- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- TS-86-818/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam J. A.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
J. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. rugpjūčio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2021-10-15: 3 metai 6 mėnesiai 3 dienos.
Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-178 nuteistajam J. A. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis J. A. skunde prašo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.
Skunde teigiama, kad nuteistasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje antrą kartą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jos pasekmes aptarinėjo su pataisos įstaigoje dirbančiais specialistais, dalyvavo įvairiuose kursuose, užsiėmimuose, jo teigimu, jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti bei palaikyti ilgalaikius santykius bei adaptuotis įvairiuose socialiniuose situacijose, jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinį ar tai agresyvų elgesį, neneigia, jog yra baustas drausminė nuobauda, tačiau ir yra skatintas. Nuolat bendrauja su savo šeimos nariais, taip palaikydamas socialinius ryšius. Laisvėje jis nusiteikęs dirbti, mokėti mokesčius valstybei, gyventi kartu su artimais giminaičiais, vesti tvarkingą gyvenimo būdą. Būtent dėl to yra vertas pasitikėjimo. Nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio ir ateityje daryti teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Nėra agresyvus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius. Taikant lygtinį paleidimą, J. A. turėtų tinkamą gyvenamąją vietą, gyventų artimų giminių apsuptyje. Mano, kad be kliūčių savarankiškai susirastų darbą laisvėje.
Komisija nutarime nurodė, kad jis turi alkoholio vartojimo problemų, svarbiu kriminogeninių veiksniu išlieka nepakankami problemų indentifikavimo įgūdžių stoka, patartina toliau lavinti įgūdžius indentifikuoti savo problemines sritis, nuteistas nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo J. A. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su J. A. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-178 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju J. A. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nuteistasis J. A. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo nuomone, Komisija 2021 m. spalio 22 d. nutarime Nr. 59-178 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią gana didelę neatliktos bausmės dalį, įvykdytą labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, išlikusį poreikį visapusiškai įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos programas, orientuotas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės valdymą, į tai, kad nuteistasis turi neigiamų nuostatų į visuomenės vertybės sritis, alkoholio vartojimo problemos, problemų indentifikavimo, kad būtų galima prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą, į tai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos I tomo 2 dalies b. l. 167-178). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti J. A. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.
Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad J. A. anksčiau teistas keturis kartas, paskutinį kartą teistas minėtu Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančios 2021 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-191 matyti, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, minimizuodamas ir racionalizuodamas savo elgesio indėlį nusikaltimo įvykių aplinkybių visumai bei pasekmėms (asmens bylos I tomo 2 dalies b. l. 169). Analizuojant J. A. kriminalinę istoriją, galima pastebėti, kad jo nusikalstamame elgesyje, vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis – chuliganizmas (įvykusios muštinės), išžaginimas, bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas bei finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nusikaltimai sunkėjo. Ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikaltimą ir tokiu būdu pažeidė probacijos sąlygas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad J. A. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, sukėlė itin sunkias, neatkuriamas pasekmes, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nuteistajam buvo paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Taigi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o tai parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą. Be to, bylos medžiagos duomenimis nuteistasis yra 3 kartus teistas ir užsienyje ((duomenys neskelbtini)).
Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo įvairias specialybes, dirbo, periodiškai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu buvo skatintas net 9 kartus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius, tačiau teikimo bylos duomenimis J. A., be jau minėtų skatinimų, jis buvo vieną kartą baustas už pavėlavimą į patikrinimą, ir nors ši nuobauda nebegalioja, tai visgi neigiamai jį charakterizuoja. J. A. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, buvo lankomas šeimos narių pasimatymuose, jis sulaukią artimųjų palaikymo, pagal 2012-07-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį iš J. A. ir jo bendrininko solidariai priteista nukentėjusiajai 911 Eur turtinei žalai bei 14881 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu, priteistas sumas padengė jo tėvai, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. Nuteistasis Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, gauna darbo užmokestį dirbdamas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio korekcijos programose yra svarbu mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nes bausmę atlikti tinkamai (laikantis nustatyto režimo) yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. balandžio 18 d., per šį laiką jis buvo skatintas 9 kartus, tačiau buvo ir vieną kartą baustas, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad J. A. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 3 metų ir 5 mėnesių.
Komisija, spręsdama klausimą dėl J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir jo gyvenimo sąlygas bei ryšius. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2021 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-191 nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis jam nepalankiuose situacijose gali turėti problemų su alkoholio vartojimu, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas turi sąsajų su jo smurtinio nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistajam būdingas kontroliuojantys elgesys, stebima, jog dar trūksta problemų identifikavimo bei sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžių. Nuteistojo vertybinės nuostatos nėra išskirtinai orientuotos į asocialumą, savęs realizavimą kriminalinėje veikloje, tačiau pasikartojantys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai (kurie pasižymi sunkėjančia dinamika), suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose režimo pažeidimų neužfiksuota, nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme.
Tai, kad J. A. nevisiškai pasiruošęs būti laisvėje, kad gyventų laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, leidžia teigti ir nuteistojo polinkis minimizuoti praeities alkoholio vartojimo įpročius, pateisinti alkoholio vartojimą bei jo neišvengiamumą, kad nusikalto būdamas apsvaigęs. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad nuteistasis dar neįžvelgia kriminogeninių veiksnių aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, dėl to alkoholio vartojimo problemos jis nesureikšmina ir nededa pastangų bei neieško būdų šiai problemai spręsti. Tai, kad uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje J. A. nevartoja alkoholio, neeliminuoja nuteistojo turimos alkoholio vartojimo problemos ir kelia abejonių, ar neįžvelgdamas šios problemos rimtumo nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant J. A. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog J. A. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarime Nr. 59-178 rekomenduojama nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptame į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Pažymėtina ir tai, jog komisijos nuomonė nebuvo vieninga.
Komisija, spręsdama klausimą dėl J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde prašo patikėti, kad jis pasitaisė ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, be to, pažada laikytis visų nustatytų jam priežiūros sąlygų, iš 2021 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-191 matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nuteistasis tam tikru būdu stengiasi paaiškinti savo nusikalstamo elgesio pasireiškimo priežastis, tačiau išlieka siekiantis sumažinti savo atsakomybių ribas; nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimas turi sąsajų su jo smurtinio nusikalstamo elgesio raiška; stebima, kad dar trūksta problemų identifikavimo bei sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžių; jo nuostatos nėra išskirtinai orientuotos į asocialumą. Šiuo metu jis nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, ateities planus sieja su rūpinimusi šeima. Tačiau minėtoje išvadoje nurodyta, jog vertinant nusikaltimo aplinkybes, destabilizuojančioje aplinkoje (vartojant alkoholį), kilus subjektyviai interpretuojamai stresinei situacijai, parsireiškė nuteistojo elgesio kontrolės sunkumai.
2021 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-191 nurodyta, kad elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens pasisakymų bei pokalbių turinys, suponuoja prielaidas manyti, kad J. A., gali būti linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidautiną ar asocialų/nusikalstamą elgesį. Jam nėra būdingos kritiškos nuostatos smurtinio elgesio naudojimo atvejams ar faktams, ar tam tikrų teisės pažeidimų, įvykdytų alkoholinio apsvaigimo būsenoje vertinime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stoka, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties J. A. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 59-178, kuriuo atsisakyta taikyti J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam J. A..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.