- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- I-501-402/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
- Pareiškėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų atstovams Gintautui Saikauskui ir Sauliui Pamarnackui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. K. kreipėsi į teismą dėl 150 000 Lt neturinės žalos priteisimo iš atsakovo.
Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2008 m. birželio 19 d. mėnesio atlieka bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, kur blogos kalinimo sąlygos, patalpose drėgna, rūbai džiovinami gyvenamosiose patalpose, sekcijos perpildytos, nekokybiškas maistas. Pareiškėjas dėl blogų sąlygų ir Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus ir vyr. gydytojo neveikimo susirgo plaučių tuberkulioze, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę, kankinimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2008 m. birželio 19 iki 2008 m. lapkričio mėnesio bausmę atliko Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, o nuo 2008 m. lapkričio mėnesio pervežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Buitinės sąlygos pirmajame būryje, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, yra patenkinamos. Esant finansavimui, jos remontuojamos. Maistas pataisos įstaigoje gaminamas laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną kartą išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, ką numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 p., todėl negalima teigti, kad maistas nekokybiškas. Tuberkulioze gali užkrėsti asmenys, kurie serga plaučių tuberkuliozės atvira forma. 2008 m. Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose nenustatyta nė vieno sergančio atvira tuberkuliozės forma, kuris būtų galėjęs užkrėsti pareiškėją. Pataisos įstaigoje nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu, LR sveikatos sistemos įstatymu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais galiojančiais teisės aktais, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas savo veiksmais (neveikimu) padarė pareiškėjui žalą sveikatos srityje.
Pareiškėjas posėdžio metu palaikė skundą.
Atsiliepimas
Atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Tvirtino, kad pati liga neturi tikslaus atskaitos taško, ją sunku nustatyti, nes ją įtakoja daugelis faktorių. Ligos užkrėtimo šaltinis turėtų būti ne pataisos namai, nes juose nuteistieji tokių susirgimų neturi, o susirgus, jie iš karto perkeliami į ligoninę. Visi nuteistieji prieš patalpinant į pataisos namus, praeina karantiną, vieną dvi savaites jiems atliekami tyrimai, padaromos rentgenogramos. Rentgenograma buvo atlikta ir pareiškėjui, tačiau tuberkuliozė nebuvo nustatyta. Pataisos namuose jis skundėsi karščiavimu, skaudančia galva, kosuliu, buvo gydomas nuo peršalimo, po savaitės nustačius tuberkuliozinį pleuritą, pareiškėjas pradėtas gydyti nuo tuberkuliozės.
Liudytoja (pareiškėją gydžiusi gydytoja) E. D. M. teismo posėdžio metu teigė, jog pareiškėjo organizmas nualintas narkotikų. Tvirtino, kad yra tikimybė, kad pareiškėjas tuberkulioze užsikrėsti galėjo tardymo izoliatoriuje Šiauliuose, kur jis buvo iki patalpinimo į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, kadangi tardymo izoliatoriuje yra didelė žmonių kaita. Be to, galima teigti, kad užsikrėsti galėjo ir būdamas laisvėje, o liga pasireiškė vėliau. Todėl pareiškėjas galėjo būti infekuotas iki patenkant į Pravieniškių 1- uosius pataisos namus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą dėl 150 000 Lt neturinės žalos priteisimo iš atsakovo. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. birželio 19 iki 2008 m. lapkričio mėnesio bausmę atliko Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, o nuo 2008 m. lapkričio 14 d. pervežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui 2008-02-19 buvo atliktas krūtinės ląstos profilaktinis fluorografinis ir rentgenologinis tyrimas, kuriuo metu nukrypimų nuo normos nerasta, tačiau gydytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant šį tyrimą pareiškėjas jau galėjo būti apsikrėtęs, tačiau liga dar nepasireiškė. Kada tiksliai pareiškėjas apsikrėtė nustatyti neįmanoma. Būnant laisvėje pareiškėjas sveikatos nesitikrino apie 2 metus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su savo liga. Jis nurodo, kad būdamas laisvėje jis nesirgo, buvo sveikas, atvykęs į laisvės atėmimo vietą, taip pat buvo sveikas, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikti tyrimai, susirgo būdamas Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose. Dėl tokios ligos atsiradimo jis patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, jis niekada negalės normaliai bendrauti su žmonėmis.
Sutinkamai su LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2d., šiuo atveju žalos atlyginimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus 1 ir 3 skirsnių normos, nes pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su sveikatos praradimu, liga.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
LR CK 6.283 str. 1d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiu būdu, sveikatos sužalojimo atveju teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą. Be to, neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Kaip jau buvo minėta, norint atsakovui pritaikyti civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį. Būtent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Todėl, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti būtina nustatyti faktinį pagrindą, - t.y. konstatuoti, kad pareiškėjas dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė LR CK 6.250 str. 1d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. LR CK 6.271 str. 4d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Kaip jau buvo minėta, norint atsakovui pritaikyti civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį. Būtent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose jis susirgo plaučių tuberkulioze atvira jos forma ir tapo invalidu. Tačiau pareiškėjas nenurodo kokios konkrečiai sąlygos yra netinkamos, kurios sąlygojo ligos atsiradimą. Nepateikė jokių įrodymų, jog būtent bausmės atlikimo vietoje tam tikros sąlygos įtakojo ligos atsiradimą. Kartu su juo atlikinėjo bausmė ir kiti asmenys, tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl pasak pareiškėjo, esant tokioms netinkamoms bausmės atlikimo vietoje sukurtoms sąlygoms, susirgti turėjo ir kiti asmenys, tačiau daugiau susirgimų atvejų nenustatyta. Tokių atvejų nenurodė ir pats pareiškėjas.
Byloje nurodoma, ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad buitinės sąlygos bausmės atlikimo vietoje, yra patenkinamos. Esant finansavimui, jos remontuojamos. Maistas pataisos įstaigoje gaminamas laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną kartą išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, ką numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 p., todėl negalima teigti, kad maistas nekokybiškas. Tuberkulioze gali užkrėsti asmenys, kurie serga plaučių tuberkuliozės atvira forma. 2008 m. Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose nenustatyta nė vieno sergančio atvira tuberkuliozės forma, kuris būtų galėjęs užkrėsti pareiškėją. Pataisos įstaigoje nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu, LR sveikatos sistemos įstatymu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas liga apsikrėtė pataisos namuose. Priešingai, atsakovas patvirtino, kad 2008 m. Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose nebuvo nustatyta nė vieno sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens, kuris galėjo užkrėsti pareiškėją. Šios ligos specialistė, pareiškėją gydžiusi gydytoja, taip pat patvirtino, kad apsikrėsti pareiškėjas galėjo ir būdamas laisvėje, ir būdamas tardymo izoliatoriuje. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo organizmas nualintas vartojant narkotikus, liga galėjo pasireikšti nuo užkrėtimo praėjus ilgam laiko tarpui, susilpnėjus organizmo atsparumui.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo susirgimo atsiradimo kaltos valstybės institucijos.
Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų - žalos, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš valstybės neturtinę žalą atmetamas kaip nepagristas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 1 p. teisėja
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.