Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-177-545/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-07
Bylos Nr.: e2-177-545/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39096-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Atsakovas: UAB „Girios slėnis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai
Trečiasis asmuo: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, AB DNB banko

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2015m. 05 mėn. 07 d.

Civilinė byla Nr. 2-177-545/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39096-2013-2Procesinio sprendimo kategorija Nr. Nr. 27.3.1.2.; 30.2.; 30.5.; 99.5.; 99.7.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B.sekretoriaujant A. Š.

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei K. B.

atsakovo UAB „Girios slėnis“ atstovui advokato padėjėjui A. B.

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. Č., A. P.,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovui advokatui A. G.

trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms R. B.-Greimienei, Ž. S.

trečiojo asmens AB DNB banko atstovui advokatui N. Š.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams UAB „Girios slėnis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, su trečiaisiais asmenimis Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, AB DNB banku dėl leidimo statyti naują statinį panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į.k. 288600210, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašant :

-panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Girios slėnis" išduotą 2012-06-27 leidimą statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587;

-įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžianti dokumentą perstatyti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

-per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „Girios slėnis" neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" per 3 mėnesius UAB „Girios slėnis" lėšomis nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę;

-teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui UAB „Girios slėnis" neįvykdžius 4 punkte nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „Girios slėnis".

Ieškinys (t. 1 b.l. 1-8) grindžiamas tuo, kad daugiabučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje statybos projektą Nr. 2011, statytojui UAB „Girios slėnis" išdavė 2012-06-27 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587 (toliau -Leidimas statyti), suteikiantį teisę žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kurio paskirtis kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, statyti naują neypatingą statinį -gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (namą), kurio bendras plotas - 1500,80 kv. m., naudingas plotas - 1035,00 kv. m., statybinis tūris - 4803 kub. m.

Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos 2013-10-23 buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Saugomų teritorijų tarnyba) 2013-10-18 raštas Nr. V3-(5)-2404 (2.8) „Dėl viešojo intereso gynimo Pavilnių regioniniame parke", kartu adresuotas ir Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuriame keliamas klausimas dėl dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje, statybų teisėtumo bei nurodomi galimi pažeidimai, susiję su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatomis. Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi Saugomų teritorijų tarnybos kreipimąsi ir nustačiusi teisės aktų pažeidimus išduodant Leidimą statyti, 2013-11-13 priimtu nutarimu inspekcijai pavedė spręsti dėl priemonių pažeidimams pašalinti taikymo.

Inspekcija, vykdydama pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją ir siekdama užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 3 d. 1 p., Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. IV-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliko patikrinimą dėl statytojui UAB „Girios slėnis" išduoto Leidimo statyti teisėtumo, 2013-11-11 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-131111-00228, kuriame konstatuoti teisės aktų pažeidimai išduodant Leidimą statyti, kas sudaro pagrindą šio dokumento teisėtumą ginčyti teismine tvarka.

Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.p. įtvirtinta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas. Pagal to paties įstatymo 20 str. 3 d. statinio projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" (toliau - STR „Statinio projektavimas") 7.1 p. taip pat nurodyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

Inspekcijos valstybinės priežiūros specialistai Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą 2013-11-08 akte Nr. SPA-2099 nustatė, kad statinio projekte nurodytas statinys vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 3, 6 ir 94 dalimis atitinka neypatingų statinių kategoriją.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 23 str. 15 dalyje nustatyta, kokios institucijos ir subjektai (jų padaliniai) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Statybos įstatymo 23 str. 20 d. reglamentuota, kad leidimas statyti naują statinį išduodamas tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 dalyje nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (toliau - STR „Statybą leidžiantys dokumentai") 9 priede įtvirtinta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus projektus; savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus turi nustatyti, ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai; ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nustatytą tvarką (1.4, 1.7, 1.8, 1.13 p.p.). To paties priedo 3 p. nurodyta, kad statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose, projektus taip pat tikrina saugomų teritorijų direkcijos, tikrindamos projektų sprendinių atitiktį reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui); apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo): kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt).

Inspekcija nustatė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama statybą leidžiantį dokumentą bei atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, patikrinusi ir pritarusi dvibučio gyvenamojo namo statybos projektui, netinkamai vykdė teisės akluose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui, kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriame leista statyti dvibutį gyvenamąjį namą yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXV - kraštovaizdžio draustiniai, XXXIV - Nacionaliniai ir regioniniai parkai. Statybos projekto dokumentacija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518 patvirtintas Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas patvirtiną kad ginčo sklypas yra konservacinio prioriteto zonoje - Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, kurio tikslas išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis (Nutarimo 2.3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. Dl -341 patvirtintu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu nagrinėjama teritorija yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – GAi. Tokia žemės sklypo dislokacijos vieta apsprendžia jo teisinį statusą, lemiantį ir statybų šiame sklype ribojimą. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad „visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatymo teritorijose, galima vykdyti statybos darbus tik nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus". Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. įtvirtintą kad sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. taip pat įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos (Įstatymo 2 d. 8 p.)

Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 (http://www.vilnius.lt/index.php71184380174), priskirta neurbanizuojamų teritorijų funkcinei zonai, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netarsią atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet neviršijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto.

Statybos projekte esančiame 2006-07-21 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei statinių išsidėstymo plane nurodytą kad adresu Žolyno g. 57, Vilniuje buvo registruoti: gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0489-0015 paskirtis gyvenamoji, vieno buto pastatai), kurio bendras plotas - 71,38 kv. m., aukštis - 2,50 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0489-0026, užstatytas plotas - 14 kv. m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0489-0037, užstatytas plotas - 14 kv. m., kiemo rūsys, unikalus Nr. 1094-0489-0048, užstatytas plotas - 8 kv. m., lauko virtuvė, unikalus Nr. 1094-0489-0059, užstatytas plotas -17 kv. m, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0489-0062, užstatytas plotas - 11 kv. m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0489-0076, užstatytas plotas - 14 kv. m., garažas, unikalus Nr. 1094-0489-0080, užstatytas plotas - 24 kv. m. Visas pagalbiniais statiniais užstatytas plotas buvo 123 kv. m. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis visiems nurodytiems statiniams griauti buvo išduotas 2007-02-26 leidimas Nr. GN/6/07-0016. Atitinkamai 2013-03-01 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruoti statinių rodiklių pasikeitimai, t.y. fiksuota statinių būklė - „sunaikintas", baigtumo procentas - 0 %, užstatytas plotas - 0,00 kv. m., tūris 0 kub. m. Dvibučio gyvenamojo namo statybos projekte numatyta, kad projektuojamu statiniu yra realizuojamas 500 kv. sklypo užstatymo plotas, 19 % sklypo užstatymo tankumas, 0,4 sklypo užstatymo intensyvumas. Be to, lyginant 2006 metų nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad buvusio gyvenamojo namo bendras plotas - 71,28 kv. m., tūris - 227 kub. m., aukštis - 2,50 m., o suprojektuoto ir statomo dvibučio gyvenamojo namo bendras plotas numatytas - 1500,80 kv. m., tūris - 4803 kub. m., aukštis - 10,50 m. Taigi, projektuojamo pastato rodikliai yra žymiai didesni. Tai prieštarauja Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane bei Bendrajame plane nustatytiems apribojimams.

Be to, visos nurodytos aplinkybės ir žemiau dėstoma teisinė reglamentacija suponuoja išvadą, kad dvibučio gyvenamojo namo statybai, prieš rengiant statinio projektą privalomai turėjo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 22 str. 1 ir 2 dalyse išvardinti atvejai, kada detalieji planai rengiami, o 3 dalyje - kada detaliųjų planų rengti neprivaloma. Detalieji planai pagal minėtą reglamentavimą rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą (1 d. 1 p.); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: Teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (1 d. 4 p.). Detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (2 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad yra keičiamas faktinis sklypo užstatymo tankumas, sklypo užstatymo intensyvumas, statinių aukštis, ir šie režimo reikalavimai nebuvo nustatyti detaliuoju planu, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., turėjo būti rengiamas detalusis planas šiems privalomiesiems teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimams nustatyti, tačiau šio detaliojo plano sprendiniai turėtų atitikti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra juridinio pagrindo taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d., kurioje įtvirtinti atvejai, kada detalieji planai nerengiami. Nagrinėjant Leidimo statyti teisėtumą buvo nustatyta, kad prie projekto, statytojo pateikto savivaldybės administracijai, teritorijų planavimo dokumento (nagrinėjamu atveju detaliojo plano),brėžinio ištraukos iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimo, apie šio dokumento patvirtinimą, nėra. Inspekcijoje taip pat nėra duomenų, kad žemės sklypui, esančiam Žolyno g. 57, Vilniuje, būtų parengtas detalusis planas ir jis būtų teiktas valstybinę Teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patikrinimui atlikti.

Išduodant Leidimą statyti pažeisti ir kiti statybos procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai. Visų pirma, statytojo pateikto projekto sudėtis neatitinka STR „Statinio projektavimas“ 25.8 p. reikalavimo, pagal kurį bendruoju atveju statinio projekte turi būti parengta techninio darbo projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis.

Be to, STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 p. įtvirtinta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (1 priedas). Statybos latymo 23 str. 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai ir reglamento 10 priede nurodyti lašytiniai pritarimai (raštai) projekto sprendiniams. Vienas Statybos įstatymo 23 str. 7 d. įvardintų privalomai teiktinų dokumentų nurodytas prašymas išduoti leidimą. Išnagrinėjus dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą nustatyta, kad tokio prašymo pateikta nėra.

Pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 8 p. nuostatas, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas patikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; jei jų trūksta, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba" (toliau - IS "Infostatyba") (8.2 p.). Jei įvykdyti 8 p. nurodyti reikalavimai savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba" užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas (toliau -subjektai), kurie privalo pagal reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 str. 3 dalyje nustatytiems reikalavimams (9 p.). STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 17 p. nurodyta, kad jei dėl techninių ar kitų kliūčių atlikti šio skyriaus 6-16 punktuose nurodytas procedūras naudojantis IS „Infostatyba" nėra galimybės, jos atliekamos naudojantis savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistema. Šiuo atveju prašymo pateikėjui savivaldybės administracija išduoda (ar išsiunčia paštu) savivaldybės administracijos nustatytos formos privalančių patikrinti projektą subjektų sąrašą ir specialiu el. paštu (specialiai sukurtu el. pašto adresu, skirtu informacijai apie projektų tikrinimo procedūras pateikti ir gauti), pridėdama minėto sąrašo kopiją, informuoja sąraše nurodytus subjektus apie jų prievolę patikrinti projektą. Savo pritarimus/nepritarimus projektui subjektai pateikia statytojui ar jo įgaliotam asmeniui rašytine forma tiesiogiai arba paštu, o savivaldybės administracijai - specialiu el. paštu, pridėdami sprendimo pritarti/nepritarti projektui su įgaliotų asmenų parašais kopiją. Nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimo procedūros ne tik buvo pradėtos nesant nustatytos formos statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir tęsiamos toliau nesilaikant aukščiau išdėstytos nustatytos tvarkos. Dvibučio gyvenamojo namo statybos projekte nėra savivaldybės administracijos nustatytos formos privalančių tikrinti projektą subjektų sąrašo bei informavimo apie sąraše nurodytų subjektų prievolę patikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Subjektų, pagal kompetenciją privalančių tikrinti statybos projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nustatytiems reikalavimams, sąrašas yra reglamentuojamas STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede. Pagal priedo 1 p. savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją tikrina projektų atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui, išskyrus projektus, kurių atitiktis šiam reikalavimui buvo patikrinta atlikus projekto ekspertizę, taip pat projektus, kuriuose suprojektuoti toliau išvardyti statiniai, kuriems nenustatomi gaisrinės saugos reikalavimai ir jie neturi įtakos gretimų statinių ir juose esančių žmonių saugai gaisro atveju (2 p.). To paties priedo 7 p. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija tikrina projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje statybvietėje numatytų saugos ir sveikatos sprendinių atitiktį nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams (7.1 p.). Pateikiami dokumentai patvirtina, kad pažeidžiant šias nuostatas statinio projektą patikrino ir jam pritarė ne visi subjektai, kurie privalėjo tikrinti projektą t. y. projektas nepatikrintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės darbo inspekcijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėjusios išduoto Leidimo statyti bei statybų Žolyno g. 57, Vilniuje, teisėtumą, nurodė, kad statinys yra projektuojamas gerokai statesniame negu 15 laipsnių kalvos šlaite, o taip pat pažymėjo, kad patikrinus statybas vietoje, akivaizdu, jog ne tik kalvos šlaitas gerokai statesnis nei 15 laipsnių, bet pats pastatas yra statomas pačiame kalvos šlaite (nors statant naujus pastatus atstumai turi būti išlaikyti tiek nuo apatinių, tiek ir nuo viršutinių draustiniuose saugomų reljefo formų šlaitų briaunų), kas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nustatytiems reikalavimams.

Visa aukščiau išdėstyta teisinė reglamentacija ir įvardinti pažeidimai sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija negalėjo pritarti statinio projektui, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybą leidžiančio dokumento. Tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d., sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Leidimą statyti.

Statybos įstatymo 23 str. 30 ir 32 dalyse nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva - Inspekcija ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento naikinimo vienas iš bendrųjų teisės principų, kad iš neteisės neatsiranda teisė, reikalauja šalinti ir statybos leidimo pagrindu atsiradusius padarinius. Priešingu atveju vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų. LR CK 4.103 str. 1 dalyje nustatytą kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Inspekcijos vyriausiajam specialistui atlikus statybos patikrinimą vietoje, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą 2013-11-08 akte Nr. SPA-2099 nustatyta, kad pagal išduotą Leidimą statyti žemės sklype Žolyno g. 57, Vilniuje yra pradėti statybos darbai, šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo nuostatos atitinka teismų suformuotą, praktiką pagal kurią ginčijant administracinį aktą (šiuo atveju Leidimą statyti) tuo pačiu turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl tuo aktu sukeltų pasekmių pašalinimo. Pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p. Inspekcija nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, Įstatymo 28 str. 2 d. nustato, kad teismui pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu taip pat parenka statybos padarinių šalinimo būdą. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatytos kelios alternatyvos šalinant pasekmes, atsiradusias teismo sprendimu pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu: statybos padarinių šalinimas nugriaunant ar pertvarkant statinį bei sutvarkant statybvietę arba įteisinant statybos padarinius, jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus.

Dvibučio gyvenamojo namo projektas bei pagal jį statomas statinys neatitinka Bendrojo plano, statybas Pavilnių regioniniame parke reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (viršijami sklypo užstatymo rodikliai, projektuojamo pastato bendro ploto, aukščio, tūrio parametrai lyginant su buvusios sodybos statiniais), ginčo sklypui nėra parengtas detalusis planas su nustatytu sklypo tvarkymo ir naudojimo režimu, pradėtas statyti statinys galėtų būti įteisintas tik reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą bei pagal jį statinį perstačius (28¹ str. 2 d. 3 p.). Tačiau nurodytų veiksmų neatlikus, statinį statytojas (užsakovas) ar kitas Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytas asmuo per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. išvardytų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, kad jie būtų įtraukti į bylinėjimąsi, nustatinėjama jų kaltė (ar jos dalis). Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nenustatyta lėšų neteisėtai statybai nugriauti paėmimo iš kaltų asmenų tvarka ir tokio teismo sprendimo operatyvaus vykdymo priemonės ar tvarka. Dėl statybos griovimo išlaidų išreikalavimo yra nustatyta Statybos įstatymo 28¹ str. 6 d. Ji reglamentuoja, kad tuo atveju, kai statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti, priklauso statytojui užsakovui) , kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra. Teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo. Išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas (LAT 2013-04-03 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-196/2013).

Pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 4 d. teismas gali įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, jeigu teismo nurodymai nugriauti statinį kalto asmens lėšomis nevykdomi. Tai reiškia, kad siekiama tokiu būdu pirmiausia ir nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Jeigu civilinėje byloje nebus spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 4 d. įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį. Nagrinėjamu atveju, teismui priimant sprendimą ginče dėl Leidimo statybai panaikinimo ir statybos padarinių dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento šalinimo kaltų asmenų nustatymas nėra būtinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į.k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 2 b.l. 75-79).

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu procesiniame dokumente-atsiliepime į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį (t. 2 b.l. 75-79) bei jo atstovės teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, ieškovo teiginys, jog ginčijamas statybos leidimas turi būti panaikintas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrįstas. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą reglamentuoja Statybos įstatymas ir Aplinkos ministro 2010-09-27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai". Statybos įstatymo 23 str. 7 d . (redakcija nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30) bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 p. nustatė, kokius dokumentus savivaldybės administracijai turėjo pateikti statytojas, siekdamas gauti leidimą statyti naują statinį. Statytojas UAB „Girios slėnis", siekdamas statyti dvibutį gyvenamąjį namą, savivaldybės administracijai turėjo pateikti: 1) prašymą; 2) statybos projektą ir kompiuterinę laikmeną su statybos projekto įrašu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su statytojo prašymu buvo pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai, todėl statybą leidžiančio dokumento - statybos leidimo išdavimo procedūros buvo tęsiamos toliau.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas statybos leidimas išduotas statinio techniniam projektui, kuris parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-10-07 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS 1414, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos "Miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriaus 2009-10-07 išduotais stalinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniais reikalavimais Nr. AUR-1414, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2009-08-10 išduotomis specialiosiomis projektavimo sąlygomis statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Nr. 16 ir inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių išduotomis prisijungimo sąlygomis.

STR „Statybą leidžiantys dokumentai"' yra numatytos institucijos, kurios turi patikrinti statybos projektų sprendinių atitiktį Statybos įstatymo reikalavimams. Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys detaliai nurodytos STR 01.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede. Kompetentingos institucijos turėjo patikrinti, ar techninis projektas atitinka galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, prisijungimo sąlygas, savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus (sąlygų sąvado sąlygas). Statybos įstatymo 23 str. 20 d. numatė, kad statybą leidžiantys dokumentai įduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Kaip matyli iš į bylą pateiktos ginčijamo Statybos leidimo projektinės dokumentacijos, statinio projektą patikrinusios institucijos (Savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmones) nenustatė jokių pažeidimų, šio projekto neatitikimo teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams, prisijungimo sąlygoms, specialiesiems architektūros reikalavimams, esminės įtakos aplinkai ar visuomenės sveikatai ir pritarė šiam projektui, tokiu atveju Savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti - statybos leidimą, todėl 2012-06-27 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 420/11-2587.

Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas tik po to, kai parengtas dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje, techninis projektas buvo suderintas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Paminėtina, kad STR "Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priedo 3 p. nurodyta, kad statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose, projektus taip pat tikrina saugomų teritorijų direkcijos, tikrindamos projektų sprendinių atitiktį reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui); apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo); kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir/ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.). Taigi, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įvertinusi, ar projekto sprendiniai atitinka statinio išdėstymą žemės sklype, leistinus žemės sklypo užstatymo rodiklius, statinio formas, tūrius, taip pat ar stalinio paskirtis atitinka žemės sklypo naudojimo paskirčiai, būdui ir pobūdžiui, pritarė statytojo pateiktam techniniam projektui, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamą statybos leidimą.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad prieš rengiant statinio projektą turėjo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Žemės sklypas suformuotas ir jam nustatyti taikytini apribojimai Vilniaus miesto valdybos 1998-12-30 sprendimu Nr. 2522V. Sklypo savininko žemės naudojimo apribojimuose nurodyta, kad sklypo tikslinė paskirtis - namų valdai, maksimalus užstatymo tankis ne daugiau kaip 20 %. Pabrėžtina, kad ginčijamame statybos leidime užstatymo tankis 19 %. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto LR aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, sutartiniuose žymėjimuose nurodyta, kad „kraštovaizdžio tvarkymo zonos nekeičia sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jų naudojimo būdų ir pobūdžių. Visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus galima vykdyti statybos darbus". Iš pridedamo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0035:272), esančio adresu Žolyno g. 57, Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklypui nustatyta tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. Taigi šiuo atveju nustačius, kad projektuojamo statinio paskirtis atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, parengus statinio techninį projektą buvo leista statyti dvibutį gyvenamąjį namą, neviršijant nustatyto sklypui taikytino užstatymo tankio 20 %.

Ieškovė teigia, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad statinys statomas pačiame kalvos šlaite, kas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nustatytiems reikalavimas. Ginčijamo statybos leidimo techninis projektas neprieštarauja ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 5 p. nuostatai, jog draudžiama statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių. Techninio projekto aiškinamojo rašto 3.2 punkte „Analizė. Atlikti statybiniai tyrinėjimai ir tyrimai" nurodyta, kad esamos statybvietės žemės sklypas yra šlaite, kurio nuolydis svyruoja tarp 9°-14° (žr. „Sklypo aukščių planas" ir projektuojant pastatą reljefas nežymiai planiruojamas. Taip pat techninio projekto Genplanas 1:500 nurodyta, kad kalno šlaitas neviršija 15° (yra 12°), todėl atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 5 p. reikalavimą. Tai, kad po statybos leidimo išdavimo statytojas galimai nesilaiko statybos techninio projekto, tai nesudaro pagrindo statybos leidimą pripažinti neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad buvo pažeistas STR „Statinio projektavimas" 25.8 p. reikalavimas, jog turi būti parengta techninio darbo projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Turi būti analizuojamas teisinis reguliavimas, kuris galiojo ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu. STR „Statinio projektavimas" 25.8 p. nustato, jog bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiama pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo techninio darbo projekto dalis, tačiau ne visais atvejais (žr. Reglamento 8 priedo 45-46 p.). Reglamento 8 priedo 45 p. nustatyta, kad pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalį privaloma rengti projektuojant ypatingus statinius. Ginčijamas statybos leidimas išduotas neypatingam statiniui, todėl projektuojant neypatingus statinius, ji rengiama, jei yra bent vienas iš 45 p. išvardytų atvejų. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo nustatytas bent vienas iš Reglamento 8 priedo 45 p. nurodytų atvejų, kuomet projektuojant neypatingą statinį turi būti rengiama statybos darbų organizavimo dalis, todėl atmestinas ieškovės argumentas kaip nepagrįstas, dėl šios priežasties atmestinas ir ieškovės argumentas, jog projektas turėjo būti suderintas su Valstybine darbo inspekcija. Tačiau nors teisės aktai nagrinėjamu atveju nenumato reikalavimo rengti statybos darbų organizavimo techninio darbo projekto dalį, tačiau ginčijamo statybos leidimo techninio projekto 3.7 dalyje "Galima statybos įtaka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms", taip pat techninio projekto 5 dalyje "Bendrieji techniniai reikalavimai ir nurodymai" (59-60 psl.), 6 dalyje "Statybos atliekos, jų susidarymas ir tvarkymas (60-82 psl.) detaliai išanalizuota ir nurodyta darbų organizavimo ir vykdymo seka.

Gaisrinės saugos dalis detaliai išanalizuota ginčijamo statybos leidimo techninio projekto 3.8 dalyje "Gaisrinė sauga" 51-55 puslapiuose. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 7 d., t. y. nesant statytojo prašymo išduoti statybos leidimą. Pridedamas UAB "Girios slėnis" 2011-11-22 (reg. Nr. SL11-2587) prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį, paneigia ieškovės teiginį.

Atsakovė teisėtai išdavė 2012-06-27 statybos leidimą dvibučiam gyvenamajam namui statyti, nes veikė pagal išdavimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. statytojas pateikė visus reikiamus dokumentus, suderintus su kompetentingomis institucijomis, todėl atsakovė turėjo pareigą išduoti ginčijamą statybos leidimą.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 44 p. „statinio projekto vadovas tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai". Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 1 priedas įtvirtina projekto vadovo pareigas ir teises. Jau pirmame šio priedo punkte nurodoma, kad projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas Projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistu valstybės, invalidų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad statytojas, statinio projekto vadovas privalo užtikrinti, kad techninis projektas nepažeistų teisės aktų keliamų reikalavimų, būtų atliktos visos privalomos procedūros, pateikti visi reikalingi dokumentai, tai reiškia, kad projekto vadovas ar statytojas turi užtikrinti, kad statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrina, kad yra išlaikyti teritorijų planavimo dokumentu nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Girios slėnis“ į.k. 300566535, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, ieškinį dėl 2012-06-27 d. leidimo statyti naują statinį Nr. 420/11-2587 panaikinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2 b.l. 159-165).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (t. 2 b.l. 159-165) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl 2012-06-27 d. leidimo statyti naują statinį Nr. 420/11-2587 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Leidimas buvo išduotas dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje, statybai, kategorija - neypatingas, butų skaičius - 2, bendrasis plotas - 1500,80 kv. m., naudingas plotas - 1035 kv.m.

Statybos įstatymo 12 str. numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog naujo neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 23 str. 20 d. nurodyta, jog statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Savivaldybių administracijos tikrina visus projektus; savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus turi nustatyti, ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai; ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir kt. Statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų teritorijose, projektus taip pat tikrina saugomų teritorijų direkcijos. Tiek Savivaldybės administracija, tiek Direkcija, tiek UAB „Girios slėnis" visus aukščiau išvardintus reikalavimus įvykdė:

-2009-06-09 d. atsakovas pateikė prašymą Nr. 1414 projektavimo sąlygų sąvadui gauti;

-2009-10-07 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1414;

-2009-10-07 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyrius išdavė statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr. AUR-1414 dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57 Vilnius, statyboms;

-2009-06-10 d. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija išdavė Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje reg. Nr. 16;

-2011-06-20 d. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritarė Statinio projektui, kuris buvo parengtas laikantis anksčiau nurodytų reikalavimų;

-2012-03-28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 49PSR-(14.49.5.)-406 nurodė, jog neprieštarauja, kad UAB „Girios slėnis" teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nuo esamų inžinerinių tinklų Žolyno g. Vilniuje, iki žemės sklypo, esančio Žolyno g. 57, Vilniuje, pagal nustatyta tvarka suderintą inžinerinių tinklų planą tiestų inžinerinius (lietaus nuotekynės) tinklus;

-2012-04-16 d. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras raštu Nr. (12-3)12.20-549 įvertino Statinio techninį projektą;

-pateikus visus reikiamus dokumentus ir Direkcijai pritarus Statinio projektui, 2012-06-27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują statinį Nr. 420/11-2587 dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje statybai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad Leidimas buvo išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi Statinio statybai turėjo būti parengtas detalusis planas, Statinys statomas statesniame nei leidžiama šlaite, Statinio projekto nepatvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybinė darbo inspekcija, todėl išduotas Leidimas turi būti panaikintas. Atsakovas nesutinka su šiais teiginiais ir žemiau nurodo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti išduotą Leidimą.

Dėl detaliojo plano rengimo.

Nepagrįstas ieškovo argumentas dėl detaliojo plano rengimo būtinumo, nes detalusis planas turi būti rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., jei keičiamas faktinis sklypo užstatymo tankumas, sklypo užstatymo intensyvumas, statinių aukštis. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. nustatyta, jog detalusis planas nerengiamas kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 1 str. 37 p. teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Teritorijos naudojimo tipas -vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys.

Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, statyba nurodytoje teritorijoje galima tik esamose namų valdose, jų neskaidant bei neviršijant maksimalaus užstatymo intensyvumo. Inspekcija taip pat nurodo, kad ginčo sklype adresu Žolyno g. 57, Vilnius buvo registruoti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys ir kita. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 7 p. numato, kad detalieji planai nerengiami, jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad statinys statomas buvusios sodybos vietoje.1998-12-30 d. Vilniaus miesto valdybos spendimu Nr. 2522V patvirtinti sklypo savininko žemės naudojimo teisės apribojimai. Juose nustatyta, jog sklypo paskirtis - namų valdai. Maksimalus užstatymas ne daugiau 20 %. Statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, užstatymo tankumas - 19 %, todėl akivaizdu, kad šis kriterijus nebuvo viršytas. 2012-06-27 d. Leidimu statyti buvo leista statyti naują statinį, kurio paskirtis - gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai). Kadangi registrų centro išraše nustatytas naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, tokia pat paskirtis numatyta tiek Leidime, tiek projekte, darytina išvada, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdai nebuvo pakeisti. Atitinkamai nepadarius jokių esminių pakeitimų ir nepakeitus sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimų, taikant Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. nebuvo įstatymų nustatyto pagrindo detaliajam planui rengti.

Pagal Verkių regioninio parko tvarkymo plano 20 str., parengus visus reikiamus dokumentus ir suderinus juos su Direkcija, visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose galima vykdyti statybos darbus. Remiantis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatais, pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.

2009-08-10 d. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija išdavė Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje reg. Nr. 16. Jose nurodyta, jog draudžiama statyti naujus statinius, didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršūnės bei apatinės briaunos. Gyvenamąjį namą projektuoti vadovaujantis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2009-03-25 d. pritartais projektiniais pasiūlymais. Naudojamos tradicinės medžiagos: apdailos plyta, medis, akmuo, tinkas, stogo danga - skardą čerpės. Remiantis šiais projektiniais pasiūlymais Direkcijai buvo pateiktas pilnas techninio projekto egzempliorius.

2009-10-07 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyrius išdavė Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr. AUR-1414. Juose nurodyta, jog draudžiama statyti naujus statinius, didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršūnės bei apatinės briaunos. V. P. ir Verkių regioninių parkų direkcijos išduotomis specialiosiomis projektavimo sąlygomis bei aprobuotai projektiniais pasiūlymais. Akivaizdu, kad nei žemės naudojimo paskirtis, nei užstatymo tankis Statinio statymo atveju nesikeičia. Todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. (detalieji planai nerengiami kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami) ir 22 str. 3 d. 7 p. (detalieji planai nerengiami, jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą nugriautą) statinį) nebuvo teisinio pagrindo rengti detalųjį planą.

Dėl šlaito statumo

Ieškovas teigia, kad Statinys buvo suprojektuotas gerokai statesniame nei 15 laipsnių šlaite, nors statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršūnės bei apatinės briaunos yra draudžiama (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.). Techninio projekto aiškinamojo rašto 3.2 p. nurodyta, kad statybvietės žemės sklypas yra šlaite, kurio nuolydis svyruoja tarp 9-14 laipsnių, todėl neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. Pastatas buvo suprojektuotas atlikus visus būtinus matavimus, be to, statinys yra statomas buvusios sodybos vietoje.

Dėl projekto derinimo su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybine darbo inspekcija

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti parengta techninio darbo projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. STR „Statinio projektavimas" 25.8 p. numatyta, kad tipiniam statinio projektui rengiama techninio projekto dalis - pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (žr. Reglamento 8 priedo 46 p.) Reglamento 8 priedo 46 p. numatyta, jog pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalį privaloma rengti projektuojant ypatingus statinius. Ginčijamame statybos leidime nurodyta, kad Statinio kategorija - neypatingas, todėl techninio darbo projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis neturi būti rengiama. STR „Statinio projektavimas" 8 priedo 45 p. nurodytų atvejų, kada darbų organizavimo dalis turi būti rengiama ir neypatingam statiniui, nėra.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad dvibučio gyvenamojo namo statybos projekte nėra savivaldybės administracijos nustatytos formos privalančių tikrinti projektą subjektų sąrašo bei informavimo apie sąraše nurodytų subjektų prievolę patikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Konkrečiai, statinys yra nepatikrintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos. Statinio techninio projekto 3.7 dalyje „Galima statybos įtaka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms", taip pat techninio projekto 5 dalyje „Bendrieji techniniai reikalavimai ir nurodymai", 6 dalyje „Statybos atliekos, jų susidarymas ir tvarkymas" detaliai išanalizuota darbų organizavimo ir vykdymo seka. Statybos leidimo techninio projekto 3.8 dalyje „Gaisrinė sauga" detaliai išanalizuota gaisrinės saugos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas suderinus jį su Direkcija ir nenukrypstant nuo kitų teisės aktais nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Konstitucinis Teismas 2011-01-31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Šiuo atveju nėra ginčo, ar statyba Žolyno g. 57 Vilniuje yra galima. Jos galimumą pripažįsta visos byloje dalyvaujančios institucijos. Akivaizdu, kad vadovaujantis proporcingumo principu, visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas panaikinti išduotą statybos leidimą nors projektas iš esmės buvo suderintas su visomis būtinomis valstybės institucijomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visus būtinus veiksmus, t.y. vadovavosi Statybos įstatymo 23 str. 20 d. kuriame numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Nuo prašymo išduoti leidimą pateikimo nė viena institucija neišreiškė nepritarimo, todėl savivaldybės administracija patikrino projektą nustatė, kad pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, patikrino, ar projekto sprendimai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir kt. Gavus Direkcijos pritarimą Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai išdavė ginčijamą statybos leidimą.

Nagrinėjamu atveju nėra Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. numatytų atvejų, kuomet būtina rengti detalųjį planą todėl atsižvelgiant į tai, kad nei žemės naudojimo paskirtis, nei užstatymo tankis nesikeičia, reikia vadovauti Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. (detalieji planai nerengiami kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami) bei 22 str. 3 d. 7 p. (detalieji planai nerengiami, jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos į.k. 188724381, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu sutiko (t. 2 b.l. 64-67). Sutiko su ieškiniu ir trečiojo asmens atstovės teisminio nagrinėjimo metu.

Atsiliepime į ieškinį nurodyta (t. 2 b.l. 64-67), kad žemės sklype (kad. Nr. 0101/0035:272) adresu Žolyno g. 57, Vilniuje, esančiame Pavilnių regioniniame parke, kalvos šlaite vykdomos dvibučio gyvenamojo namo dalybos. Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane nagrinėjamas žemės sklypas yra konservacinio funkcinio prioriteto zonoje - Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, statybos vykdomos kalvos šlaite.

Projektą suderino visos statybų procese dalyvaujančios institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-06-27 išdavė statybos leidimą Nr. 420/11-2587 „Dvibučio gyvenamojo namo Žolyno g. 57, Vilniuje" statybai. Iš ieškinyje išdėstyto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą bei atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, patikrinusi ir pritarusi dvibučio gyvenamojo namo statybos projektui, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Tą patvirtina žemiau išdėstyti motyvai.

Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nuostatomis, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose ("kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Iškartų kraštovaizdžio draustinio tikslas yra išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis. Tai yra konservacinio, o ne gyvenamojo prioriteto funkcinė zona; joje nėra numatyta naujų statybų plėtra ar, juo labiau, pastatų, savo tūriu, išplanavimu panašių į daugiabutį namą, statyba. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą nagrinėjama teritorija yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje - GAi.

Vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. nuostatomis, sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi): išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.

Vilniaus miesto bendrajame plane, patvirtintame miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, nagrinėjama teritorija pažymėta kaip neurbanizuojama, kurioje „nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet neviršijant 300 m sklypo užstatymo ploto."

Nekilnojamojo turto registre (Registro įrašo Nr. 10/279682) įregistruota, kad žemės sklype (kad. Nr. 0101/0035:272) buvo gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1094-0489-0015), kurio bendras plotas: 71,38 kv.m., tūris: 227 m³; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0026), užstatytas plotas: 14 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0037, užstatytas plotas: 14 kv.m.; kiemo rūsys (unikalus Nr. 1094-0489-0048), užstatytas plotas: 8 kv.m.; lauko virtuvė (unikalus Nr. 1094-0489-0059), užstatytas plotas: 17 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0062), užstatytas plotas: 11 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0076), užstatytas plotas: 14 kv.m.; garažas (unikalus Nr. 1094-0489-0080), užstatytas plotas: 24 kv.m. Visas pagalbiniais statiniais užstatytas plotas buvo 123 kv.m. Žemės sklype (26,35 a.) yra buvusi nedidelė sodyba.

Susipažinus su projektine dokumentacija bei ieškinyje nurodyta informacija, matyti, kad minėtame sklype suprojektuotas ir statomas „dvibutis gyvenamasis namas", kurio aukštis: 10,50 m (du aukštai su mansarda ir 1 aukšto rūsys), užstatytas plotas: 500 kv.m., bendras pastato plotas: 1500,80 kv.m., antžeminis plotas: 1035 kv.m., požeminis plotas: 465 kv.m., sklypo užstatymo intensyvumas: 0,4.

Pavilniu regioninio parko tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje draudžiama keisti užstatymo intensyvumą, plotą, didinti aukštingumą, o Bendrajame plane nustatytas galimas maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas - 0,2, statoma 0.4; Bendrajame plane nurodyta neviršyti 300 kv.m. užstatomo ploto, statoma - 500 kv.m.: buvęs gyvenamasis namas - 1 aukšto, statomas - 2 aukštu su mansarda ir požeminiu aukštu). Buvusio gyvenamojo namo bendrasis plotas - 71,38 kv.m., tūris 227 m³ , statomas 1500,80 kv.m. bendro ploto, 4803 m³ tūrio gyvenamasis pastatas.

Be to, statinio projekte nurodyta, kad greta sklypo esantis kalvos šlaitas yra ne didesnis kaip 12 laipsnių. Tarnyba specialių prietaisų šlaitų matavimui neturi, tačiau aiškinantis situaciją bei patikrinus vietoje vizualiai matyti, kad ne tik kalvos šlaitas yra gerokai statesnis nei teisės aktuose leistini 15 laipsnių, bet pastatas statomas pačiame kalvos šlaite (atkreiptinas dėmesys į tai, kad statant naujus pastatus, atstumai turi būti išlaikyti tiek nuo apatinių, tiek ir nuo viršutinių draustiniuose saugomų reljefo formų šlaitų briaunų). Pažymėtina, kad vykdant tyrimą atsakingos institucijos turėtų pateikti tikslius šlaito nuolydžio duomenis.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. nuostatas, detalieji planai nerengiami, kai saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Vadovaujantis šia nuostata, nerengiant detaliojo plano galima statyti sodybos statinius, vietoje buvusių (nugriautų sodybos statinių). Tačiau detalųjį planą privaloma rengti, jeigu keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Nagrinėjamu atveju minėti statinio parametrai buvo viršyti keliasdešimt kartų (statinio bendrasis plotas ir statinio tūris -21 kartą), bet detalusis planas nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatas, nagrinėjamoje vietoje tokio gyvenamojo namo statyba prieštarauja:

-Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nuostatoms (gyvenamasis namas statomas kalvos šlaite, kuriame statybos iš esmės negalimos. Be to, nors dokumentuose gyvenamasis namas įvardijamas kaip dvibutis, tačiau tiek projektiniuose sprendiniuose, tiek iš informacijos, paskelbtos internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt matyti, kad statomas daugiabutis, kuris jau buvo pardavinėjamas atskirais dviejų kambarių butais (tik po straipsnių dienraščiuose apie šias statybas, informacija dėl pardavimų iš internetinio tinklalapio buvo išimta). Valstybinio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonoje - kraštovaizdžio draustinyje, teisės aktai (įskaitant teritorijų planavimo dokumentus) daugiabučių namų statybų nenumato, leidžia tik sodybinį užstatymą);

-Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, kuriuose įtvirtinti reikalavimai statybai sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GAi);

-Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. nuostatomis (sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas);

-Bendrojo plano sprendiniams, kuriuose įtvirtinta, kad nagrinėjamoje teritorijoje galimas maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, sklypo užstatymo plotas - iki 300 kv.m.;

-Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. nuostatoms, kuriose įtvirtinti atvejai, kai yra privaloma rengti detaliuosius planus, tačiau detalusis planas nebuvo parengtas.

Nagrinėjamu atveju nepakanka vien statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Šiuo atveju svarbu šalinti ir statybos leidimo pagrindu atsiradusius padarinius, nes vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso, praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių -grindų yra pastatyti ar statomi statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimą, o ne vien administracinių, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm.byloje Nr.A822-65/2009).

Atsiliepimas

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos į.k. 124191547, atstovas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais. Trečiojo asmens AB DNB banko į.k. 112029270, atstovas prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 str. pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6351), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6352) ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 str. pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6353), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nuo 2010-01-01 d. vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 d. vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo 5.3 p. nustatyta, kad esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei teismuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio nutarimo 6 p. nustatyta, kad šio nutarimo 5.3 p. taikomas ir tais atvejais, kai įstatymų atitinkamos apskričių viršininkų funkcijos perduodamos iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo.

Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 27 str. nustato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 3 d. turi teisę kreiptis į teismą, su prašymu įpareigoti statytoją atlikti LR CK 4.103 str. 3 d. 2 p. nustatytus veiksmus.

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apygardos prokuratūra 2013-11-13 raštu Nr. 1.1.0-(26)-69201 „Dėl reikalavimo“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministeriją, pridedama 2013-11-13 nutarimą reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, kuriame reikalavo inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-27 UAB „Girios slėnis“ išduoto leidimo Nr. 420/11-2587, kuriuo leista statyti naują statinį –dvibutį gyvenamąjį namą Žolyno g. 57 pripažinimą negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, įpareigojant ieškovą per 20 d. nuo nutarimo gavimo dienos (gauta Inspekcijoje 2013-11-13 d.) informuoti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą apie savo kompetencijos ribose priimtus sprendimus teisės aktų pažeidimams pašalinti (t. 1 b.l. 12-16). Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė ieškovui ir visą medžiagą, susijusią su 2012-06-27 UAB „Girios slėnis“ išduoto leidimo Nr. 420/11-2587 pagrindu statybomis (t. 1 b.l. 17-33).

Ginčo leidimu statyti naują (-us-) statinį (-ius-) buvo leista UAB „Girios slėnis“ į.k. 300566535 statyti naują statinį, kuriuo paskirtis - 7.2 gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai), kategorija-neypatingas, butų skaičius-2 vnt., bendras plotas -1500,80 kv.m., naudingasis plotas-1035 kv,.m., statybinis tūris-4803 m3, statybos vietoje-Žolyno g. 57, Antakalnio sen., kad. Nr. 0101/0035:272 dvibučio gyvenamojo namo (7.2.) Žolyno g. 57, statybos projekto, Nr. 2011 pagrindu (t. 2 b.l. 17, 36).

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, UAB „Girios slėnis“ į.k. 300566535, nuosavybės teise priklauso 0,2635 ha bendro ploto, 500 kv.m. užstatymo ploto, 19 proc. užstatymo, 0,4 užstatymo intensyvumo žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. 0101-0035-0272, kadastrinis Nr. 0101/0035:272, esantis Vilniaus m.sav. Vilniaus m. Žolyno g. 57, bei šiame žemės sklype pastatas-dvibutis gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. 4400-2534-8963, 1500 kv.m. bendro ploto, 1035 kv.m. naudingo ploto, 4803 kub.m. tūrio (t. 1 b.l. 34-36, 42, 108). Šis žemės sklypas yra su Pavilnių regioninio parko specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis: nacionaliniai ir regioniniai parkai, kraštovaizdžio draustiniai (t. 1 b.l. 86-88, t. 2 b.l. 28). O anksčiau buvo gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1094-0489-0015), kurio bendras plotas: 71,38 kv.m., tūris: 227 m³; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0026), užstatytas plotas: 14 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0037, užstatytas plotas: 14 kv.m.; kiemo rūsys (unikalus Nr. 1094-0489-0048), užstatytas plotas: 8 kv.m.; lauko virtuvė (unikalus Nr. 1094-0489-0059), užstatytas plotas: 17 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0062), užstatytas plotas: 11 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0489-0076), užstatytas plotas: 14 kv.m.; garažas (unikalus Nr. 1094-0489-0080), užstatytas plotas: 24 kv.m. (t. 1 b.l. 37-41, 60-62, 65-66, t. 2 b.l. 24-27). Bylos duomenimis, visas pagalbiniais statiniais užstatytas plotas buvo 123 kv.m., tačiau sklype anksčiau buvę pastatai nugriauti, leidimo nugriauti Nr. GN/6/07-0016 (t. 1 b.l. 107).

Ieškovas savo kompetencijos ribose atliko patikrinimą dėl statytojui UAB „Girios slėnis" išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-27 UAB „Girios slėnis“ išduoto leidimo Nr. 420/11-2587 statyti teisėtumo, 2013-11-08 buvo surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. SPA-2099 (t. 1 b.l. 197-206, t. 2 b.l. 1-7), o 2013-11-11 d. - Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-131111-00228, kuriame buvo konstatuota, jog projekte nėra prašymo išduoti leidimą statyti naują (-us-) statinį (-us-); teritorijų planavimo dokumento, brėžinio ištraukos iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimo apie šio dokumento patvirtinimą; savivaldybė nurodė ne visus subjektus, kurie privalėjo patikrinti projektą; projektą netikrino ir nepritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, Valstybinė darbo inspekcija, todėl padaryta patikrinimo išvadą, jog ginčo projektas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo [4.2] 23 str., Reglamento [4.7] nuostatų, t.y. Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 1 p., 23 str. 15 d. 1.2.7 p., 20 str. 3 d., STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai: 17 p., 1 priedo, 9 priedo 1,2,7 p.p., STR 1.05.06:2010 :Statinio projektavimas“ 7.2.5.8. papunkčio, 25.8 p. (t. 1 b.l. 192-196).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyrius 2009-10-07 surašė statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) kurių 3 p., 4 p., 7 p. numatė, kad leidžiamas pavienis užstatymas. Draudžiama statyti naujus statinius, didinti jų tūrį šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau 50 m. nuo šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, V. P. ir Verkių regioninių parkų direkcijos išduotomis specialiosiomis projektavimo sąlygomis bei aprobuotais projektiniais pasiūlymais. Maksimalus viso sklypo užstatymas – iki 19 procentų. Projektas turi atitikti higienos, gaisrinės saugos, statinio saugos, saugomų teritorijų reikalavimus (t. 1 b.l. 70, t. 2 b.l. 37-38).

Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p.p. numato, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo statinys yra neypatingas, kas ir nurodyta ginčo leidime (t. 2 b.l. 17, 36), todėl jo statybai reikalingas statybos projektas (Statybos įstatymo 2 str. 3, 6, 94 d., 20 str. 1 d.), kuris rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis (Statybos įstatymo 20 str. 3 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 7.1 p.).

Statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.)

Statybos įstatymo 23 str. 15 d. numato institucijas bei subjektus (jų padalinius), kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir leidimas statyti naują statinį išduodamas tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 d. nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui (Statybos įstatymo 23 str. 20 d.). Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto.

STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede numatyta, kad būtent savivaldybių administracijos tikrina visus projektus; juos tikrinant, turi nustatyti, ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai; ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nustatytą tvarką (1.4, 1.7, 1.8, 1.13 p.p.).

Šio priedo 3 p. nurodyta, kad statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose, projektus taip pat tikrina saugomų teritorijų direkcijos, tikrindamos projektų sprendinių atitiktį reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui); apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo): kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.).

Taigi, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovų motyvas, kad įstatymo nustatytoms institucijoms ir subjektams pritarus statybos projektui, savivaldybė turėjo išduoti atsakovui UAB „Girios slėnis“ leidimą statyti naują statinį, nepagrįsta, nes būtent atsakovas Vilniaus miesto savivaldybe jai STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede suteiktų teisių ribose turėjo pareigą prieš išduodant ginčo leidimą statyti naują neypatingą statinį patikrinti ar projektas parengtas ir suderintas, nepažeidžiant galiojančių teisės normų.

Atsakovui UAB “Girios slėnis” nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. 0101-0035-0272, kadastrinis Nr. 0101/0035:272, esantis Vilniaus m.sav. Vilniaus m. Žolyno g. 57, yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, kuriame yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, kraštovaizdžio draustiniai (t. 1 b.l. 86-88, t. 2 b.l. 28).

LR Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ 1 p., 2.3. p. buvo patvirtintas Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas, nustatant, kad Iškartų kraštovaizdžio draustinio tikslas yra išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis (t. 1 b.l. 73-77).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. Dl -341 buvo patvirtintas Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas, kuriame atsakovui UAB „Girios slėnis“ nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuri yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – GAi, todėl naujos statybos šiame žemės sklype turi tam tikrus apribojimus.

Taip, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad „visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatymo teritorijose, galima vykdyti statybos darbus tik nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus", o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. numato, kad šiose zonose išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Projektuojamas pastatas -500 kv.m. (Techninės specifikacijos) (t.1 b.l. 145) Bendrieji statinio rodikliai nurodyti byloje (t. 2 b.l. 12, 15-16) ir yra žymiai didesni, nesuderinami su Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane bei Bendrajame plane nustatytais apribojimais, todėl ginčo statybai turėjo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas-detalusis planas, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Konkrečiai, Bendrajame plane nustatytas galimas maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,2, o statoma 0,4; Bendrajame plane nurodyta neviršyti 300 kv.m. užstatomo ploto, statoma - 500 kv.m.; buvęs gyvenamasis namas - 1 aukšto, statomas - 2 aukštu su mansarda ir požeminiu aukštu; buvusio gyvenamojo namo bendrasis plotas - 71,38 kv.m., tūris 227 m³ , o statomas 1500,80 kv.m. bendro ploto, 4803 m³ tūrio gyvenamasis pastatas.

Nagrinėjamu atveju detalusis planas turėjo būti rengiamas, nes buvo keičiami privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.). Be to, Detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (šio Įstatymo 22 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju detalusis planas nebuvo rengtas, o Pagrindo taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d., kai detalieji planai nerengiami, nėra.

Be to, ieškovas nurodė, kad statytojas nepateikė savivaldybės administracijai prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o statybos leidimo išdavimo procedūros buvo pradėtos nesilaikant nustatytos tvarkos, nesant savivaldybės administracijos nustatytos formos privalančių tikrinti projektą subjektų sąrašo bei jų neinformuojant apie prievolę patikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovų UAB „Verkių slėnis“, Vilniaus savivaldybės atstovai nurodė, kad tokie statytojo dokumentai buvo atskirame aplankale, į bylą savivaldybė pateikė 2011-11-22 UAB „Girios slėnis“ prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį (t. 2 b.l. 84-85), dėl to su ieškovu šioje dalyje nesutiktina.

Tačiau ginčo projektas nėra suderintas nei su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos nei su LR Valstybine darbo inspekcija (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priedo 2 p., 7 p., 7.1 p.), t.y. pritarė ne visi subjektai, su kuriais statytojas turėjo statybos projektą suderinti, o Vilniaus savivaldybės administracija šių aplinkybių netikrino.

Ieškinyje nurodyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėjusios išduoto leidimo statyti bei statybų Žolyno g. 57, Vilniuje, teisėtumą, nurodė, kad statinys yra projektuojamas gerokai statesniame negu 15 laipsnių kalvos šlaite, o taip pat pažymėjo, kad patikrinus statybas vietoje, akivaizdu, jog ne tik kalvos šlaitas gerokai statesnis nei 15 laipsnių, bet pats pastatas yra statomas pačiame kalvos šlaite (nors statant naujus pastatus atstumai turi būti išlaikyti tiek nuo apatinių, tiek ir nuo viršutinių draustiniuose saugomų reljefo formų šlaitų briaunų), kas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nustatytiems reikalavimams.

Kilus ginčui dėl ginčo žemės sklype, kuriuo kadastrinis Nr. 0101/0035:0272, esančių šlaitų nuolydžių, tretysis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos užsakė teritorijos, esančios Žolyno g. 57 Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, inžinierinį topografinį planą bei šlaitų nuolydžių matavimus (t. 3 b.l. 71-72, 80, 95-96), iš kurių matyti, kad šlaitų nuolydis neviršija 15 laipsnių (didžiausiais -13,6 laipsnių), tokiu būdu, ieškovo teiginys nepagrįstas. Tretysis asmuo prašė priteisti 347,54 Eur (1200 Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už inžinierinio topografijos plano bei nuolydžių matavimus) (t. 3 b.l. 85-89).

Statybos įstatymo 23 str. 30 d., 32 d. įpareigoja ieškovą kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo savo iniciatyva, jeigu yra pažeistas viešasis interesas. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Statybos įstatymo 28¹ str. 3 p. numato kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, todėl teismas pažymi, kad leidimas atsakovui UAB „Girios slėnis“ ieškinyje nurodytiems darbams buvo išduotas.

Tokiu būdu, atsakovas savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdo, naudojasi ir disponuoja nuosavybės teisės objektu ir tuo pačiu kaip savininkas atsako dėl padarytų pažeidimų, susijusių su nekilnojamuoju objektu, bei privalo juos šalinti įgaliotoms institucijoms nurodžius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas" 3.3 p. nustatyta, kad esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei teismuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Lietuvos CK 4.103 str. 1 d.-2 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o padarinių šalinimo klausimas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka ( LR CK 4.103 str. 3 d.).

Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numato, kad teismui pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu taip pat parenka statybos padarinių šalinimo būdą: statybos padarinių šalinimas nugriaunat ar pertvarkant statinį bei sutvarkant statybvietę arba įteisinant statybos padarinius, jei tokia statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus.

Šalys ilgą laiką derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šioje civilinėje byloje sudaryti taikos sutarties šalims nepavyko (t. 3 b.l. 17-68).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinys neatitinka Bendrojo plano, statybas Pavilnių regioniniame parke reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (viršijami sklypo užstatymo rodikliai, projektuojamo pastato bendro ploto, aukščio, tūrio parametrai lyginant su buvusios sodybos statiniais), ginčo sklypui nėra parengtas detalusis planas su nustatytu sklypo tvarkymo ir naudojimo režimu, sutiktina su ieškovo nuomone, jog pradėtas statyti statinys galėtų būti įteisintas tik reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą bei pagal jį statinį perstačius (Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p.), o šių veiksmų neatlikus, statinį statytojas (užsakovas) ar kitas Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytas asmuo per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamoje byloje įpareigojimas pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkytį statinį, priskirtinas atsakovui UAB “Girios slėnis”, nustatant vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą. Jei per šį teismo nustatyta laikotarpį (vienerius metus) atsakovas UAB “Girios slėnis” neatliks nurodytų veiksmų, pasibaigus šiam terminui teismas jį įpareigoja per tris mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Jei ir šių veiskmų statytojas neatliks, teismas įpareigoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę išieškant išlaidas iš atsakovo UAB „G. S.".

Tokiu būdu, dėl sprendime paminėtų ir aptartų motyvų ieškinys tenkintinas visiškai.

Žyminis mokesti byloje sudaro 288 Lt (po 144 Lt) už du ieškinio reikalavimus-panaikinti leidimą bei įpareigojimą. Patenkinus ieškinį dalyje dėl leidimo statyti panaikinimo, iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos lygiomis dalimis priteistina 144 Lt (41,70 Eur) žyminio mokesčio (po 20,85 Eur iš kiekvieno) bei 41,70 Eur žyminio mokesčio už kitą ieškinio reikalavimo patenkinimą iš atsakovo UAB „Girios slėnis“ į valstybės pajamas.

Tretysis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo teismo priteisti 347,54 Eur (1200 Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už inžinierinio topografijos plano bei nuolydžių matavimus) (t. 3 b.l. 85-89). Prašymą dėl šlaito nuolydžių matavimo pateikė ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė.

Pažymėtina, kad tretysis asmuo yra ieškovo pusėje, o pagal LR CPK 47 str. 4 d. jis negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Ieškovo motyvą dėl šlaitų laipsnio atmetus, teismas negali priteisti šių išlaidų iš ieškovo. LR CK 93 str. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiame straipsnyje išaiškinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl kalvos šlaito statumo, įtariant, kad jis didesnis nei 15 laipsnių. Atlikus šlaito nuolydžių matavimus, paaiškėjo, kad šis rodiklis neviršytas, tačiau ieškinys vis vien yra tenkintinas visiškai dėl kitų motyvų, todėl teismas laiko, kad nurodytas išlaidas turi padengti atsakovas UAB „Girios slėnis“, nes trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos procesinis elgesys buvo tinkamas. Kitą vertus, teismo manytina, jog vykdant tyrimą atsakingos institucijos turėjo pateikti tikslius šlaito nuolydžio matavimus, kurios reikalingos būtent statytojui atsakovui UAB „Girios slėnis“, todėl šis atsakovas ir yra atsakingas už šių išlaidų susidarymą. Techninio projekto aiškinamojo rašto 3.2. p. buvo nurodyta, jog žemės sklypas yra šlaite, kuriuo nuolydis svyruoja tarp 9-14 laipsnių (t. 2 b.l. 126), o Genplane 1:500 nurodyta, kad šlaitas neviršija 15 laipsnių (nurodyta 12 laipsnių) (t. 2 b.l. 95), taigi, kiti atsakovai nėra atsakingi už šių išlaidų susidarymą.

Valstybė patyrė 3,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „G. S." į.k. 300566535, išduotą 2012-06-27 leidimą statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587.

Įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" į.k. 300566535, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-his) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Per teismo nustatytą terminą UAB „Girios slėnis" į.k. 300566535, neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" į.k. 300566535, per tris mėnesius savo lėšomis nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui UAB „Girios slėnis" į.k. 300566535, neįvykdžius nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į.k. 288600210, turi teisę nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. 0101/0035:272, Žolyno g. 57, Vilniuje, kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „Girios slėnis" į.k. 300566535.

Priteisti iš atsakovo UAB „Girios slėnis“ į.k. 300566535, 347,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis Eur 54 ct) išlaidų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos į.k. 188724381, naudai.

Priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į.k. 188601845, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos į.k. 124191547, lygiomis dalimis 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 70 ct arba 144 Lt) žyminio mokesčio (po 20,85 Eur iš kiekvieno) bei 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 70 ct) žyminio mokesčio iš UAB „Girios slėnis“ į.k. 300566535, valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja R. B.