- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-646-495-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nuteistasis
- G. B.
- Civilinis ieškovas
- M. L.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-646/2009
1.2.4.1.; 2.1.7.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. spalio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 6 menesiu laisves atemimo bausme.
M. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš G. B. M. L. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dalyje del turtines žalos atlyginimo atmestas.
Patenkintas Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys ir priteista iš G. B. Valstybinei ligoniu kasai 4217,62 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-15 apie 19.50 val., prie pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) iejimo, esancio (duomenys neskelbtini), tycia sudave M. L. ne mažiau kaip viena smugi kumšciu i dešine veido puse, tuo padarydamas nukentejusiajam M. L. muštine žaizda viršutineje lupoje, po ko M. L. griunant, esant fiksuotai jo dešinei pedai ir dešinei kojai sukantis apie išilgine aši, buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu, t.y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009-04-29 nuosprendi, pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., yra neirodyta ir ji išteisinti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisetas ir nepagristas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant LR BPK 255 str. 2 d. nuostatas, kad kaltinamasis negali buti nuteistas del nusikalstamos veikos, kurios faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytuju, kas yra esminis LR BPK 369 str. 3 d. pažeidimas. Be to, teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu, jos pagristos prielaidomis bei niekuo su nusikalstamu ivykiu, nusikalstamos veikos sudetimi, apelianto kaltumu nesusijusiais procesiniais dokumentais. Aukšciau nurodytus pažeidimus, apelianto teigimu, pagrindžia baudžiamojoje byloje esantys duomenys.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2008-06-30 kaltinamajame akte, jis buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikde žmogaus sveikata, o butent, jis 2007-04-15 apie 19 val. 50 min. prie pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) iejimo, esancio (duomenys neskelbtini), tycia sudave M. L. ne mažiau kaip viena smugi kumšciu i dešine veido puse, tuo padarydamas nukentejusiajam muštine žaizda viršutineje lupoje, po ko M. L. pargriuvus ant nugaros, ne mažiau kaip 10 kartu ispyre pastarajam i apatines kuno dalies dešine puse bei dešine koja, tokiu budu del atviru dešines blauzdos abieju kaulu lužiu sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamosios bylos nagrinejimo teisme metu išaiškejo, jog sunkus kuno sužalojimas nukentejusiajam buvo padarytas ne smugiu i kojas pasekoje, o nukentejusiajam pargriunant, toliau teismui darant prielaida - po to kai apeliantas pavartojo fizini smurta, todel kaltinimas yra taisytinas. Apeliantas pabrežia, jog tokiu budu buvo pažeistos LR BPK 256 str. nuostatos, o jis buvo pripažintas kaltu del nusikalstamos veikos, kurios faktines aplinkybes iš esmes skyresi nuo kaltinamajame akte išdestytuju, jam iš anksto apie tai nepranešus. Toks minetos LR BPK nuostatos pažeidimas, apelianto isitikinimu, turi buti pripažintas esminiu, nes tai pažeide jo teises, sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla bei priimti teisinga nuosprendi. Be to, tokiais veiksmais pirmos instancijos teismas ignoravo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.2. punkto reikalavimus.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, padare LR BPK 20 str. 5 d. pažeidima, t.y. ignoravo jame itvirtinta pareiga irodymus baudžiamojoje byloje vertinti pagal vidini isitikinima, kuris privalo buti pagristas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, kas taip pat turi buti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu. Teismas neišnagrinejo ir neivertino liudytojos R. L. subjektyvaus suinteresuotumo duodamais parodymais, taip pat liudytojos nurodytu itin svarbiu aplinkybiu, kurios gali nulemti netinkama tam tikru aplinkybiu suvokima. Teismo teiginys nuosprendyje „nors liudytoja (R. L. ) yra nukentejusiojo žmona, taciau teismas nenustate faktu, kad liudytoja dave neobjektyvius parodymus<..>”, yra nepagristas ir deklaratyvaus pobudžio, nes teismas neivertino LR CK 3.27 str. itvirtintos nuostatos, kad sutuoktinis tiesiog privalo buti vienas kitam lojalus ir vienas kita remti tame tarpe ir moraliai. Be to, teismas visiškai ignoravo R. L. parodymu dali, kurioje liudytoja pripažista, kad pramogu komplekse (duomenys neskelbtini) ji kartu su vyru švente ne pirma diena, o net antraja vyro draugo vestuviu diena. Iš ko seka išvada, jog neatmestina galimybe, jog ji alkoholi vartojo jau nebe pirma diena, o dvi dienas iš eiles. Juolab, kad teisiamojo posedžio metu, atsakydama i apelianto gynejo klausima, R. L. nurode „švenciant vestuves, aš taip pat vartojau alkoholinius gerimus”. Taip pat apeliantas skunde pabrežia, kad teismas, pripažindamas šios liudytojos parodymus objektyviais, nekreipe jokio demesio i šiu parodymu esme, t.y. i tai, kad ji, kartu su nukentejusiuoju M. L. ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodinejo, kad apeliantas tariamai smugiavo M. L. i kojas ir del to ji turejo lužti. Be to, neatitinka ir kita svarbi liudytojos ir jos vyro M. L. parodymuose nurodyta faktine aplinkybe – liudytoja nurodineja, kad ji iš nedidelio atstumo tariamai stebejo ivyki ir mate, kaip buvo suduotas vienintelis smugis vyrui i veida, o iš M. L. parodymu teisme seka, kad smugiuota jam i veida tariamai buvo du kartus. Šiu aplinkybiu neišnagrinejimas, prieštaravimu neivertinimas, apelianto isitikinimu, esmingai itakojo teismo nepagrista liudytojos R. L. parodymu vertinima.
Be to, apelianto isitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant LR BPK 305 straipsnio bei LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkto reikalavimus, t.y. nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Teismas nuosprendyje aptardamas liudytoju T. P. ir J. R. parodymus, neivertino ir nekonstatavo, kad jie yra išvestiniai, t.y. kad šie asmenys teismui parode tik tai, ka jie išgirdo.
Priešingai negu teismas konstatuoja nuosprendyje, liudytojas Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu dave išsamius ir informatyvius parodymus apie ivykio aplinkybes, kuriuos jis patvirtino ir ji apklausiant teisme. Pirmos instancijos teismas nekreipe demesio i tyrejos J. P. ikiteisminio tyrimo veiksmu atlikimo „kokybe”, teismui nesukele abejoniu tai, kad nebuvo išsaugoti ikiteisminio tyrimo veiksmu fiksacijos fotoaparatais duomenys (2008-06-16 tarnybinis pranešimas), buvo atlikti keli nepagristi objektu tyrimai iš eiles, tuo tarpu liudytojo Ž. A. parodymu nežymus nesutapimas su kitos liudytojos J. R. parodymais, kurios parodymai nebuvo informatyvus, pastarojo parodymus „pavercia” melagingais.
Tuo paciu skunde pažymima tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas tiek tyrejams, tiek teismui parode, kad vykdydamas savo tiesiogine funkcija - pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) turto ir pobuvi takart aptarnavusio personalo apsaugos funkcija - M. L. aiškiai vykdant priešingus teisei veiksmus, kurie pasireiške necenzuriniu žodžiu vartojimu, grubiu ižeidžianciu elgesiu baro padavejos ir administratoriaus atžvilgiu (tai patvirtina abieju šiu liudytoju parodymai teisme), jo pareikalavo toki elgesi nutraukti, jokiu nusikalstamu veiksmu M. L. atžvilgiu neatliko ir jo nesužalojo. Tai patvirtino liudytojas ir baro administratorius Ž. A. . Be to, medicininiai dokumentai šioje byloje irodo M. L. euforine busena apsvaigus nuo alkoholio.
Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad nors teismas ji pripažino kaltu del nusikaltimo padarymo, nuosprendyje nurode subjektyvios nusikaltimo sudeties puses teorija patvirtinancius motyvus, taciau neivardijo nei vieno irodymo baudžiamojoje byloje, kuris pagristu jo psichini santyki su atliktais veiksmais, kurie turi buti pripažinti neteisetais. Kadangi jis tokiu veiksmu iš viso neatliko, tik pasyviai pats išvenge M. L. smugio, po kurio besikesinantysis M. L. , paveiktas stipraus alkoholio itakos, nesekmingai nukrito ant šaligatvio, teismas nuosprendyje padare klaidinga išvada, kad irodyta, jog jis padare nusikaltima.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas.
Del Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsniu taikymo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisetas ir nepagristas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant LR BPK 255 str. 2 d. nuostatas, kas yra esminis LR BPK 369 str. 3 d. pažeidimas.
Pažymetina, jog byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje (LR BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš minetos teises normos matyti, kad bylos nagrinejimo teisme ribos apibrežtos pagal subjektus (asmenis, del kuriu nagrinejama byla) ir dalyka (faktini ir teisini bylos turini). Istatymas draudžia teismui išnagrineti byla ir priimti nuosprendi del asmenu, kurie nera kaltinamieji, ar pripažinti kaltais del nusikalstamu veiku, del kuriu nera perduoti teismui.
LR BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinejimo teisme ribu pakeitimo taisykles: kaltinamasis negali buti nuteistas pagal kita baudžiamaji istatyma, numatanti sunkesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima arba del nusikalstamos veikos, kurios faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytu, jeigu apie tokia galimybe teisiamajame posedyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Kaltinimo pakeitimo teisme procedura nustatyta LR BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. BPK 256 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali buti nuteistas pagal baudžiamaji istatyma, nustatanti sunkesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmes skiriasi nuo kaltinime išdestytuju, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentejusiojo rašytiniam prašymui, apie kuri privalo buti informuotas kaltinamasis ir jo gynejas. Šios baudžiamojo istatymo nuostatos skirtos užtikrinti viena esminiu kaltinamojo teisiu – teise i gynyba. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybe, kaltinamojo teise i gynyba yra suvaržoma, nes BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisiu i gynyba apsauga baudžiamojo proceso metu, nustato, kad kaltinamasis turi teise žinoti kaltinimo pobudi bei pagrinda, kad butu pakankamai laiko bei galimybiu pasirengti gynybai.
LR BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamaji istatyma, numatanti lengvesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jeigu iš esmes nesikeicia faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi pagal ši straipsni, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesne nusikalstama veika numatanti istatyma, jokia speciali procedura nera nustatyta, veika perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokia galimybe, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktines nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmes nesiskiria nuo išdestytu kaltinamajame akte, nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teises i gynyba. Taciau baudžiamojo proceso istatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, taciau su salyga, kad tos aplinkybes nebutu pakeistos iš esmes skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybes nera iš esmes skirtingos nuo kaltinamajame akte išdestytuju, turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i konkrecios bylos aplinkybes. Faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytuju tada, kai prisideda tos pacios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmes pasikeicia nusikalstamu veiku apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, budas ir pan., jeigu tai turi itakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teise i gynyba.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esancio kaltinamojo akto, apeliantas buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikde žmogaus sveikata, o butent: jis 2007-04-15 apie 19 val. 50 min. prie pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) iejimo, esancio (duomenys neskelbtini), tycia sudave M. L. ne mažiau kaip viena smugi kumšciu i dešine veido puse, tuo padarydamas nukentejusiajam muštine žaizda viršutineje lupoje, po ko M. L. pargriuvus ant nugaros, ne mažiau kaip 10 kartu ispyre pastarajam i apatines kuno dalies dešine puse bei dešine koja, tokiu budu del atviru dešines blauzdos abieju kaulu lužiu sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata (b.l. 91-95). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla, nustate, jog apeliantas 2007-04-15 apie 19.50 val., prie pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) iejimo, esancio (duomenys neskelbtini), tycia sudave M. L. ne mažiau kaip viena smugi kumšciu i dešine veido puse, tuo padarydamas nukentejusiajam M. L. muštine žaizda viršutineje lupoje, po ko M. L. griunant, esant fiksuotai jo dešinei pedai ir dešinei kojai sukantis apie išilgine aši, buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu, t.y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata. Teismas padare išvada, jog nors byloje nukentejusysis ir liudytoja R. L. nurode, kad nukentejusiajam pargriuvus kaltinamasis dar ji ir sparde, taciau tokie veiksmai nusikalstamos veikos kvalifikacijai itakos neturi, kadangi ekspertizes išvada, ekspertes G. K. , specialisto A. P. parodymai patvirtina, kad sunkus kuno sužalojimas nukentejusiajam buvo padarytas ne smugiu i kojas pasekoje, o nukentejusiajam pargriunant po kaltinamojo jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Atsižvelgiant i tai, kaltinimas yra taisytinas.
Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog kaltinimas taisytinas, iš esmes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas ne tik kaltinima pataise, bet ir pašalino iš kaltinimo aplinkybes, jog apeliantas, M. L. pargriuvus ant nugaros, ne mažiau kaip 10 kartu ispyre pastarajam i apatines kuno dalies dešine puse bei dešine koja, tokiu budu del atviru dešines blauzdos abieju kaulu lužiu sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata. Kita vertus, byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamoje byloje pataisius kaltinima ir pašalinus iš kaltinimo minetas aplinkybes, iš esmes nepasikeite faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, sumažejo kaltinimo apimtis, išliko kaltinimo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam. Kaltinime neatsirado kažkokiu nauju aplinkybiu, nuo kuriu apeliantas neturejo galimybes apsiginti.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neesmingai pakeisdamas kaltinima, t.y. iš kaltinimo pašalindamas aukšciau nurodytas aplinkybes, LR BPK 255 ir 256 straipsniu nuostatu nepažeide, todel nera pagrindo teigti, jog buvo suvaržyta apelianto teise i gynyba.
Del Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu pažeidimo.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 29 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas G. B. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 329 str. 1 p.).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.
Pirmos instancijos teismas netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai itakojo teismo išvada del G. B. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Apylinkes teismas apkaltinamaji nuosprendi del G. B. panaudoto fizinio smurto nukentejusiojo M. L. atžvilgiu išimtinai grinde nukentejusiojo M. L. ir jo žmonos, liudytojos R. L. parodymais. Taciau, teiseju kolegija, ivertinusi minetu asmenu parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus irodymus, daro išvada, jog tiek nukentejusiojo M. L. , tiek liudytojos R. L. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklus, todel negali buti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir G. B. kalte patvirtinantys irodymai.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose neprisipažino padares jam inkriminuojama nusikalstama veika.
Iš karto po ivykio, 2007-04-15, G. B. pateike Vilniaus miesto 7 PK viršininkui paaiškinima, kuriame nurode, jog 2007-04-15 apie 20 val. jis administratoriaus Ž. A. buvo pakviestas i viena iš saliu, kur vienas iš klientu elgesi labai agresyviai. Jis papraše klienta palikti sale arba apsiraminti, bet klientas pasake, jog saleje per didelis triukšmas, ir pasiule jam išeiti i lauka, kad išsprestu konflikta. Lauke klientas jam iš karto pradejo grasinti ir puole muštis. Nuo kliento smugio jis išsisuko, pradejo trauktis atgal. Klientas, puldamas paskui ji, norejo dar karta smugiuoti, bet pasikreipe jo koja ir jis nugriuvo ant laiptu. Jis grižo dirbti i kita sale. Ivykio liudytoju nebuvo (b.l. 61).
2007-12-11, apklaustas itariamuoju, G. B. parode, jog 2007-04-15 jis dirbo klube (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jam bunant pirmame pastato aukšte esancioje saleje, prie jo priejo baro padaveja J., kuri jam pasake, kad administratorius Ž. kviecia ji i antra aukšta, kadangi ten vyksta kažkoks konfliktas. Pakiles i antra aukšta, jis pamate grupe žmoniu, kurie buvo labai susijaudine ir kažka tarpusavyje aiškinosi. Jis, priejes prie administratoriaus Ž., paklause, kas atsitiko. Ž. jam nurode i viena vyriški ir papraše ši apraminti, kadangi minetas vyriškis reiške ivairias pretenzijas. Jis priejo prie administratoriaus nurodyto vyriškio ir mandagiai papraše apsiraminti. Tada vyriškis agresyviai paklause, kas jis toks. Jis atsake, jog yra apsaugos darbuotojas. Tada vyriškis pradejo keiktis necenzuriniais žodžiais. Jiems besikalbant, minetas vyriškis pasiule jam išeiti i lauka, jis sutiko ir jie kartu išejo i lauka. Jis pradejo vyriški raginti, kad šis apsiramintu. Tuomet vyriškis vel pradejo keiktis, ji ižeidineti, grasino su juo susidoroti. Jis vyriški ramino, kadangi pastarasis buvo labai susijaudines, mojavo rankomis ir vienu momentu bande jam suduoti smugi i veido sriti. Vyriškiui nepavykus, jis bande dar karta suduoti jam smugi. Jis ženge viena žingsni atgal ir tuo metu vyriškis nugriuvo. Vyriškis nugriuvo ne ant nugaros, o priekiu ir iš karto pradejo dejuoti, kad kažkas atsitiko jam su koja. Vyriškiui nugriuvus jis dar kelias minutes pastovejo lauke, o po to grižo i baro vidu. Jokiu smugiu jis vyriškiui nesudave, jo nestumde ir nesparde (b.l. 66-67).
Teisiamojo posedžio metu apklaustas kaltinamuoju, G. B. dave analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu duotiesiems, ir papildomai paaiškino, jog nukentejusysis M. L. ivykio metu buvo padaugines alkoholio. Nukentejusysis laukan ejo pirmas, o jis jam iš paskos. Kai jis su nukentejusiuoju ejo i lauka, paskui juos niekas nejo. Lauke jis stovejo šonu i iejima, durys jam buvo iš kaires, nukentejusysis stovejo nugara i siena, jam kavines lauko durys buvo iš dešines puses. Nukentejusysis stovejo priešais ji 1 metro atstumu. Šalia pramogu centro vyko statybos, todel buvo prideta visokiu statybiniu medžiagu. Prie pramogu centro išejimo buvo aukštas bortelis, sudetos šaligatvio plyteles, dideli apvalus akmenys, nukentejusysis nugriuvo ant šaligatvio bei akmenu ir plyteliu. Krisdamas nukentejusysis jo neliete. Tuo metu, kai jis su nukentejusiuoju buvo lauke, šalia ju nieko nebuvo, nukentejusiojo žmonos (R. L. ) jis niekur nemate. Taip pat nieko nebuvo prie stikliniu duru ir foje. Bunant lauke, jis M. L. nespyre ir netrenke, jis jo nei pirštu neliete. Kadangi M. L. ji norejo primušti, todel jam nugriuvus nepadejo ir tiesiog nuejo (b.l. 119-120).
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis G. B. dave analogiškus parodymus, duotiems nuo ikiteisminio tyrimo pražios ir byla nagrinejant pirmos instancijos teisme. Jis neige sudaves smugius M. L. , o pastarasis nugriuvo tuo metu kai bande jam suduoti smugi, taciau neišlaikes pusiausvyros nugriuvo.
Byloje pripažintas nukentejusiuoju M. L. laikesi priešingos pozicijos.
Nukentejusysis M. L. po 2007-04-15 ivykio buvo apklaustas tik praejus beveik menesiui laiko. Iš byloje esancio 2007-05-02 tyrejo M. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kelis kartus telefonu bendrauta su nukentejusiuoju M. L. , kuris vis žadedavo, kad ji žmona atveš i apklausa, nes jis del kojos lužio nevaikšto, taciau taip ir neatvyko (b.l. 14).
2007-05-10 liudytoju apklaustas M. L. parode, jog 2007-04-15 apie 18.00 val. jis kartu su žmona R. L. buvo bare (duomenys neskelbtini), kur vyko jo draugo vestuves. Baro administratorius pradejo lygtais su jaunikiu aiškintis, kad nedamoketa 800 litu už sales nuoma. Paskui jie išsiaiškino, taciau baro administratorius grubiai šnekejo, todel jis priejo ir administratoriui pasake, kad šis taip grubiai nešneketu. Po to, labai greitai priejo apsaugos darbuotojas, kuris liepe išeiti i lauka pašneketi. Jis išejo su apsaugos darbuotoju i lauka, kartu išejo ir jo žmona. Jie apie pora minuciu pašnekejo, tuomet jis apsaugos darbuotojui pasake, kad nera apie ka šneketi ir eme už duru rankenos, kad jas atidaryti ir užeiti vidun. Tuomet apsaugos darbuotojas jam trenke du kartus kumšciu i veida, jis pargriuvo ir apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti i ivairias kuno vietas, spyre i dešine koja, pajuto, kad ji lužo. Buvo apie 10-15 smugiu. Po to, apsaugos darbuotojas išejo, jis pats išsikviete med. pagalba ir buvo išvežtas i (duomenys neskelbtini) ligonine. Ivykio metu jis nebuvo girtas, tik lengvai išgeres (b.l. 15).
2007-12-05 vykusios papildomos apklausos metu, nukentejusysis M. L. nurode ne tik aukšciau išdestytas aplinkybes, bet papildomai paaiškino, jog apsaugos darbuotojui pasiulius išeiti i lauka, jis iš sales ejo pirmas, paskui ji ejo apsaugos darbuotojas, o už apsaugos darbuotojo ejo jo žmona (R. L. ). Jis su apsaugos darbuotoju išejo i lauka, o savo žmonai jis pasake, kad ši lauktu už duru. Durys yra stiklines ir žmona liko už duru stebeti. Išejes i lauka, jis pagalvojo, kad nereikejo jam išeiti i lauka, nes neturejo tikslo šneketis su apsaugos darbuotoju. Tada jis nusisuko, jau atidare duris, noredamas eiti i bara, ir apsaugos darbuotojas sudave jam smugi kumšciu i dešini skruosta bei iš karto antra smugi i smakra. Po šiu smugiu jis nugriuvo ant žemes ant nugaros. Jam nugriuvus, apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti kojomis i ivairias kuno vietas, kiek kartu ispyre, jis negali pasakyti. Jis trumpam buvo netekes samones, kai atsipeikejo pamate, jog guli ant žemes. Kadangi nesugebejo pats atsistoti, suprato, jog yra lužusi dešine jo koja. Apsaugos darbuotojas tuo metu stovejo šalia jo. Jam paprašius apsaugos darbuotojo iškvieti greitaja pagalba ir policija, pastarasis i jo prašyma nereagavo (b.l. 16-17).
2008-06-16 vykusios apklausos metu nukentejusysis patvirtino savo anksciau duotus parodymus ir papildomai parode, jog apsaugos darbuotojui jis jokiu smugiu nesudave (b.l. 18).
Teisiamojo posedžio metu nukentejusysis M. L. nurode ne tik papildomas aplinkybes, bet iš dalies ir pakeite savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentejusysis pirmos instancijos teisme paaiškino, jog G. B. lauke stovejo nugara i siena, kavines (duomenys neskelbtini) lauko durys jam buvo iš dešines puses, o jis stovejo priešais G. B. ir kavines (duomenys neskelbtini) lauko durys jam buvo iš kaires puses. Jis lauke kalbejosi su apsauginiu, norejo išsiaiškinti, kodel apsaugos darbuotojas ji pasikviete i lauka. Apsaugos darbuotojas jam sudave du smugius i veida, o jam nukritus, ji sparde. Buvo apie 10 spyriu i koja. Prie pramogu centro buvo statybiniu medžiagu, taip pat stovejo kolona, buvo smelio. Jis nugriuvo ant smelio, toje vietoje akmenu nebuvo. Švenciant vestuves, nuo 13.00 – 14.00 val. iki susitikimo su apsaugos darbuotoju jis vartojo alkoholinius gerimus (b.l. 120-121, 177).
Siekiant išsiaiškinti nukentejusiojo M. L. parodymuose esancius prieštaravimus, pastarasis buvo apklaustas ir byla nagrinejant apeliacine tvarka. Apeliacines instancijos teisme nukentejusysis M. L. ne tik pakeite iš dalies savo parodymus, bet ir nepaaiškino teismui del jo parodymuose esanciu prieštaravimu. Nukentejusysis teismo posedyje parode, jog tik išejes i lauka, jis norejo sugrižti atgal i pobuviu sale, todel pasisuko i dešine ir dešine ranka atidarinejo duris, bet gavo du smugius i veida. Šiame posedyje taip pat nukentejusysis parode, jog stovint lauke prie duru, durys jam buvo iš kaires puses. Iš apsaugos darbuotojo jis gavo du smugius i dešine veido puse. Pirma smugi jam sudave i lupa ir iš karto smoge antra smugi i veido dešine puse, kažkur i skruosta. Po smugiu i veida jis nukrito ir G. B. 7-8 kartus jam spyre. G. B. jam sparde i apatine kuno dali, i kojas. Buvo ne daugiau kaip 10 spyriu. Tarp jo ir apsaugos darbuotojo vykusio konflikto metu jo žmona R. L. nebuvo išejusi i lauka, ji gi, nebande nuraminti jo spardžiusio apsaugos darbuotojo (b.l. 221-223).
Byloje apklaustos nukentejusiojo žmonos, liudytojos R. L. parodymai bylos tyrimo ir nagrinejimo metu taip pat iš dalies kito.
Pažymetina, kad liudytoja R. L. , kaip ir nukentejusysis M. L. , po ivykio pirma karta buvo apklausta praejus beveik menesiui laiko, t.y. 2007-05-10. Šios apklausos metu liudytoja parode, jog 2007-04-15 apie 18.00 val. ji kartu su savo vyru M. L. dalyvavo vyro draugo vestuvese bare (duomenys neskelbtini). Ji pamate, kad jos vyras su apsaugos darbuotoju eina i lauka. Ji išejo paskui juos, nes nežinojo kas atsitiko. Apsaugos darbuotojas su jos vyru lauke prie duru pora minuciu pašnekejo, ka jie šnekejo, ji negirdejo. Jos vyras norejo eiti atgal i vidu, o apsaugos darbuotojas trenke du kartus kumšciu jos vyrui i veida, jos vyras nukrito, tuomet vyriškis jos vyrui sudave 10-15 smugiu kojomis ivairias kuno vietas. Daug smugiu jos vyrui teko ir i kojas. Tada apsaugos darbuotojas kažkur dingo, o jos vyras liko guleti ant žemes (b.l. 50).
2007-12-28 ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos apklausos metu liudytoja R. L. savo parodymus iš dalies pakeite. Ji parode, jog jos vyras nusisuko, paeme už duru rankenos ir tuo metu apsaugos darbuotojas sudave jam smugi kumšciu i veido sriti. Tiksliai ji mate viena smugi, bet lygtais buvo dar vienas smugis. Liudytoja papildomai paaiškino, jog priejus iki iejimo duru, jos vyras su apsaugos darbuotoju išejo i lauka, o ji liko už duru viduje. Kadangi iejimo i bara durys yra stiklines, ji mate kaip viskas ivyko (b.l. 51).
2008-06-26 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytoja R. L. parode, jog jos vyras dešine ranka paeme už duru rankenos iš lauko puses ir norejo per tambura ieiti i pramogu komplekso vidu, butent tuo momentu apsaugos darbuotojas jos vyrui sudave kumšciu i veida. Jai atrodo, jog jos vyrui buvo suduota i dešine veido puse, po ko jis beveik susmuko vietoje. Budama tambure, ji girdejo kai apsaugos darbuotojas jos vyrui pakeltu tonu pasake, jog del to, kad jos vyras yra neblaivus, jis tures išeiti iš pramogu komplekso, jis i sale nebeieis. Be to, liudytoja papildomai paaiškino, jog apsaugos darbuotojas liepe jos vyrui išeiti iš sales, nurodes jam, kad reikia pasikalbeti. Jos vyras iš sales išejo pirmas, o paskui ji – apsaugos darbuotojas. Ji iš sales išejo paskui juos ir ejo atsilikusi nuo ju 2-3 metru atstumu. Kai jos vyras ir apsaugos darbuotojas išejo i lauka, ji liko stoveti tambure. Apsaugos darbuotojas stovejo daugiau veidu i ja, truputi pasisukes dešiniu šonu, o jos vyras buvo labiau pasisukes i apsaugos darbuotoja, nei i ja. Iš karto po pirmo smugio jos vyrui ji išbego iš tamburo ir pabande žodžiais sutramdyti apsaugos darbuotoja, taciau nesekmingai. Jai bunant lauke, apsaugos darbuotojas pradejo intensyviai spardyti gulinti jos vyra i ivairias kuno vietas, konkreciau i apatine kuno dali, t.y. nuo pilvo iki koju. Po to, apsaugos darbuotojas apsisuko ir nuejo link iejimo i parduotuve, esancia pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) patalpose. Tada jos vyras pats išsikviete greitaja pagalba ir praneše policijai (b.l. 53-54).
Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme liudytoja R. L. parode, jog ji mate kaip jos vyras norejo eiti vidun, o apsaugos darbuotojas jam trenke. Ji nemate kokia ranka buvo suduotas smugis jos vyrui i veida. Buvo trenkta jos vyrui i dešine veido puse. Po smugio vyras griuvo ant nugaros, o apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti. Spyriai buvo koju srityje (b.l. 122-123).
Apeliacines instancijos teisme liudytoja R. L. prieštaringai aiškino ivykio aplinkybes ir parode, kad jog ji mate kaip jos vyras paeme už duru rankenos, o apsaugos darbuotojas jam sudave du smugius i veida. Apsaugos darbuotojas pirma smugi sudave i skruostikauli, o antra i lupa. Jos vyras nukrito ant nugaros, o apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti i kojas. Apsaugos darbuotojas spyre daugiau kaip 5 kartus. Tuo metu, kai vyras gulejo ant žemes, ji išbego i lauka ir bande nuraminti apsaugos darbuotoja, taciau šis i jos pastabas nereagavo (b.l. 223-225).
Tiriant ir vertinant byloje surinktus irodymus svarbu pažymeti ir tai, kad iš karto po ivykio nebuvo apklausti baro (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dirbe 2007 04 15 vakare ir betarpiškai bendrave su šio konflikto dalyviais. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esancio tarnybinio pranešimo (b.l.57), tik 2008 01 10 tyreja bendravo su (duomenys neskelbtini) administratoriumi Ž. A. , kuris tyrejai paaiškino, kad 2007 04 15 vakare vienas klubo lankytojas pradejo reikšti pretenzijas, buvo agresyvus, todel jis pakviete apsaugos darbuotoja. Kas ivyko toliau, nežino.
Veliau, praejus dar pusei metu, 2008 06 26 Ž. A. buvo apklaustas liudytoju. Šios apklausos metu, liudytojas parode, kad 2007 04 15 buvo kilusi problema del atsiskaitymo iš pobuvi. Ten vykusiu vestuviu metu, jaunasis reiške pretenzijas del dingusiu pinigu, apie ka jis informavo padaveja. Jis su padaveja pakilo i antra (duomenys neskelbtini) aukšta, kur pastebejo neblaivius pobuvio dalyvius. Pradejus aiškintis, i ji kreipesi vienas iš sveciu, nurodydamas – „kokios problemos“, tuomet jis liepe padavejai pakviesti apsauga, nes šis svecias eme grasinti. Netrukus atejo apsaugos darbuotojas – G. B. , kuriam jis pasake, kad problema jau išspresta. Šis svecias kažka aiškino G. B. , po ko pastarasis, apsisukes pradejo eiti link išejimo iš sales, t.y. link koridoriaus, vedancio link laiptu i pirma aukšta. Svecias nuejo paskui apsaugos darbuotoja. Dar saleje mate, kaip tas asmuo ejo pora žingsniu už apsaugos darbuotojo, jiems iejus i koridoriu, ju nebemate. Padaveja liko dirbti saleje. Jis taip pat liko dirbti toje pacioje saleje. Iš sales nesimate, kur nuejo mineti asmenys. Išejus apsaugos darbuotojui ir sveciui, jis prabuvo saleje dar 2-3 minutes, tik po to nuejo žemyn i pirma pastato aukšta. Eidamas iš antro aukšto i pagrindine sale pirmame aukšte, tiksliau - dar budamas ant laiptu, t.y. nulipes laiptais tik puse kelio, per stiklines iejimo duris pamate G. ir viena iš sveciu, kuris išejo iš sales antrame aukšte kartu su G.. Abu jie buvo prie iejimo duru iš lauko puses. G. stovejo apytikriai dvieju metru atstumu nuo iejimo duru. Tuo momentu pamate, kaip svecias mojavo rankomis prieš G.. G. stovejo nugara i iejimo duris, o iš jo žiurejimo taško - truputi dešiniau nuo duru, o svecias buvo veidu i duris - pusiau kairiu šonu i ji, t.y. jis mate daugiau jo kaire veido puse. Pastebejo, kaip šis asmuo bande smugiuoti G. ranka, atrodo, kad dešine, taciau nepataike, nes G. pasitrauke, del ko svecias nugriuvo i prieki, t.y. krito rankomis i prieki. Tas asmuo krito visu ugiu, kaip „malka". Šalia iejimo tuo metu buvo vykdomi gerbuvio darbai, todel šalia buvo sudeti blokai, plyteles, bordiurai. Patikslino, kad jis nemate, i kuri šalia iejimo i pramogu kompleksa (duomenys neskelbtini) duru buvusiu daiktu ar objektu atsitrenke pobuvio svecias, bandes trenkti apsaugos darbuotojui. Kai svecias nugriuvo, apsaugos darbuotojas G. apsisuko ir nuejo link iejimo i parduotuve. (b.l. 58-60).
Apklaustas pirmos instancijos teisme liudytojas Ž. A. parode, kad nukentejusiajam buvo pasakyta nesikišti i problemos sprendima del atsiskaitymo, o jis pradejo grasinti, kad nušaus ji (Ž. A. ), ižeidinejo. Nukentejusysis buvo girtas ir nesuvoke, ka kalba. Atsižvelgdamas i tokia nukentejusiojo busena, papraše padavejos, kad pakviestu apsaugos darbuotoja. Besiaiškinant su jaunikiu del saskaitu, išsiaiškino, kad viskas yra apmoketa, tiesiog jaunikis buvo pamiršes, kad apmokejo saskaitas. Tada viskas išsisprende. Atejo apsaugos darbuotojas ir nukentejusysis pradejo jam kažka sakyti, bet jis negirdejo, apie ka jie kalbejo. Jis apsaugos darbuotojui pasake, kad viskas susitvarke ir apsaugos darbuotojas pradejo leistis laiptais žemyn, o nukentejusysis ejo paskui apsaugos darbuotoja. Jis yra visiškai užtikrintas, kad paskui juos abu, t.y. paskui apsaugos darbuotoja ir nukentejusiji - niekas daugiau nejo. Kadangi viskas nurimo, jis pradejo leistis laiptais žemyn, jis ejo ne paskui juos, o i kita sale, tiesiog lipdamas laiptais pro stiklo vitrinas pamate, kas vyksta kieme. Ivyki kieme stebejo nuo laiptu, pamate, kad kaltinamasis ir nukentejusysis stovi lauke. Nukentejusysis stovejo nugara i ji, o kaltinamasis stovejo veidu i ji. Vienas nuo kito stovejo 1,5 m atstumu. Klientas šokinejo, mosikavo rankomis, tada apsaugos darbuotojas pasitrauke, o nukentejusysis visu ugiu griuvo ant akmenu: netoli pramogu centro vyko statybos ir aplinkui buvo ivairiu statybiniu medžiagu. Apsaugos darbuotojas su nukentejusiuoju fizinio kontakto neturejo. Apsaugos darbuotojas po to nuejo i bara per parduotuves duris, o jis 10-15 sekundžiu pastovejo ir nuejo savais reikalais. Prie duru jokiu pašaliniu nebuvo. Anksciau tyrejai sake, kad nežino ivykio aplinkybiu nenoredamas dalyvauti teisme (b.l.121-122).
Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas Ž. A. analogiškai aiškino ivykio aplinkybes, bei papildomai parode, kad praejus 2-4 minutems nuo to laiko, kai nukentejusysis ir G. B. išjeo i lauka, jis ejo iš sales link išejimo, ir leisdamasis laiptais pro stikline siena pamate, kaip lauke nukentejusysis bande smugiuoti apsaugos darbuotojui G. B. , taciau šiam pasitraukus, pastarasis nugriuvo veidu ant žemes.
Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytoja buvo apklausta ir ivykio vakara klube (duomenys neskelbtini) dirbusi padaveja J. R. (ikiteisminio tyrimo metu ji apklausta nebuvo), kuri parode, jog ji kartu su G. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ta diena, kai ivykio konfliktas, buvo antroji vestuviu diena. Buvo pranešta užsakovams, kad jau liko valanda iki šventes pabaigos. Kilo nesusipratimas, kodel niekas ju neperspejo apie laiko pabaiga. Tada atsineše užsakymo lapa, o jie papraše pakviesti administratoriu. Ji pakviete administratoriu Ž. A. . Jaunikis pasake, kad ji reikalavo jo atsiskaityti už švente du kartus. Jaunikis sukele triukšma, kad jis nebeturi pinigu. Ji pasake, kad jau už viska yra atsiskaityta. Kiek veliau viskas buvo išsiaiškinta. Nukentejusysis kažkodel nenorejo sutikti su tuo, kad jau yra atsiskaityta. Nukentejusysis buvo neblaivus, agresyvus, todel Ž. liepe jai pakviesti apsaugos darbuotoja G.. Atejes apsaugos darbuotojas G. paklause kas atsitiko. Ž. pasake apsaugos darbuotojui pabuti drauge saleje, kadangi buvo sumaištis, visi pykosi. Kažkur 5-10 minuciu vyko aiškinimasis. Apsaugos darbuotojas kalbejo ramiu tonu. Nukentejusysis naudojo frazes, kurios nera tinkamos naudoti viešoje vietoje, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, jis buvo piktas. Netrukus kaltinamasis su nukentejusiuoju išejo iš sales. Jie išejo iš sales, nes nukentejusysis pasake, kad nori išsiaiškinti. Ji girdejo tai, kadangi buvo prie baro. Iš sales išejo tik kaltinamasis ir nukentejusysis. Ji pasiliko saleje. Nukentejusiojo žmona liko saleje. Kai kaltinamasis su nukentejusiuoju išejo i lauka, administratorius liko prie baro. Kiek veliau išejo nukentejusiojo žmona iš sales pažiureti, kur yra jos vyras, po to susijaudinusi atbego atgal. Ji mate, kad nukentejusysis buvo sužalotas. Buvo išejusi i lauka pažiureti, kas ten atsitiko. Nukentejusysis sedejo lauke ant laiptelio ir lauke greitosios pagalbos. Ji girdejo sakant, kad nukentejusiajam yra lužusi koja, bet paties ivykio ji nemate. Kieme buvo ivairiu statybiniu medžiagu: plytu, skaldos, kadangi buvo statomas gyvenamasis namas. Administratorius i lauka išejo maždaug po 7 minuciu. Administratorius tik daug veliau sužinojo apie ivyki kieme. Su administratoriumi bei kaltinamuoju po to buvo kalbeta apie ivyki. Kaltinamasis jai sake, kad nebuvo muštyniu. Administratorius jai sake, kad nedalyvavo konflikte (b.l. 138-139).
Liudytojas T. P. pirmosios instancijos teisme parode, kad dirba greitosios pagalbos ligonineje. Buvo gautas iškvietimas i (duomenys neskelbtini) gatveje esanti kluba UAB (duomenys neskelbtini). Ivykio vietoje buvo rastas gulintis nukentejusysis. Šalia jo buvo moteris, kuri akcentavo, kad nukentejusiji sumuše apsaugos darbuotojas. Apžiurejo sužeistaji. Buvo atviras lužis, nes buvo pažeisti audiniai ir matesi kaulas iš žaizdos. Nukentejusysis buvo išgeres. Taip sprendžia, kadangi buvo alkoholio kvapas, atitinkamas tonas, šneka kaip girto asmens. Taip pat užfiksavo tokia nukentejusiojo fraze „mes padarysim“, „sutvarkysim“, buvo grasinimu. Apžiurinedamas nukentejusiji, jis klause jo kas atsitiko, taciau tikslaus atsakymo negavo. Jis pasake, kad reikejo išsiaiškinti reikalus, sake, kad gincijosi su apsaugos darbuotoju. Nukentejusysis gulejo ant skaldos, nukentejusysis buvo prie pat neparuošto šaligatvio. Kur gulejo nukentejusysis buvo smelio. Šalia jo buvo šiek tiek kraujo nuo žaizdos (b.l. 139-140).
Baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi specialistes N. J. specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. L. nustatyta dešines blauzdos abieju kaulu lužiai, muštine žaizda viršutineje lupoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybemis ir laiku, t.y. 2007-04-15. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2-ju trauminiu poveikiu pasekoje. Dešines blauzdos abieju kaulu lužiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o muštine žaizda viršutineje lupoje - nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 24). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrus papildoma tyrima, nustatyta, jog M. L. nustatyti atviri dešines blauzdos abieju kaulu lužiai. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, del blauzdikaulio kuno atviro lužio, o muštine žaizda viršutineje lupoje - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebudingi griuvimui (b.l. 27).
Siekiant pašalinti specialisto išvadose esancius prieštaravimus, kuriu priežasties beje specialiste negalejo paaiškinti ir teisiamojo posedžio metu, pirmosios instancijos teisme buvo atlikta ekspertize.
Ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad M. L. nustatyta muštine žaizda viršutines lupos srityje, atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis apatinio trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu. Atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis apatinio trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu galejo gautis dešines kojos sukamojo judesio metu apie išilgine aši, esant fiksuotai dešinei pedai. Tai galejo ivykti griuvimo metu. Muštine žaizda viršutines lupos srityje galejo buti padaryta tiek suduodant smugi kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant i kieta buka daikta šia sritimi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu del atviro dešinio blauzdikaulio kuno lužio (Sveikatos sutrikdymo masto taisykliu 6.6.13 punktas). Atskirai muštine žaizda viršutines lupos srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 145-150).
Pirmosios instancijos teisme apklausta eksperte G. K. patvirtino savo duotas išvada ir parode, kad nustatytas lužis buvo spiralinis. Spiralinis lužis atsiranda, kai buna fiksuota peda, o blauzda yra sukama. Fiksuota peda turi buti stovinti, atsiremus i kieta pagrinda. Fiksuota peda buna tada, kai ji yra pririšta, istrigusi, tvirtai stovint ant žemes ir pan. Tyrimo metu jie turejo rentgeno nuotraukas. Atliekant ekspertize, kvietesi specialista traumatologa. Lužio mechanizmas buvo toks: esant fiksuotai pedai, buvo sukama blauzda. Neatmetama galimybe, kad paciento, patyrusio trauma, pažymos lape užfiksuoti nekoordinuoti judesiai ir euforija turejo itakos tokio lužio mechanizmo susidarymui ir sukele tokius padarinius (b.l. 184).
Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas A. P. paaiškino, kad lužiai vyksta del jegu, viršijanciu kaulo galimybe atlaikyti luži. Kitas traumos mechanizmas buna, kai žmogus tuo metu koja buna pastates ant žemes, ar jis pats daro judesi, ar išorine jega ji stumia, o kadangi jis remiasi koja i žeme, tuo metu ivyksta spiraliniai lužiai. Lužiai klasifikuojami pagal rentgenogramas. Jie gali buti skersiniai, išilginiai, spiraliniai, skeveldriniai. Rentgenograma parodo lužio tipa. Esant fiksuotai pedai budingi spiraliniai lužiai. Spiraliniai lužiai buna kunui darant judesi, kai peda yra fiksuota. Kita kuno dalis nejuda ta kryptimi, kuria juda peda. Tiketina, kad lužis ivyko asmeniui stovint, bet viena kuno dalis turi buti stabili, o kita, judedama tam tikru momentu neatlaiko jegu ir lužta. Ar galejo tokios pasekmes buti gulint, yra daugiau teoriniai samprotavimai. Jei asmuo gulejo, tai kažkokiu budu turejo buti fiksuotas jo kunas. Koja turejo buti veikiama dideles jegos, o viršutine dalis stipriai fiksuota. Spiraliniai lužiai nebudingi spardant. Tiesioginiam smugiui budingi skersiniai lužiai ar skersiniai lužiai su skeveldromis, bet nespiraliniai lužiai. Be to, specialistas teige, jog nerealu, kad lužio priežastis galejo buti salytis su kietu buku daiktu: jei buna salytis su kietu buku daiktu, tai budingesnis butu kitoks lužis – skersinis su skeveldromis. Jei blauzdikaulio lužis yra spiralinis, tai šios kuno dalies lužis nupasakoja ta traumos mechanizma. Lužis galejo susiformuoti griunant ant akmenu, jei peda yra fiksuota, o kunas griuna. Kai peda yra fiksuota, o griuvimo metu vyksta sukimasis, tada toks lužis galetu buti. Peda turetu liesti žeme, o žmogus turetu koja remtis i žeme. Mažiau tiketina, kad tokia trauma nukentejusysis galejo gauti stumdimosi metu. Daugiau tiketina, kad lužis ivyko griunant (b.l. 184-185).
Ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, apžiuros objektas yra vieta prie (duomenys neskelbtini) (klubas (duomenys neskelbtini)). Aikštele yra prie iejimo i naktini kluba, aikšteles danga asfaltuota, šalia aikšteles yra 3 m plocio šaligatvis 10 metru atstumu nuo iejimo i kluba duru ir 50 cm atstumu nuo šaligatvio krašto yra apie 20 cm diametro tamsiai raudonos spalvos deme (kaip itariama kraujo). Šalia iejimo duru yra metaline kolona, šalia kurios sudetos plytos. Klubo durys užtamsintos (b.l. 8-10).
Taigi, teiseju kolegija, vertindama aukšciau aptartu irodymu visuma, daro išvada, kad byloje nera surinktu pakankamai objektyviu irodymu, kurie leistu G. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 dali.
Kaip jau mineta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. B. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, kaip patikimus ir G. B. kalte patvirtinancius irodymus vertino nukentejusiojo M. L. ir jo žmonos, apklausos liudytoja R. L. parodymus. Taciau, atlikus šiu asmenu parodymu analize, matyti, kad jie yra nenuoseklus, prieštaringi reikšmingose aplinkybese tiek savo turiniu, tiek nesutampa tarpusavyje.
Ikiteisminio tyrimo metu, 2007 05 10 dienos apklausoje nukentejusysis M. L. parode, jis su apsaugos darbuotoju išejo i lauka, kartu išejo ir jo žmona, o po to, kai jis norejo ieiti atgal i kluba, apsaugos darbuotojas jam du kartus kumšciu trenke i veida, nuo ko jis pargriuvo ir tuomet apsaugos darbuotojas eme ji spardyti i ivairias kunos vietas, spyre i dešine koja ir jis pajuto kaip ji lužo, gavo 10-15 smugiu. Po to jis pats išsikviete medikus (b.l.15). 2007 12 05 papildomai apklaustas M. L. teige, jog i lauka ejo jis pirmas, už jo – apsaugos darbuotojas ir po to – jo žmona. Jie išejo i lauka, o žmonai jis pasake laukti už duru, kur ji ir liko ir stebejo pro stiklines duris. Po to, kai jis nusisuko ir atsidare duris grižti atgal i vidu, apsaugos darbuotojas jam sudave smugi kumšciu i dešini skruosta ir iš karto antra smugi – i smakra, po ko jis nugriuvo, o gulinti ant žemes sparde kojomis i ivairias kuno vietas, kiek smugiu negali pasakyti, buvo netekes samones (b.l.16). Pirmos instancijos teisme nukentejusysis nurode tik tai, kad jam buvo suduoti du smugiai i veida, taciau nekonkretizavo kur tiksliai. Jam nukritus, G. B. ji sparde i koja, gavo apie 10 spyriu. Žmona viska mate, buvo priejusi prie jo (b.l. 120). Tuo tarpu apeliacines instancijos teisme nukentejusysis jau parode, jog apsaugos darbuotojas jam sudave du smugius i dešine veido puse ir nurode konkreciai - pirma smugi jam sudave i lupa, ir iš karto smoge antra smugi i veido dešine puse, kažkur i skruosta., po ko jis nukrito ir G. B. jam spyre 7-8 kartus i apatine kuno dali, i kojas, galejo buti nedaugiau kaip 10 spyriu. Jo žmona i lauka išejusi nebuvo, su apsaugos darbuotoju nekalbejo, t.y. nebande jo nuraminti (b.l. 221). Be to, pirmosios instancijos teisme nukentejusysis parode, jog G. B. lauke stovejo nugara i siena, kavines (duomenys neskelbtini) lauko durys jam buvo iš dešines puses, o jis stovejo priešais G. B. ir kavines (duomenys neskelbtini) lauko durys jam buvo iš kaires puses (b.l. 177). Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme nukentejusysis parode, jog tik išejes i lauka, norejo grižti atgal, todel pasisuko i dešine ir dešine ranka atidarinejo duris, bet gavo du smugius i veida. Šiame posedyje taip pat nukentejusysis nurode, jog stovint lauke prie duru, durys jam buvo iš kaires puses (b.l. 221).
Vertinant liudytojos R. L. parodymus, taip pat matyti, kad jie nera nuoseklus.
Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje pirmoje apklausoje liudytoja R. L. parode, jog tarp apelianto ir jos vyro vykusi konflikta prie iejimo i kluba duru ji kartu išejo i lauka. Jos vyras norejo eiti atgal i vidu, o apsaugos darbuotojas trenke kumšciu du kartus jos vyrui i veida, jos vyras nukrito, tuomet apsaugos darbuotojas 10-15 smugiu kojomis sudave jos vyrui i ivairias kuno vietas, daug smugiu teko jam ir i kojas (b.l. 50). Antrosios apklausos metu liudytoja parode, jog ji mate kaip jos vyras nusisuko ir paeme už duru rankenos, tuo metu apsaugos darbuotojas sudave jam smugi kumšciu i veido sriti. Ji tiksliai mate viena smugi, bet lygtais buvo dar vienas smugis. Po to jos vyras nugriuvo ir apsaugos darbuotojas sparde ji kojomis i ivairias kuno vietas, ji buvo tambure, viska stebejo (b.l. 51). Treciosios apklausos metu liudytoja parode, jog jos vyras dešine ranka paeme už duru rankenos iš lauko puses ir norejo per tambura ieiti i pramogu komplekso vidu, butent tuo momentu apsaugos darbuotojas jos vyrui sudave kumšciu i veida. Jai atrodo, jog jos vyrui buvo suduota i dešine veido puse, po ko jis beveik susmuko vietoje. Po to apsaugos darbuotojas pradejo intensyviai spardyti gulinti jos vyra i ivairias kuno vietas, konkreciau i apatine kuno dali, t.y. nuo pilvo iki koju (b.l. 53-54). Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme liudytoja R. L. parode, jog ji mate kaip jos vyras norejo eiti vidun, o apsaugos darbuotojas jam trenke. Ji nemate kokia ranka buvo suduotas smugis jos vyrui i veida. Buvo trenkta jos vyrui i dešine veido puse. Po smugio vyras griuvo ant nugaros, o apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti. Spyriai buvo koju srityje (b.l. 122-123). Apeliacines instancijos teisme liudytoja parode, jog ji mate kai jos vyras paeme už duru rankenos, o apsaugos darbuotojas jam sudave du smugius i veida. Apsaugos darbuotojas pirma smugi sudave i skruostikauli, o antra i lupa. Jos vyras nukrito ant nugaros, o apsaugos darbuotojas pradejo ji spardyti i kojas. Apsaugos darbuotojas spyre daugiau kaip 5 kartus (b.l. 223-225).
Kaip mineta, liudytojos R. L. parodymai nesutampa ir tarpusavyje su jos vyro nukentejusiojo M. L. parodymais. Kaip matyti M. L. ir R. L. byloje esanciu parodymu, nukentejusysis viso proceso metu tvirtino, jog jam buvo suduoti du smugiai i veida, tuo tarpu liudytoja R. L. iš pradžiu, ikiteisminio tyrimo metu, teige, jog jos vyrui buvo suduoti du smugiai i veida, veliau nurode, jog buvo suduotas vienas smugis, po kurio nukentejusysis beveik susmuko vietoje. Pirmosios instancijos teisme liudytoja tvirtino, jog jos vyrui buvo suduotas vienas smugis, tuo tarpu apeliacines instancijos teisme jau parode, jog jos vyrui buvo suduoti du smugiai i veida. Prieštaringi liudytojos bei nukentejusiojo parodymai ir del to, i kuria veido vieta konkreciai smugiai buvo suduoti. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu to konkreciai nurodyti negalejo, tik treciosios apklausos metu pastaroji parode, jog jai atrodo, kad jos vyrui buvo suduota i dešine veido puse. Pirmosios instancijos teisme nurode, jog smugis buvo suduotas i dešine veido puse, tuo tarpu apeliacines instancijos teisme jau nurode konkreciai - pirma smugi sudave i skruostikauli, o antra i lupa. Nukentejusysis, kaip jau aukšciau buvo mineta, ikiteisminio tyrimo metu parode, jog apsaugos darbuotojas jam sudave smugi kumšciu i dešini skruosta ir iš karto antra smugi i smakra, pirmos instancijos teisme, kad jam buvo suduoti du smugiai i veida, taciau nekonkretizavo kur tiksliai, tuo tarpu apeliacines instancijos teisme nukentejusysis jau parode, jog pirma smugi jam sudave i lupa ir iš karto smoge antra smugi i veido dešine puse, kažkur i skruosta. Taip pat ju parodymai (kaip jau buvo aptarta aukšciau) yra prieštaringi ir del spyriu skaiciaus. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu M. L. parode, jog i dešine koja jis gavo apie 10-15 smugiu (b.l. 15). Antrosios apklausos metu parode, jog kai jis nugriuvo, apsaugos darbuotojas ji sparde kojomis i ivairias kuno vietas. Kiek kartu ispyre jis negali pasakyti (b.l. 16). Pirmosios instancijos teisme nukentejusysis parode, jog jam nukritus, G. B. ji sparde. Spyriai buvo i koja. Gavo apie 10 spyriu (b.l. 120). Tuo tarpu apeliacines instancijos teismo posedyje M. L. jau parodo, jog po smugiu i veida jis nukrito ir G. B. 7-8 kartus jam spyre. Šiame teismo posedyje nukentejusysis taip pat parode, jog G. B. jam sparde i apatine kuno dali, i kojas. Buvo ne daugiau kaip 10 spyriu (b.l. 221-222). Liudytoja taip pat viso tyrimo ir bylos nagrinejimo metu skirtingai aiškino kiek kartu spyre apsaugos darbuotojas jos vyrui (b.l.50, 51, 53-54,122-123).
Be to, jie skirtingai aiškino apie nukentejusiojo M. L. žmonos R. L. buvimo vieta ivykio metu. Jei M. L. iš pradžiu teige, kad žmona išejo kartu su juo ir apsaugos darbuotoju i lauka (b.l.15), po to – ji lauke nebuvo, jai liepe likti už duru, ji liko ir stebejo (b.l.16), pirmos instancijos teisme – žmona viska mate, buvo priejusi prie jo (b.l.120), apeliacines instancijos teisme – žmona išejusi i lauka nebuvo, apsaugos darbuotojo neramino (b.l.221). Tai liudytoja R. L. pradžioje taip pat teige, kad išejo kartu i lauka, taciau negirdejo ka jie šnekejo (b.l.50), veliau – ji liko už duru, viska mate, ji girdejo ka jie šnekejo, po pirmo smugio ji išbego i lauka, bande sutramdyti apsaugos darbuotoja, jai bunant lauke apsaugos darbuotojas pradejo intensyviai spardyti gulinti jos vyra (b.l.51, 53-54), apylinkes teisme ji teige, jog i lauka jie ejo trise, taciau ji liko už duru, ka jie šnekejo negirdejo (b.l.122-123), apeliacines instancijos teisme – i lauka išbego pamaciusi, kad jos vyra jau spardo apsaugos darbuotojas.
Teismas negali pripažinti patikimais ir liudytojo Ž. A. parodymu. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo kritiškai vertintais liudytojo, UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus Ž. A. parodymais ir padaryta pagrista išvada, jog minetas liudytojas nemate tarp apelianto ir nukentejusiojo ivykusio konflikto prie iejimo i kluba duru. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymu, pradžioje jis teige nemates ivykio aplinkybiu, veliau apklausose skirtingai nurode laika, kada jis lipo laiptais žemyn ir per stikline siena mate lauke vykstanti konflikta. Tuo labiau, kad šiuos liudytojo parodymus paneigia liudytoja J. R. , kuri nurode, jog po to, kai svecias (M. L. ) ir apsaugos darbuotojas G. B. išejo i lauka, administratorius Ž. A. liko prie baro, jis gi, apie ivykusi konflikta sužinojo veliau. Šios liudytojos parodymai paneigia ir liudytojos R. L. parodymus, jog ji paskui savo vyra ir apsaugos darbuotoja G. B. iš paskos ejo i lauka. J. R. parode, kad, butent, tuo metu saleje liko ir nukentejusiojo žmona, ji tik veliau išejo pažiureti kur yra jos vyras, po ko, grižo susijaudinusi (b.l.138). Šie liudytojos J. R. parodymai ne tik paneigia, aukšciau aptartu asmenu (M. L. , R. L. , Ž. A. parodymus), bet tuo paciu patvirtina ir nuteistojo G. B. viso bylos tyrimo ir nagrinejimo metu duotus nuoseklius parodymus, jog jis su M. L. iš klubo i lauka išejo dviese, kitu asmenu nebuvo. Todel teismas vertina liudytojos J. R. parodymus kaip patikimus bei atitinkancius faktines aplinkybes. Byloje nera nustatyta jokiu aplinkybiu, kurios leistu abejoti šios liudytoju parodymu tikrumu.
Pažymetina ir tai, kad 2008-06-16 nukentejusiojo M. L. , liudytojos R. L. parodymu patikrinimo vietoje protokolai (b.l. 19-21, 55-56), nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltes, kadangi jie yra neinformatyvus. Tai pasakytina ir apie paties apelianto 2008-01-11 parodymu patikrinimo vietoje protokola (b.l. 70-71). Kaip matyti iš minetu protokolu, procesiniu veiksmu atlikimo metu buvo fotografuojama, taciau nuotraukos neišsisaugotos, išskyrus viena, kurioje nukentejusysis M. L. rodo vieta, kurioje jis stovejo išejes iš pramogu centro. Tuo tarpu iš protokoluose esanciu tyrimo veiksmo aprašymu ivykio aplinkybes nera aiškios. Taip pat, kolegijos vertinimu, apelianto kaltes padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika nepatvirtina ir 2008-06-27 daiktu pateikimo bei apžiuros protokolai (b.l. 31, 32-36), kadangi jokios bylai reikšmingos informacijos nepateikia.
Be to, byloje ivykio vietos apžiuros protokolu (b.l. 8-10), apelianto, nukentejusiojo, liudytoju R. L. , Ž. A. , J. R. , T. P. parodymais nustatyta, jog ivykio vietoje, šalia UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atliekami statybos darbai, ivykio vietoje buvo ivairiu statybiniu medžiagu. Tuo paciu atkreiptinas demesys i tai, kad iš liudytojo T. P. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog jis dirbdamas greitosios pagalbos ligonineje, pagal iškvietima atvyko i ivykio vieta, nukentejusysis gulejo ant skaldos, jis buvo prie pat neparuošto šaligatvio, ten kur gulejo nukentejusysis buvo smelio. Šalia jo buvo šiek tiek kraujo nuo žaizdos (b.l. 140). Kaip jau mineta, ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, kad apžiuros objektas yra vieta prie (duomenys neskelbtini) (klubas (duomenys neskelbtini)). Aikštele yra prie iejimo i naktini kluba, aikšteles danga asfaltuota, šalia aikšteles yra 3 m plocio šaligatvis 10 metru atstumu nuo iejimo i kluba duru ir 50 cm atstumu nuo šaligatvio krašto yra apie 20 cm diametro tamsiai raudonos spalvos deme (kaip itariama kraujo). Šalia iejimo duru yra metaline kolona, šalia kurios sudetos plytos. Klubo durys užtamsintos (b.l. 8-10).
Ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti išvada, kad 2007 04 17 vakare tarp apsaugos darbuotojo G. B. ir pobuvio svecio M. L. , klube (duomenys neskelbtini) ivyko žodinis konfliktas, kurio metu jie abu, nedalyvaujant kitiems asmenims, išejo iš pobuviu sales i lauka, kur M. L. , budamas neblaivus ir agresyviai nusiteikes, bande suduoti smugi apsaugos darbuotojui G. B. , kuriam pasitraukus ir tokiu budu išvengus smugio, M. L. nugriuvo veidu ant remontuojamo grindinio ir griudamas patyre specialisto išvadomis nustatytus sužalojimus. Tokia teismo išvada teismas daro ir visu irodymu kontekste ivertines eksperto išvada, kurioje ekspertai konstatavo, jog atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis apatinio trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu galejo gautis dešines kojos sukamojo judesio metu apie išilgine aši, esant fiksuotai dešinei pedai. Tai galejo ivykti griuvimo metu. Muštine žaizda viršutines lupos srityje galejo buti padaryta tiek suduodant smugi kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant i kieta buka daikta šia sritimi. Lužis galejo susiformuoti griunant ant akmenu, jei peda yra fiksuota, o kunas griuna. Spiraliniai lužiai nebudingi spardant. Svarbu pažymeti ir tai, kad eksperte G. K. neatmete galimybes, kad paciento, patyrusio trauma, pažymos lape užfiksuoti nekoordinuoti judesiai ir euforija turejo itakos tokio lužio mechanizmo susidarymui ir sukele tokius padarinius. Apie M. L. busena, t.y., kad jis buvo neblaivus, agresyviai nusitekes patvirtina ir liudytoju apklauso medicinos darbuotojo atvykusio i ivykio vieta T. P. parodymai, kur jis parode, kad M. L. ivykio vietoje sake, kad reikejo išsiaiškinti reikalus su apsaugos darbuotoju, su juo jis gi gincijosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbejo agresyviai, grasino (b.l.134-140).
Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliantas G. B. neatliko jokiu veiksmu M. L. atžvilgiu, kurie apimtu LR BK 135 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviaja puse, t.y. nesudave smugiu M. L. , o pastarasis patyre nustatytus sužalojimus, neišlaikes pusiausvyros, griudamas ant remontuojamo grindinio, tuo metu kai sieke pats suduoti smugi G. B. .
Todel, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes bei atsižvelgdama i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma” 3.1.8. punkto nuostatas, jog apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nera pagrindo išvadai, kad G. B. 2007-04-15 apie 19.50 val., prie pramogu komplekso (duomenys neskelbtini) iejimo, esancio (duomenys neskelbtini), tycia sudave M. L. ne mažiau kaip viena smugi kumšciu i dešine veido puse, tuo padarydamas nukentejusiajam M. L. muštine žaizda viršutineje lupoje, po ko M. L. griunant, esant fiksuotai jo dešinei pedai ir dešinei kojai sukantis apie išilgine aši, buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis, skeveldrinis trecdalio kuno lužis su dešinio šeivikaulio vidurinio trecdalio kuno skeveldriniu lužiu, bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lužiu, t.y. sunkiai sutrikde nukentejusiojo M. L. sveikata, todel Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas, o G. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., byloje pareikšti nukentejusiojo M. L. ir Valstybines ligoniu kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrineti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo G. B. (G. B. ) apeliacini skunda patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendi, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta 6 menesiu laisves atemimo bausme, ir priimti nauja nuosprendi: G. B. (G. B. ) pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Panaikinti G. B. (G. B. ) paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti.
Nukentejusiojo M. L. ir Valstybines ligoniu kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinetus.
Daiktus – vyriškus marškinius ir vyriškas kelnes, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK, gražinti M. L. .