Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3187-271/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-27
Bylos Nr.
1-3187-271/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58342-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
S. U., K. M.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
  • 1.2.4.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-3187-271/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58342-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8., 1.2.26.1., 1.2.27.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2016 m. gruodžio 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,kaltinamajam A. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiesiems S. U., K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 286 str.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. B. pažeidė viešąją tvarką ir pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) tokiomis aplinkybėmis:

2016-12-15, apie 22.40 val., viešoje vietoje, prie namo Kedrų g. 4, Vilniuje, kelio važiuojamosios dalies viduryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stabdė važiuojančias transporto priemones. Sustojus automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be jokios aiškios priežasties, spyrė kelis kartus į automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines dureles, jas aplankstė, tokiais vandališkais veiksmais nukentėjusiajam K. M. padarė 80 Eur dydžio turtinę žalą. Po ko, norėdamas pasišalinti iš įvykio vietos, susistumdė su K. M.. Į įvykio vietą atėjus konfliktą stebėjusiam S. U., belaukiant, kol atvyks aiškintis dėl incidento su automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju iškviesti policijos pareigūnai, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jį raminti bandžiusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkui S. U.: nevykdė jo teisėtų reikalavimų nustoti stumdyti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją K. M., ir sakydamas žodžius „Suka mentas“ dešine ranka trenkė S. U. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai kaltinamasis A. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei panaudodamas smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimus suprato ir pripažįsta. Alkoholis buvo pagrindinė jo veiksmų priežastis. Tą vakarą per keletą valandų išgėrė apie 300 gr degtinės. Taip pat jautė nuovargį. Viskas susidėjo kartu. Paveiktas išgerto kiekio alkoholio stabdė automobilius. Eismas toje vietoje nebuvo intensyvus. Važinėjo sustabdytu automobiliu su nukentėjusiuoju vaikinu po miestą. Kai išlipo iš sustojusio automobilio, įvyko jų konfliktas - išsiskyrė jų nuomonės dėl vairavimo. Sportiniais batais jis spyrė į galines automobilio duris. Jos buvo įlenktos. Priėjo civiliai apsirengęs vyriškis, šis pilietis norėjo jį sustabdyti, kol atvažiuos policijos ekipažas. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neneigia, kad pavadino jį mentu, kad jam galėjo būti rodomas pažymėjimas. Nukentėjusysis S. U. bandė jį sulaikyti, nėra pagrindo netikėti jo aiškinimais, jog jis sudavė jam smūgį. Apgailestauja dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, vairuotojui atlygino padarytą žalą.

Nukentėjusysis K. M. teismo posėdyje nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2016-12-15, apie 22.10 val., automobiliu važiavo iš parduotuvės namo. Vyriškis, tai buvo kaltinamasis, sustabdė automobilį ir paprašė pavežti. Sutiko. Apsisuko, važiavo link komisariato, klausė jo, kur toliau važiuoti. Matėsi, kad išgėręs - negalėjo nurodyti tikslios važiavimo vietos. Suprato, kad jie tiesiog beviltiškai važinėja po miestą, todėl sugrąžino kaltinamąjį į tą vietą, kur šis jį buvo susistabdęs. Paprašė jo išlipti. Šis nenoriai išlipo. Ketino apsisukti, nes kitaip negalėjo išvažiuoti. Kaltinamasis vėl prišoko prie mašinos, užkirto jam kelią, sulaukė spyrio į mašiną. Paskambino policijos pareigūnams. Kaltininkas vaikščiojo, netoliese stovėjo ir stebėjo situaciją kitas nukentėjusysis, kaip vėliau sužinojo jo duomenis – S. U.. Kaltinamasis norėjo pasitraukti, mėgino žodžiais sulaikyti jį, už rankos prilaikyti. Prasidėjo susistumdymas. Griuvo, nes buvo slidu. Nukentėjusysis norėjo jam padėti, bandė taip pat sulaikyti kaltininką. S. U. ištraukė pažymėjimą, aiškino, kad yra pareigūnas. Tuomet kaltinamasis smogė pastarajam į veidą. Po ko kaltinamasis nusiramino, jie sulaukė pareigūnų. Jokių taksi paslaugų jis neteikia, tiesiog norėjo padėti žmogui. Po spyrio į dureles buvo sulenktos galinės keleivio pusės automobilio durelės, padaryta 80 eurų dydžio žala, kurią kaltinamasis jam atlygino. Susitaikė su juo, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Nukentėjusysis S. U. parodė, jog atpažįsta kaltinamąjį. Iki įvykio vakaro jo nepažinojo. Minėtą dieną apie 22.40 val. eidamas po darbo Kedrų gatve pastebėjo, kad vyriškis stabdo automobilius, vienas iš automobilių vos nepartrenkė jo. Pagaliau jis sustabdė BMW automobilį. Iš jo išlipo vaikinas, tarp kaltininko ir vairuotojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis spyrė į automobilį. Vaikinukas (K.) skambino Bendrajam pagalbos centrui, informavo apie situaciją. Jie abu pasitraukė prie pėsčiųjų tako. Priėjo prie jų. Apšvietimas toje vietoje geras. Gatvė judri. Kiek atsimena, kaltinamasis reiškė pretenzijas, kad automobilis blogos būsenos, neprabangus. Kaltinamasis pradėjo šalintis. Aiškino jam, kad to daryti negalima. Nukentėjusysis K. su juo susikibo ir nukrito. Bandė A. B. sulaikyti. Kai jie atsikėlė, suprato, jog situacija tampa nekontroliuojama, todėl ištraukė tarnybinį pažymėjimą, parodė jį pažeidėjui ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu kaltinamasis griebė už pažymėjimo, išsakė jam žodžius „suka, mentas“, kitus užsienietiškus keiksmažodžius ir sudavė jam smūgį ranka į veidą. Vėliau sužinojo, jog kaltininkas yra pareigūnas. Susitaikė su juo. Ieškinio nereikš.

Kaltinamajam A. B. 2016-12-15 23.29 val. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis -1,98 promilių etilo alkoholio (b.l.28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas,buvo žalojamas turtas,sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams ir kuo juos paaiškina pats kaltininkas, be aiškios priežasties ir motyvacijos viešojoje vietoje apspardė nukentėjusiojo K. M., kuris jo prašymu pavežiojo jį po miestą, automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino dešinės pusės galines dureles ir padarė nukentėjusiajam 80 eurų dydžio turtinę žalą. Po ko nevykdė teisėtų policijos pareigūno S. U. reikalavimų nustoti stumdyti nukentėjusįjį bei nepasišalinti iš įvykio vietos iki atvyks policijos pareigūnai. Pavartojo smurtą, o būtent ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam S. U. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojui.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šias taisykles kaltinamasis pažeidė, kadangi, kaip yra nustatyta iš nukentėjusiojo K. M. ir paties kaltinamojo parodymų, vairuotojas A. B. prašymu pavežiojo jį po miestą, tačiau kaltinamasis nežinojo, kur jį reikia tiksliai nuvežti, todėl nukentėjusysis grįžo į vietą, kur kaltinamasis jį stabdė. Išlipęs kaltinamasis koja apspardė automobilio dureles, stumdė nukentėjusįjį, kuris kvietėsi policijos pareigūnus. Kaltinamojo veiksmai vertinami kaip vandališki, nes jis daužė svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam turtinės žalos, kurią jis įvertino 80 eurų.

Tęsdamas savo veiksmus kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui. Nors pareigūnas S. U. buvo civiliai apsirengęs, jis parodė kaltinamajam tarnybinį pažymėjimą, pasisakė esąs policijos pareigūnas, pareikalavo nestumdyti vairuotojo K. M. bei sulaukti atvyksiančių policijos pareigūnų. Nukentėjusiojo reikalavimai buvo teisėti, nukreipti į viešosios tvarkos saugojimą, pažeidimų prevenciją. Kaltinamasis aiškiai suvokė, jog nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kadangi suduodamas smūgius nukentėjusiajam S. U. jis išsakė žodžius: „Suka, mentas“. Taigi, prieš nukentėjusįjį policijos pareigūną jis veikė tyčia.

Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 286 str.

Dėl Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis A. B. bei nukentėjusieji K. M. ir S. U. pateikė teismui rašytinį susitaikymo protokolą. Kaltinamasis pareiškė, kad pilnai pripažįsta jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą, nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau nenusikalsti, su nukentėjusiaisiais susitaikė, K. M. žalą atlygino. Savo ruožtu nukentėjusieji pareiškė, jog susitaikė su kaltininku, žala yra atlyginta. Prašoma tuo pagrindu atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti bylą jiems susitaikius.

A. B. teisiamas yra pirmą kartą, padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių. Administracinių nuobaudų neturi (b.l. 38-40). Jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir susitaikė su jais, atlygino turtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje A. B. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam bei nukentėjusiesiems susitaikius. Baudžiamoji byla kaltinamajam nutrauktina. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl paimto ginklo

Byloje yra dokumentai dėl ginklo ir šaudmenų iš A. B. paėmimo, iš kurių matyti, kad tyrimo metu iš jo buvo paimtas revolveris Arminius HW 38 Nr. 1516178 bei 6 šoviniai 38 Special, 1516178, 1 vnt. valymo priemonių su kartonine dėžute, leidimas Nr. 0009556, ginklo pažymėjimas Nr. 0009556-9684, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Birželio gt. 23-iosios gt. 16, iki bus priimtas teismo sprendimas (2016-12-19 nutarimas Nr. 10-PR2-58333, 2016-12-19 kvitas Nr. OVS002223).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Minėto įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau minėti daiktai nėra niekaip susiję su A. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, jie nėra nei šių nusikalstamų veikų įrankis, nei objektas. Tolesnis paimtų daiktų likimas turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo proceso įstatymo, o Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintame Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos apraše numatyta tvarka.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 34,74 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str.str., 303 str. 4 d., 307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. B., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str., jam ir nukentėjusiesiems K. M. bei S. U. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio įmoką, kas sudaro 376,60 eurų (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt eurocentų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją į Teisingumo ministerijos sąskaitą SEB banke Nr. LT707044060000269468 per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 34,74 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B. netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pavesti įgaliotai policijos įstaigai spręsti klausimą dėl iš kaltinamojo paimto ginklo, šaudmenų bei kitų su jais susijusių daiktų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintame Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos apraše numatyta tvarka.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski