- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- I3-1347-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00814-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus, V. G., P. U., A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Pasvalio skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus, V. G., P. U., A. K. dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėja M. U. teismui paduotu pareiškimu, kurį patikslino, ir teismo priimtais reikalavimais (t.1, b. l. 2-4; t.2, b.l.147-149; t.3, b.l.17-18) prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. U. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą -34.96 ha, esantį Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini). Jiems mirus, našlaičiais likusiems jų vaikams- pareiškėjos tėvui A. U., jo broliui L. U. ir seseriai E. U. liko tėvo ūkis- 32 dešimtinės žemės su trobesiais, esančiais (duomenys neskelbtini) Saločių valsčiuje. Mažamečius globojo senelio brolis P. U.. Nuosavybės teisės į senelio P. U. žemę buvo atkurtos dviem pretendentėms- pareiškėjos motinai M. U. (12,0 ha) ir A. K. (20,76), iš viso tik į 32,76 ha ploto. Tačiau senovinis rusiškas žemės ploto vienetas dešimtinė yra lygus 1,0925 ha (todėl senelis valdė 34,96 ha žemės (32 x1,0925 ha ꞊ 34,96 ha). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,2 ha žemės, į kurią Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujama Pasvalio skyriaus, atkurti nuosavybės teises atsisako. Ji visuomet žinojo, jog senelis turėjo daugiau žemės, tačiau tik apie 2018 metus surado bei iš archyvo gavo tai patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė jos brolis, kuris (duomenys neskelbtini), todėl ji neturėjo galimybės tinkamai įsigilinti į nuosavybės teisių atkūrimo reikalus.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pasvalio skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui ( t.2, b.l.157-160) su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, nurodė, kad terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos nurodomos priežastys, jog ji neturėjo senelio nuosavybės teisę į 34,96 ha patvirtinančių dokumentų, o juos gavusi neturėjo žinių ir kompetencijos šiuos dokumentus teisiškai įvertinti negali būti vertinamos kaip objektyvios, nuo pretendentės valios priklausančios aplinkybės. Be to, pareiškėjos senelis mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl jis negalėjo būti nusavintos žemės savininku.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. G., P. U., A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą iki teismo posėdžio nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams paduotu pareiškimu, kurį patikslino 2020-07-03, pareiškėja prašė:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis P. U. nuosavybės teise valdė 34,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. U. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (t.2, b.l.147-149).
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-08-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos reikalavimas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti perduotas nagrinėti administraciniam teismui, kitoje dalyje pareiškimas paliktas nenagrinėtu (t.2, b.l.167-170). Minėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, jog tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tačiau klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymo) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis palikta nepakeista (t.3, b.l.9-14).
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo klausimas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje yra nustatytos prielaidos, kurioms esant asmuo gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą: Lietuvos Respublikos pilietybė, giminystės ryšys su savininku arba paveldėjimo santykių egzistavimas. Pačių prielaidų egzistavimas (pvz., buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu ar giminystės ryšys su buvusiu žemės savininku) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas, be kita ko, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1403/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1437-2012). Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais patvirtino, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelio P. U. (pareiškėjos tėvo A. U. tėvo) nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad į P. U. turėtą žemę atkūrus nuosavybės teises jos motinai M. U. bei tetai A. K. (iš viso į 32,76 ha), paaiškėjo, kad senelis valdė 32 dešimtines žemės, t.y.34,96 ha. Pareiškėja nurodė, kad ši aplinkybė paaiškėjo iš tarp senų dokumentų surasto (duomenys neskelbtini) prašymo, rašyto Pasvalio nuovados taikos teisėjui bei (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutarties, patvirtino vėliau- 2018-2019 metais gauti pažymėjimai iš Valstybės archyvo.
Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pagal šį įstatymą atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr. pvz., 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-409/2010).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra P. U. anūkė. Pareiškėjos tėvas A. U. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Todėl pareiškėja galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą žemę tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog P. U. žemės nacionalizacijos metu ((duomenys neskelbtini)) būtų buvęs šios žemės savininkas. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens NŽT pateiktoje P. U. nuosavybės teisės atkūrimo vardinėje byloje (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla) esantis Saločių RKB mirties akto įrašas, pačiai pareiškėjai Lietuvos valstybės istorijos archyvo išduota 2019-12-18 pažyma apie mirtį Nr.(P1-8702)P2-13409 (t.1, b.l. 68) patvirtina, kad J. P. Uziela (taip nurodyta dokumente) mirė (duomenys neskelbtini), šioje archyvo pažymoje taip pat nurodyta, kad po jo mirties liko žmona O., vaikai A., L. ir E. Minėtas faktas neginčijamai patvirtina, kad P. U. žemės nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini) negalėjo būti žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs, taigi šio asmens turtas nebuvo nacionalizuotas, ir į jį nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymą negali būti atkuriamos. Tuo pačiu konstatuojama, kad pareiškėja nėra įgijusi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą turtą.
Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pačios turtinės teisės, kurios įgijimui nustatyti terminai pasibaigę, faktą, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors pagal bylos duomenis yra priimti tuometinių kompetentingų institucijų: Pasvalio rajono valdybos, Panevėžio apskrities valdytojo bei Panevėžio apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės teises būtent į P. U. valdytą žemę šio asmens mirusiųjų vaikų A. bei L. įpėdiniams M. U. bei A. K. (t.1, b.l.34-35, t.1, b.l.38-39, t.2, b.l.38), teismas nagrinėjamojoje byloje neturi pagrindo vertinti šių priimtų sprendimų pagrįstumo.
Nustačius aplinkybę, jog atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašo asmuo, kuris iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į P. U. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos teiktus argumentus dėl mirusio brolio sveikatos būklės, pareiškėjos savijautos po brolio mirties, pavėluoto dokumentų atradimo.
Dėl aukščiau išvardintų motyvų pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos M. U. pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo prašymui pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į P. U. turėtą nekilnojamąjį turtą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.