- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-1551-530/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 1010 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., a/k (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., ir taikant BK 63 str. 5 d. 2 p., jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-01 nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nuosprendis ir pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su BK 259 str. 2 d. ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-08 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 paskirta (2013-02-01 nuosprendžiu pakeista) bausmė subendrinta su 2010-11-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2010-10-11, o pabaiga - 2016-10-10.
2015 m. birželio 23 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (siekiant apriboti bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (siekiant, kad išėjęs į laisvę nepradėtų piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis); turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (pagal vykdomuosius raštus (vykdomoji byla K-0005/09/01767) dengti kas mėnesį po 30 Eur ieškinio).
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skunde prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį ir patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 1010 ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas, bei nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi šios išvados neatitinka tikrovės, nes praeities aplinkybės nebepasikeis. Aiškiai yra nustatytas nuteistojo teigiamas elgesys, kuris, turi tendenciją toliau būti teigiamas, nes nuteistasis aktyviai dalyvauja pataisos procese, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas, su nuteistuoju individualiai dirbama, įgijo specialybes, turi gyvenamąją vietą, yra skatintas. Turi darbo vietą, jeigu būtų paleistas lygtinai, todėl atsiranda galimybė gauti teisėtas pajamas, kurios leis pargyventi, netgi dengti periodiškai skolas. Atsiranda galimybė savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pataisos procesas gali būti tęsiamas ir neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Be to, su nuteistuoju dirbs probacijos tarnybos darbuotojai. Nuteistojo atžvilgiu šiuo metu neveikia BVK numatytas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas, nes tolesni paskatinimai taps tik formalumu. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, ji turi tendenciją mažėti. Neatlikta bausmės dalis nėra didelė.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
A. K. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 17 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-06-23).
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-06-23); iš 2015-06-09 pataisos įstaigos psichologinės tarnybos matyti, kad nuteistasis stengiasi sudaryti atsakingo, nuoširdaus žmogaus įvaizdį. Šiuo metu priklausomybes kategoriškai neigia, atliekant bausmę nėra užfiksuota narkotikų vartojimo atvejų. Apylinkės teismas pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu ir be tikslo jas platinti). Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-06-23). Nuteistasis skunde pažymėjo, kad lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, kad lygtinai atleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra tinkamai pagrįsta įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė ne tik į A. K. pastangas keistis, tačiau ir į visuomenės interesą bei pagrįstai pažymėjo, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, todėl tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo skundo argumentas, kad jo atžvilgiu šiuo metu neveikia BVK numatytas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas yra nepagrįstas, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino už kokio nusikaltimo padarymą A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimai; elgesį bausmės atlikimo metu. Pagrįstai pažymėjo, kad teistas 9 kartus. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad vien tik nuteistojo A. K. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios neabejotinos išvados nesuponuoja.
Bylos duomenys patvirtina, A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu, būdamas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, du kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus: 2011-03-17 skirta nuobauda už administracijos darbuotojo nurodymų nevykdymą – pareikštas papeikimas; 2012-06-17 taip pat skirta nuobauda už analogišką pažeidimą – uždrausta vieno mėnesio laikotarpyje pirkti maisto produktus. Tai rodo, kad jis linkęs pažeidinėti taisykles. Buvo skatintas du kartus už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei gerą elgesį (b.l.6). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam pagal nuosprendį priteisto ieškinio nusikaltimu padarytai žalai atlyginti lėšų neturi – ieškinys neatlygintas. Dauguma teisės pažeidimų galimai susiję su finansine motyvacija, tai rodo, kad nuteistasis ne visada tinkami sugeba paskirstyti lėšas ir iškilusias finansines problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu. Kriminalinėje istorijoje yra nusikaltimų padarytų su kitais asmenimis, todėl galima teigti, kad bendravimas su netinkama kompanija lemia problemų atsiradimą. Geba atpažinti problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau ne visada įvertina ankstesnį patyrimą, kartoja tas pačias klaidas. Nors nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis – 87 balai (41-99 balai), tačiau yra artimesnis aukštam. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones. Aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose. Tai neabejotinai rodo, kad A. K. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tokiai išvadai padaryti pagrindą suteikia ir tai, jog nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, tačiau vykdymo atidėjimo metu jis vėl nusikalto, tai reiškia, jog jam parodyto pasitikėjimo nepateisino.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.
Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.