Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Šiulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda;

3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė - 2 metų laisvės apribojimas ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda; 2022 m. spalio 13 d. nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 50 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir draudimas 4 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, arešto bausmę atlikęs, teisumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. S., 2025 m. liepos 20 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį „Turbho RL-50“, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato Nr. 2360412, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,54 promilių neblaivumas.

Be to, M. S., žinodamas apie įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, 2025 m. liepos 20 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę - motorolerį „Turbho RL-50“, be valstybinių numerių, ir taip piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis M. S. dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. po pietų, pas jį į namus motoroleriu atvažiavo pažįstamas, su kuriuo namuose vartojo alkoholį, gėrė 6 laipsnių stiprumo alų. Vakare paprašė, kad tas pažįstamas jam duotų pasivažinėti motoroleriu. Pažįstamas sutiko ir jis neblaivus išvažiavo pasivažinėti. Apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino girtumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Kai grįžo į namus, to pažįstamo jau namuose nebuvo, jis buvo išvažiavęs su jo dviračiu. Po to tas pažįstamas pasakė, kad motoroleris jam yra nereikalingas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Žino, kad yra teistas dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, dėl to buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės tvarka, atsakomybe už jos nevykdymą, tačiau vis tiek 2025 m. liepos 20 d. vairavo motorolerį. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), sustabdytas motoroleris be valstybinių numerių, kurį vairavo M. S.. Jam pirmu pūtimu nustatytas 2,60 promilių, o antru - 2,54 promilių girtumo laipsnis. Transporto priemonė paimta ir uždaryta į automobilių saugojimo aikštelę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos paimtas motoroleris, kuris nugabentas į saugojimo aikštelę.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas motoroleris „Turbho“, be valstybinių numerių. Motorolerio modelis - RL-50, (duomenys neskelbtini). Motoroleris turi apdailos plastiko apgadinimų.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. S. 2025 m. liepos 20 d. 20.46 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 21.03 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas.

Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2025 m. liepos 20 d., dirbant su tyrėja E. J., apie 20.34 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja motoroleris, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus ir pavojingai manevruoja po kelią. Pastebėję ir sustabdę motorolerį, nustatė, kad jį vairavo M. S., kuriam pirmu putimu buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, o antru – 2,54 promilių girtumas. Transporto priemonė Lietuvoje neįregistruota nustatyta tvarka, nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nustatyta, kad vairuotojui yra atimta teisė vairuoti.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2025 m. liepos mėnesio viduryje nusipirko motorolerį „Turbho“ be valstybinių numerių, mokėjo 350 Eur, tačiau neužsiregistravo jo savo vardu. 2025 m. liepos 20 d. vakare, motoroleriu nuvažiavo pas pažįstamą M. S., kurio namuose vartojo alkoholį. Savo motorolerį paliko pas M. S. kieme. Būdamas girtas užmigo pavėsinėje. Už maždaug 2 valandų prabudo ir pamatė, kad nėra M. S. ir motorolerio. Neradęs savo motorolerio, jis pasiėmė M. S. dviratį ir išvažiavo namo. Kitą dieną sužinojo, kad M. S. su jo motoroleriu važiavo neblaivus.

Iš liudytojo M. J. pateiktų dokumentų matyti, kad motorolerį „Turbho RL-50“, (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2024 m. liepą, už 350 Eur iš užsienio piliečio R. T..

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. S., 2025 m. liepos 20 d. apie 20.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį „Turbho RL-50“, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,54 promilių neblaivumas, be to, jis, žinodamas apie įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, nevykdė šio draudimo ir 2025 m. liepos 20 d. apie 20.46 val. vairavo motorinę transporto priemonę - motorolerį „Turbho RL-50“, be valstybinių numerių, ir taip piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, todėl yra baustinas.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis M. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausme.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, dėl psichikos ligų gydymo neregistruotas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūlomos arešto bausmės yra tinkamos sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kadangi yra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu, pridedant visą minėtu nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą baudą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas bei vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kurie susiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 7 metų terminui, kadangi tai jau trečias analogiškas kaltinamojo padarytas nusikaltimas. Šis terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. S. vairavo motorolerį, būdamas neblaivus. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis minėtą transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Motoroleris faktiškai priklauso ne pačiam kaltinamajam, o M. J.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir motorolerio savininkas kartu vartojo alkoholį, ir nors kaltinamasis teigė, kad M. J. leido jam neblaiviam pasivažinėti motoroleriu, tačiau pastarasis tokias aplinkybes paneigė, nurodė, jog dėl neblaivumo užmigo, o atsikėlęs nerado nei kaltinamojo, nei savo motorolerio, kuriuo pastarajam naudotis neleido. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog motorolerio savininkui buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, darytina išvada, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimui, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), tai yra – 350 Eur, kaip nurodyta motorolerio įsigijimo dokumentuose.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - motoroleris „Turbho RL-50“, saugomas aikštelėje, (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas faktiniam savininkui M. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir M. S. paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (nesumokėta ir neišieškota bauda), ir M. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 36 MGL (trisdešimt šešių minimalaus gyvenimo lygių), tai yra 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. S. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio M. S. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., LT-56371 Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 346 56 335) apie tai pranešti įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti kaltinamajam M. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimą, į valstybės biudžetą iš M. S. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Išaiškinti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (350 Eur) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad baudą (1 800 Eur) kaltinamasis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - motorolerį „Turbho RL-50“, (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti faktiniam savininkui M. J..

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.