- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- A-1778-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03959-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. SD-25-12545 „Dėl Jūsų 2017-09-20 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 13–14) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą (b. l. 82–84) iš naujo. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai nepriimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi (b. l. 43–44) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 68–71).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas yra be motyvų, neteisėtas ir nepagrįstas, iš Sprendimo trūkumų kyla pagrįstos abejonės dėl Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo A. B. (toliau – ir Vedėjas) nešališkumo ir kompetencijos. Pareiškėjas skundą grindė iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Vedėjas neatsiuntė pareiškėjui ir prokurorui, iškėlusiam uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „S. D. ir Ko“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriui S. D. (toliau – ir direktorius) administracinio teisės pažeidimo bylą, 2017 m. sauso 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDIN-84638236-17 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1).
2.2. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą, netyrė skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad net Marijampolės rajono apylinkės teismas byloje dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikimo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, kad dėl pažeidimų – terminų pažeidimo, nutarimo nepaskelbimo ir kitų pažeidimų gali būti sprendžiamas už tai atsakingų asmenų drausminės atsakomybės klausimas.
2.3. Inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius A. B. (toliau – ir Inspektorius) priėmė du skirtingus 2017 m. sausio 31 d. nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. Nutarimą Nr. 1 ir 2017 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 7868 (toliau – ir Nutarimas Nr. 2, kartu su Nutarimu Nr. 1 – Nutarimai). Kadangi šie Nutarimai nebuvo išsiųsti pareiškėjui ir prokurorui, buvo atimta pareiškėjo teisė juos apskųsti. Abu Nutarimai turi trūkumų – juose nenurodytas nukentėjusysis, nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad yra lengvinančios aplinkybės, kurios nustatytos remiantis suklastotais dokumentais ir tikrove neatitinkančia informacija, nenurodytas byloje priimtas sprendimas, nenurodyti asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda duomenys (vardas, pavardė, kodas ir kt.). Inspektorius neįvertino aplinkybių, kad Bendrovės direktorius teikė klaidingus duomenis, nurodęs, kad daugiau įvykių darbo metu Bendrovėje nebuvo, nes be tiriamojo įvykio buvo įvykę dar 4 įvykiai, tačiau jie Bendrovėje nebuvo užregistruoti nustatyta tvarka ir tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 neteisėtai pasirašė asmuo, kuris net nėra darbuotojų atstovas. Inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai neįvertino ir nepriėmė sprendimo dėl visų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmų. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas iš tikrųjų atliko brigadininko ir Bendrovės direktoriaus neteisėtus pavedimus. Akivaizdu, kad Inspekcijos tyrime dalyvavo šališki asmenys, o pareiškėjas, kaip nukentėjusysis, net nedalyvavo tyrimo metu ir nebuvo informuojamas apie jį. Atliekant tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo nebuvo suteikta pareiškėjui teisė dalyvauti tyrime ir pateikti įvykio ištyrimui aktualių aplinkybių. Tyrimo metu nebuvo įvertinti faktai, kad Bendrovės direktorius, neturėdamas tam teisės aktuose nustatytos teisės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 08-08-01 „Dėl dalyvavimo nelaimingo atsitikimo tyrime“ ir taip viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Be to, nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5-e punkte neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad „sveikata tikrinta 2016-06-11d. išvada „Dirbti gali““; pareiškėjo medicinos knygelė yra suklastota, nes pas joje nurodytus medikus pareiškėjas nesilankė, joje nėra pareiškėjo nuotraukos ir nenurodytas jo adresas; Bendrovėje su įvykiu susiję dokumentai tvarkomi atbuline data. Todėl, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad tyrimas dėl administracinio teisės pažeidimo iš esmės nėra baigtas.
2.4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis, Vedėjas turėjo motyvuotu nutarimu perduoti surinktą medžiagą prokurorui, bet to nepadarė. Pagal ATPK nuostatas, Inspekcija administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo išnagrinėti per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gavo prokuroro nutarimą ir kitą bylos medžiagą, vadinasi Nutarimas Nr. 1 turėjo būti priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo priimtas vėliau. Apie priimtą Nutarimą reikėjo paskelbti per visuomenės informavimo priemones, vadovaujantis ATPK nuostatomis, tačiau to nebuvo padaryta. Neteisėtai ir nepagrįstai Nutarimu Nr. 1 paskirta mažesnė bauda už nustatytą pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį – 800 Eur. Nutarime Nr. 1 nėra pateikti motyvai dėl baudos sumažinimo.
2.5. Vedėjas nepagrįstai priėmė 2017 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-84627728-17 (toliau – ir Protokolas), kadangi pagal ATPK nuostatas, šiuo konkrečiu atveju toks protokolas nėra surašomas. Be to, Protokolas turi trūkumų: neužpildytos visos grafos, kurios turi būti užpildytos; paskirta bylos nagrinėjimo data pažeidžia ATPK nuostatas, pagal kurias nuobauda skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, be to, Nutarimu Nr. 1 paskirta bauda iš tikrųjų paskirta anksčiau nei nurodyta bylos nagrinėjimo data. Šioje vietoje pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nutarime Nr. 1 net nėra nurodytas Vedėjo priimtas Protokolas, be to, duomenų, kad toks Protokolas priimtas nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių ar jis buvo surašytas tinkamai.
2.6. Inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatė kur kas daugiau pažeidimų, kurie lėmė sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe kilimą, bei teikė rekomendacijas, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai jų nenurodė ir nepateikė teisinio vertinimo 2016 m. spalio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5-e punkte, kuriame nurodytos nelaimingo atsikimo aplinkybės ir priežastys. Pateikęs rekomendacijas, Vedėjas pats patvirtino, kad įspėjamųjų ženklų darbo vietoje nėra, darbuotojai verčiami paklusti neteisėtiems reikalavimams, nebuvo laikomasi sudarytų darbo sutarčių, darbuotojai buvo verčiami dirbti nesulygtą darbą, o tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Visos šios aplinkybės privalėjo būti nurodytos minėtame akte.
2.7. Parengtose 2017 m. spalio 19 d. išvadose Nr. D-54 (toliau – ir Išvados) (b. l. 36–39) yra akivaizdžių fakto ir teisės klaidų, tikėtina, kad Išvadas rengusi specialistė nėra mačiusi jokių dokumentų, todėl Išvados yra nepagrįstos, jose nurodytos tai ATPK, tai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatos.
2.8. Visos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vedėjas, Inspektorius ir Bendrovės direktorius šiukščiai pažeidė įstatymų reikalavimus savo tyčiniais kaltais veiksmais, kurie minėtiems asmenims užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, turi pareigą, nustatęs proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 76–81) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo teiginys, kad jam neatsiuntus Nutarimo Nr. 1 buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad, nors Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pareiškėją pripažino nukentėjusiuoju, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu, be kita ko, pripažino, kad nelaimingo atsitikimo pagrindine priežastimi buvo nukentėjusiojo (pareiškėjo) neatsargūs veiksmai, darbų saugos reikalavimus pažeidė nukentėjusysis (pareiškėjas); pareiškėjas buvo sužalotas dėl jo paties neatsargumo; tyrimo metu buvo vertinimas ir darbdavio atsakomybės klausimas, kuris įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui neturėjo, tačiau buvo nustatyta kad darbdavys neužtikrino, kad hidraulinis presas pagal gamintoją numatytą instrukciją prieš naudojimą būtų patvirtintas, o kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyko vadovaujantis ANK nuostatomis, pagal kurias pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju buvo Inspekcijos inspektoriaus prerogatyva, Vedėjas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes pagrįstai pareiškėjo neįvardino nukentėjusiuoju. Būtent todėl Nutarimo Nr. 1 kopija pareiškėjui pagrįstai nebuvo išsiųsta. Atitinkamai, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad prokuroras Bendrovės direktoriui iškėlė administracinės teisės pažeidimo bylą, todėl nepagrįstas ir argumentas, kad Vedėjas turėjo Nutarimą 1 išsiųsti ir prokurorui.
3.2. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Bendrovės direktoriui paskirta akivaizdžiai per maža bauda. Nors nustatytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu arba institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu, tačiau šis formalus pažeidimas materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė – Nutarimas Nr. 1, kuriuo Bendrovės direktoriui paskirta bauda nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs, o bauda sumokėta. Be to, paskirtos 300 Eur baudos dydis, lyginant su ANK numatytos baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus vidurkiu – 480 Eur, yra optimalus.
3.3. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcijos pareigūnai praleido visus terminus, o Nutarimą Nr. 1 turėjo priimti iki 2017 m. sausio 1 d., kadangi, pagal ATPK nuostatas, trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2016 m. rugpjūčio 19 d., o Protokolas ir Nutarimas Nr. 1 buvo surašyti 2017 m. sausio 31 d., t. y. nepraėjus 6 mėnesiams nuo trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3.4. Atsikirsdamas į pareiškėjo teiginį, kad Inspektorius priėmė du skirtingus Nutarimus, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspektorius priėmė vidinį Inspekcijos darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos dokumentą – Nutarimą Nr. 2, kurį pareiškėjas klaidingai įvardina kaip antrą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad:
5.1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius priėmė 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37423-16), kuriuo pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju.
5.2. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37423-16) „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, kuriuo, be kita ko, nuspręsta: 1) ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalies (dėl darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo) nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių; 2) dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo medžiagą persiųsti Inspekcijos Marijampolės skyriui dėl ATPK numatytų sankcijų taikymo.
5.3. Vedėjas surašė Protokolą, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Bendrovės direktorius nevykdė darbdavio pareigų sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbo vietoje, t. y. neužtikrino, kad hidraulinis rankinis medienos klijavimo presas pagal gamintojo numatytą instrukciją prieš naudojimą būtų pritvirtintas, dėl ko 2016 m. rugpjūčio 8 d. 14 val. 58 min. pareiškėjas, lipdamas (pažeisdamas saugos reikalavimus) ant šio preso, virto ir buvo prispaustas, patyrė sunkią traumą, ir tuo pažeidė DSSĮ 16 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodyta, kad nors Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37423-16 nutraukė, Inspekcijoje 2016 m. gruodžio 2 d. gauta nutarimo kopija, kuriame nurodyta, kad Inspekcija turi išspręsti klausimą dėl ATPK 41 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo.
5.4. Inspektorius priėmė Nutarimą Nr. 1, kuriuo Bendrovės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Nutarime Nr. 1 nurodytos lengvinančios aplinkybės – Bendrovės direktorius nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
5.5. Inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtinta forma, priėmė Nutarimą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Bendrovės direktorius, sunkinančių aplinkybių nėra, kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.
Šalies argumentai
5.6. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pareiškėjas su 2017 m. rugpjūčio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 1 punktą; 2) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2-ąją priežastį ir papildyti 1-ąją priežastį, jog tuo pažeistos DSSĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 3) įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Vedėjo veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti Bendrovėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą Bendrovėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos Nr. I-4993-473/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02884-2017-5) medžiagą, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs pareiškėjo skundą, tinkamai jį išnagrinėjo bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti įvykio darbe tyrimą nėra, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SD-37-8682, o netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų. Teismas, taip pat vertino pareiškėjo prašymus dėl tyrimo atlikimo įmonėje, atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“ ir juos atmetė. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 22 d. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
5.7. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išdavė pareiškėjui Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. 1692, kuria pareiškėjui nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis.
5.8. Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. SD-8-9847 „Dėl rekomendacijų pateikimo“ atsakė į pareiškėjo prašymą atsiųsti rekomendacijas, pateiktas Bendrovei 2016 m. spalio 31 d., informuodama pareiškėją, kad Inspekcija atliko tyrimą dėl Bendrovėje įvykusio nelaimingo atsitikimo, pateikė Bendrovei rekomendacijos (išvardintos), iš kurių vykdant 2017 m. rugpjūčio 17 d. neplaninį Bendrovės patikrinimą nebuvo įgyvendinta tik viena – neatliktas profesinės rizikos vertinimas darbuotojų (dažytojo), kurie dirba su cheminėmis medžiagomis, darbo vietoje. Taip pat nurodyta, kad Bendrovės direktoriui pritaikyta administracinio poveikio priemonė (surašytas Protokolas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį ir skirta bauda).
5.9. Inspekcijos Marijampolės teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. SD-8-10302 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, nurodęs, kad prašoma nurodyti informacija jam buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. SD-8-9847, o informacija apie pritaikytas administracines nuobaudas per visuomenės informavimo priemones nebeteikiama nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ANK.
5.10. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2017 m. rugsėjo 20 d. skundu, prašydamas: 1) atlikti tyrimą ir konstatuoti, kad Vedėjas Nutarimo Nr. 1 nepriėmė, arba jeigu jis jį priėmė – įpareigoti Vedėją Nutarimą Nr. 1 skubiai išsiųsti pareiškėjui; 2) įvertinti Vedėjo veiksmus. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad: 1) Vedėjas neatsiuntė pareiškėjui Nutarimo Nr. 1, kuriuo Inspekcija turėjo nuspręsti dėl ATPK numatytų sankcijų taikymo dėl DSSĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo; 2) Vedėjas Nutarime Nr. 2 nenurodė baudos dydžio; 3) šiuo konkrečiu atveju Protokolas neturėjo būti surašomas, vadovaujantis ATPK nuostatomis; 4) 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte neteisingai nurodyta, kad informacija per visuomenės informavimo priemones nebeteikiama, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ANK, nors pats Vedėjas nurodo, kad Protokolas surašytas pagal ATPK nuostatas; 5) Vedėjas administracinio teisės pažeidimo bylos neišnagrinėjo per nustatytus terminus; 6) pareiškėjas yra nukentėjusysis, tačiau Vedėjas, pažeisdamas ATPK nuostatas, per tris darbo dienas neįteikė ir neišsiuntė pareiškėjui Nutarimo Nr. 1, neinformavo pareiškėjo apie nagrinėjamą bylą, jos nagrinėjimo laiką ir vietą.
5.11. Išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą ir nenustačius Inspekcijos Vedėjo bei Inspektoriaus veiksmuose pažeidimų, parengtos Išvados , kuriose nurodyta:
5.11.1. Dėl administracinių teisės pažeidimų teisenos. Vedėjas surašė Bendrovės direktoriui Protokolą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, tą pačią dieną už šį pažeidimą Nutarimu 1 skirta bauda. Atsižvelgiant į ANK įsigaliojimo įstatymo reglamentavimą bei į tai, kad Protokolas buvo surašytas 2017 m. sausio 31 d., t. y. po 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjo teiginys dėl administracinių teisės pažeidimų teisenos yra nepagrįstas. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Protokolas neturėjo būti surašomas, kadangi pareiškėjas klaidingai vadovaujasi ATPK 262 straipsnio 1 dalimi, nes protokolo surašymo momentu jau galiojo ANK, kuriame nustatyta, kad institucija, gavusi medžiagą iš ikiteisminio tyrimo institucijos, surašo administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad apie paskirtą administracinę nuobaudą Inspekcija turėjo paskelbti per visuomenės informavimo priemonę, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK tokios pareigos Inspekcijai nenustato.
5.11.2. Dėl nutarimo administracinio pažeidimo byloje priėmimo. Apie tai, kad surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas Nr. 1, kuriuo Bendrovės direktoriui skirta bauda, pareiškėjas buvo informuotas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. SD-8-9847.
5.11.3. Dėl nutarimo administracinio pažeidimo byloje išsiuntimo. Vedėjui surašius Protokolą nebuvo priimtas sprendimas dėl tam tikro asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, todėl vadovaujantis ANK 620 straipsnio 1 dalimi, Nutarimo 1 kopija įteikta tik asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas.
5.11.4. Dėl administracinio nusižengimo nagrinėjimo terminų. Inspekcijoje 2017 m. rugsėjo 28 d. gautame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „šiuo konkrečiu atveju įvykis įmonėje UAB „S. D. ir Ko“ įvyko 2016 m. rugpjūčio 8 d. dieną apie 9 val. įmonės UAB „S. D. ir Ko“ direktoriui S. D. protokolas buvo surašytas 2017 m. sausio 31 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas priimtas ir paskirta bauda 2017 m. sausio 31 d. Todėl esant tokioms aplinkybėms administracinės nuobaudos skyrimo terminai įmonės UAB „S. D. ir Ko“ direktoriui S. D. nebuvo pažeisti“.
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
5.12. Inspekcija, atsižvelgusi į atlikto tyrimo Išvadas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsniu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė:
5.12.1. „Pripažinti, kad Jūsų skunde nurodytos aplinkybės dėl VDI Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo A. B. veiksmų nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
5.14. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundo dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo panaikinimo, atmestas, panaikinimo netenkinti.
5.15. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo atmetė ir paliko minėtą nutartį galioti.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
7. Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai negali vertinti administracinių teisės pažeidimų/ administracinių teisės nusižengimų procedūrų bei minėtų pažeidimų/ nusižengimų kvalifikavimo, todėl teismas šioje administracinėje byloje nevertins ir nepasisakys dėl to, ar pagrįstai/nepagrįstai surašant Protokolą bei priimant Nutarimą Nr. 1 pareiškėjas nebuvo įtrauktas administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje nukentėjusiuoju. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas Vedėjo veiksmus bandė įvertinti baudžiamosios teisenos pagalba, tačiau tai jam (pareiškėjui) nepavyko.
8. Teismas pakartojo, kad teismas neturi galimybių vertinti Nutarimo Nr. 1 priėmimo aplinkybių, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija ir atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas Išvadomis, kuriose aiškiai nurodoma, jog Vedėjui surašius Protokolą nebuvo priimtas sprendimas dėl tam tikro asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, todėl vadovaujantis ANK 620 straipsnio 1 dalimi, Nutarimo Nr. 1 kopija įteikta tik asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas motyvuotomis Išvadomis, kurios laikytinos skundžiamo Sprendimo sudėtine dalimi, o todėl Sprendimo laikyti nemotyvuotu negalima. Atitinkamai Sprendimo, kaip prieštaraujančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, naikinti nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas, įvertinęs Sprendimo ir Išvadų turinį, padarė išvadą, kad Sprendime tinkamai įvertinti ir Vedėjo veiksmai.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimo, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą iš naujo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
11. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde (b. l. 148–151) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą išspręsti iš esmės.
12. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, yra reikalingi bylos nagrinėjimui: 1) pareikalauti, kad teismo posėdžiui Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G. pateiktų visą medžiagą, pagal kurią jis priėmė 2017 m. spalio 23 d. d sprendimą „Dėl Jūsų 2017-09-20 skundo“ Nr. SD-25-12545; 2) pareikalauti, kad teismo posėdžiui Administracinių teisės pažeidimų registro tvarkytojas – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenis, kuriuos jam pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius dėl administracinių teisės pažeidimų UAB „S. D. ir KO“; 3) mano, kad teismui pateikti ne visi rašytiniai įrodymai, prašo pareikalauti, kad teismo posėdžiui Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius A. B. pateiktų rekomendacijas, pateiktas 2016 m. spalio 31 d. UAB „S. D. ir KO“, kurių vykdymo kontrolę organizuoti jį įpareigojo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G..
13. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
13.1. Abejoja teisėjo kompetencija, taip pat mano, kad turi būti atliktas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, ar jis geba atlikti ir ar atliko nustatytas funkcijas per įstatymu nustatytą terminą ir tvarka, taip pat dėl iškeltų abejonių dėl jo veiklos.
13.2. Akcentuoja, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje turi būti ne Inspekcija, o Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G..
14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 159–163) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertina, kad teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino visus pareiškėjo bei Inspekcijos pateiktus teismui dokumentus, inspektorių veiksmus, teisinių aplinkybių visumą ir pateikė objektyvias išvadas. Taip pat nurodo faktines ginčo aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminų ir 2016 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ turinio: pareiškėjas klaidinančiai cituoja ATPK 282 straipsnį. Įvykis darbe, kai buvo sunkiai pakenkta UAB „S. D. ir Ko“, pagalbinio darbininko M. K. sveikata, įvyko 2016 m. rugpjūčio 8 d. 2016 m. rugpjūčio 9 d., gavus VDI Marijampolės teritoriniame skyriuje pranešimą apie įvykį darbe, buvo pradėtas jo tyrimas ir įvykį tiriantis inspektorius lankėsi įmonėje bei konstatavo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų trunkamus pažeidimus. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad trunkamo pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2016 m. rugpjūčio 9 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2017 m. sausio 31 d. – tai yra nepraėjus 6 mėnesiams nuo trunkamo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Inspektorius administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo, priėmė nutarimą ir skyrė UAB „S. D. ir ko“ direktoriui baudą tą pačią, kaip ir buvo surašytas protokolas, dieną – 2017 m. sausio 31 d. Tokiu būdu Pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeisti administracinio teisės pažeidimo tyrimo terminai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. ANK 608 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (ANK 616 str. 4 d.).
15.2. Pripažįsta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ yra pateikiama nuoroda į ATPK 255 straipsnį, tačiau, pastebi, kad minėto nutarimo turinyje nuostatų dėl galimo minėto straipsnio taikymo nėra.
15.3. Dėl administracinio ginčo šalių nurodo, kad Inspekcijoje administracinė procedūra buvo atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o sprendimas priimtas kolegialių institucijos pareigūnų veiksmų išdavoje, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai pagrįstai atsakovu administracinėje byloje įvardijo Inspekciją, o ne Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kuris atstovauja Inspekciją, kaip institucijos, interesus bei teisės aktų nustatyta tvarką priima sprendimus Inspekcijos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad ginčijamas Sprendimas yra be motyvų ir dėl to turi būti panaikintas ( b. l. 1– 12). Pareiškėjas su skundu (b. l. 82–84) kreipdamasis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašė 1) atlikti tyrimą ir konstatuoti, kad Vedėjas 2017 m. sauso 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDIN-84638236-17 (Nutarimo Nr. 1) nepriėmė, arba jeigu jis jį priėmė – įpareigoti Vedėją Nutarimą Nr. 1 skubiai išsiųsti pareiškėjui; 2) įvertinti Vedėjo veiksmus. Nurodė, kad: 1) Vedėjas neatsiuntė pareiškėjui Nutarimo Nr. 1, kuriuo Inspekcija turėjo nuspręsti dėl ATPK numatytų sankcijų taikymo dėl DSSĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo; 2) Vedėjas Nutarime Nr. 2 nenurodė baudos dydžio; 3) šiuo konkrečiu atveju Protokolas neturėjo būti surašomas, vadovaujantis ATPK nuostatomis; 4) 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte neteisingai nurodyta, kad informacija per visuomenės informavimo priemones nebeteikiama, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ANK, nors pats Vedėjas nurodo, kad Protokolas surašytas pagal ATPK nuostatas; 5) Vedėjas administracinio teisės pažeidimo bylos neišnagrinėjo per nustatytus terminus; 6) pareiškėjas yra nukentėjusysis, tačiau Vedėjas, pažeisdamas ATPK nuostatas, per tris darbo dienas neįteikė ir neišsiuntė pareiškėjui Nutarimo Nr. 1, neinformavo pareiškėją apie nagrinėjamą bylą, jos nagrinėjimo laiką ir vietą.
19. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skundžiamu Sprendimu (b. l. 85–86) nurodė, kad, remiantis Išvadomis (b. l. 87–90), pripažintina, jog: 1) pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl Vedėjo veiksmų nepasitvirtino; 2) konstatuotina, kad Vedėjas dėl skunde nurodyto administracinio pažeidimo nutarimo nepriėmė, o taip pat įpareigoti Vedėją išsiųsti nutarimą skunde nurodytam asmeniui, nėra pagrindo; 3) tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nutraukti užbaigiant administracinę procedūrą.
20. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo 2017 m. rugsėjo 20 d. skundą, turinys, nagrinėjamu atveju pirmiausia vertintinas, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). VAĮ 8 straipsnio taikymas, t. y. konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis normomis. Be to, minėta bendro pobūdžio teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2248/2012).
22. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).
23. Sprendimo sudėtinė dalis yra VDI specialistų parengta Išvada (b. l. 85–90), kurioje detaliai, motyvuotai atsakyta į pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.
24. Darytina išvada, kad nėra jokių prielaidų, leidžiančių teigti, kad būtų galima Sprendimą laikyti nemotyvuotu. Sprendimas yra pagrįstas ir jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimo, kaip prieštaraujančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, naikinti nėra teisinio pagrindo.
25. Ginčydamas Sprendimą pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeistos procedūros priimant nutarimą Nr.1 pagal ATPK Bendrovės direktoriaus atžvilgiu, jam skirta per maža bauda, abejoja ar apskritai nutarimas buvo priimtas ir kartu teigia, kad dėl to paties administracinio teisės pažeidimo 2017 m. sausio 31 d. buvo priimti du skirtingi nutarimai. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 str., 19 str. sprendimų, priimtų pagal ATPK (ATNK), teisėtumas ir pagrįstumas administraciniuose teismuose netikrinamas. Todėl ir nutarimo Nr.1 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas administraciniame teisme (žr. ir ABTĮ 18 str., pagal kurį sprendimų, priimtų pagal ATPK (ATNK) bylos nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje administracinėje byloje nevertino ir nepasisakė dėl administracinio pažeidimo/ nusižengimo kvalifikavimo, baudos dydžio, taip pat dėl to, ar pagrįstai/nepagrįstai surašant Protokolą bei priimant Nutarimą Nr. 1 pareiškėjas nebuvo įtrauktas administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje nukentėjusiuoju. Kartu pažymėtina, jog apie tai, kad surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas 1, kuriuo Bendrovės direktoriui skirta bauda, pareiškėjas buvo informuotas VDI Marijampolės teritorinio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. SD -8-9847 (b. l. 37). Be to, kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pats pareiškėjas į bylą pateikė minėtą Administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 31–32) bei nutarimą Nr. 1 (b. l. 22–23), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas apie priimtą protokolą ir nutarimą žinojo.
26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad darbo sutartį su juo pasirašė ne direktorius, o kitas asmuo. Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniai teismai netiria darbo sutarčių, pasirašytų tarp privačių asmenų, turinio. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tik dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 str.).
27. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dalis atlyginimo įmonėje buvo mokama nelegaliai (vokeliuose). Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos ir LITEKO sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas, 2017 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kuriame, be kita ko, buvo prašoma ištirti, jo manymu, darbdavio padarytus pažeidimus, (be kita ko, dėl atlyginimo mokėjimo nelegaliai (vokeliuose)). VDI 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu šio skundo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4993-473/2017. Teismas pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad šis, pareiškėjo manymu, padarytas pažeidimas yra dalis kito pareiškėjo skundo, kuris administracinėje byloje Nr. I-4993-473/2017 išnagrinėtas apygardos administraciniame teisme, o pastarasis sprendimas apskųstas ir priimtas nagrinėti apeliacine tvarka, šioje byloje jis atskirai nevertintinas.
28. Dėl pareiškėjo manymu netinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje pirmiausia kaip Valstybinio administravimo subjektai yra įvardintos valstybės institucijos ar įstaigos, o pagal šio įstatymo 19 straipsnį administracinės procedūros dalyviai yra asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą. Nagrinėjamu atveju VDI, 2017 m. rugsėjo 25 d. gavo Pareiškėjo skundą. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas pradėjo administracinę procedūrą. Administracinę procedūrą atliko VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai ir atlikto tyrimo pagrindu 2017 m. spalio 19 d. pateikė išvadas D-54 (teikimą). Šių išvadų pagrindu 2017 m. spalio 23 d. buvo priimtas VDI sprendimas „Dėl Jūsų 2017-09-20 skundo“ Nr. SD-25-12545, t. y. ginčijamas Sprendimas. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai atsakovu nurodyta institucija, t. y. VDI, o ne Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
29. Pareiškėjo prašymas dėl neeilinio karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo inicijavimo nėra teismo kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas gali būti inicijuojamas tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu.
30. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymų, nurodytų šios Nutarties 12 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmas prašymas atmetamas kaip nepagrįstas atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nurodyta, jog jis yra pagrįstas Išvadomis, kurios yra pateiktos nagrinėjamoje byloje ir kaip nustatyta pirmiau šioje byloje, yra motyvuotos ir aiškios. Teikdamas antrąjį prašymą, nurodytą Nutarties 12 punkte, pareiškėjas nepagrindė prašymo ir nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindų galima būtų konstatuoti, jog pareiškėjo prašoma informacija yra aktuali nagrinėjamoje byloje. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl trečiojo prašymo pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas Vedėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Raštas Nr. SD-8-9847, kuriame yra nurodytos konkrečios rekomendacijos, kurios buvo pateiktos 2016 m. spalio 31 d. UAB „S. D. ir Ko“ (kartu nurodant, ir tai, kad atlikus neplaninį įmonės patikrinimą, visos rekomendacijos, išskyrus vieną (dėl dažytojo profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje), yra įgyvendintos) (b. l. 35). Todėl nėra pagrindo išsireikalauti šių duomenų (konkrečių rekomendacijų) ir šis pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.