro“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei pranešė, kad šių vaistų neturi, baigėsi jų atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d. UAB „Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus PN. Pagal sutartį vaistai turi būti pristatomi per dvi dienas po užsakymo pateikimo. Pažymėjo, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) terapija vaistais (duomenys neskelbtini) paskirta tik nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų nesuteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, atlyginimą neturtinės žalos, kildinamos iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant jam laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. gydytojų paskirto vaisto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, kadangi pareiškėjo reikalavimas yra kildinamas iš tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo pareiškėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014, 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; kt.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo išduoti ginčo laikotarpiu gydytojų paskirti vaistai, todėl teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą) įvardija paskirtų vaistų neišdavimą, todėl pareiškėjo skundas teismingas administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, tiesiogiai pavaldus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, kurio viena iš funkcijų – neatlygtinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėmis ligoms gydyti. Kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus pataisos namai yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr. LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN privalėjo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) infekcija (b. l. 16). Atsakovės atstovo pateiktas į bylą medicininis pažymėjimas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) terapija vaistais (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 2018 m. lapkričio 9 d. (b. l. 13). Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde įvardytas aplinkybes, kad jam būtų buvę skirti gydymui vaistai (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d., todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas įvardytu laikotarpiu neturėjo pareigos jam išduoti vaistų, kurie gydytojo nebuvo paskirti.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. būtų buvę gydymui skirti vaistai (duomenys neskelbtini), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo neišduodant vaistų (duomenys neskelbtini) (ABTĮ 56 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Alytaus PN ginčo laikotarpiu patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą, diskomfortą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui neatlikus jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė