- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1012-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- Valiaus Nikolenkos
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valiaus Nikolenkos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria ieškovo Valiaus Nikolenkos ieškinys atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei, dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo, atsisakytas priimti kaip neteismingas Kauno rajono apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 2007-12-06 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 07-05-13167 „Dėl Valiaus Nikolenkos prašymo parduoti kitos paskirties žemės sklypą“ neteisėtu. Taip pat prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti nurodyto sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei patvirtinti šią pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui.
Teismas nurodė, kad ieškovas pirmiausia ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, o kito jo reikalavimo išsprendimas priklausys nuo to, bus viešojo administravimo subjekto priimtas aktas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ar bus panaikintas. Bendrosios kompetencijos teisme reikalavimas patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą gali būti sprendžiamas tik tada, kai bus pripažintinas 2007-12-06 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 07-05-13167 neteisėtu, ir esant CK 6.393 str.4 d., CK 6.398 str. numatytoms sąlygoms. Todėl ieškovas gali dėl šių reikalavimų su skundu kreiptis į Administracinį teismą. Teismas taip pat nutartyje nurodė, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti parduoti žemės sklypą teisme negali būti nagrinėtinas, nes teismas negali įpareigoti pardavėją parduoti pirkėjui daiktą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo argumentai:
1) teismas, spręsdamas rūšinio teismingumo klausimą, neteisingai taikė procesinės teisės normas ir padarė pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam nutarties priėmimui. Sutinkamai su LR CPK 26 str. 2 dalimi, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai yra tampriai susiję ir į LAT formuojamą praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui.
2) teismo argumentas, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti parduoti žemės sklypą teisme negali būti nagrinėtinas, nes teismas negali įpareigoti pardavėją parduoti pirkėjui daiktą, nėra teisėtas ir pagrįstas. LR CK 6.309 str. 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, todėl ir šis reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešu interesu, nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso, ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Todėl normos, reglamentuojančios rūšinį teismingumą, privalo būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į piliečių interesus. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos, taigi ir teismų sistema, privalo tarnauti žmonėms. Todėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu, kuris yra labiausiai priimtinas žmonėms ir užtikrintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą.
LR CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurio vienu iš keliamų reikalavimų prašo teismą pripažinti 2007-12-06 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 07-05-13167 „Dėl Valiaus Nikolenkos prašymo parduoti kitos paskirties žemės sklypą“ neteisėtu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–989/2000). Todėl administracinių teismų kompetencijai priskirtini tik grynai administracinio pobūdžio ginčai viešojo administravimo srityje, t. y. ginčai, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. O ginčai, kylantys dėl valstybės ar savivaldybės institucijos aktų, joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams ir kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Nagrinėjamu atveju, skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su tolesniu civiliniu teisiniu ginču. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas pripažinti Kauno apskrities viršininko įsakymą neteisėtu turi būti išspręsti įvertinant ir tarp ginčo šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl ji naikintina ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 338 str., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d., 6 p., 26 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.