- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- Iv-1231-422/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00581-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Nedui Radišauskui,
nedalyvaujant pareiškėjui S. M., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (I t., b.l. 4-12) nurodė, jog jo laisvė, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2010-01-21 iki 2013-11-19 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose kamerose. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto pareiškėjui teko apie 2,5 kv. m., nes jis realiai gali naudotis tik registruota vieta ir likusiu laisvu nuo asmeninių daiktų, inventoriaus ir kolonų plotu, o kitų nuteistųjų registruotose vietose jam draudžiama lankytis be direktoriaus leidimo. Pareiškėjui būnant 6 būrio 1 brigadoje teko 2,3 kv.m., būnant 6 būrio 3 brigadoje – 2,08 kv.m., 16 būrio 6 brigadoje – 2,3 kv.m. gyvenamojo ploto. Šie duomenys gaunami neišskaičius nei kolonų, remiančių lubas, plotų, nei nuteistųjų asmeninių daiktų, aparatūrų, nei valstybės suteikto inventoriaus užimamo ploto. Būriuose, kuriuose nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, pareiškėjas buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (1500). Esant futbolo ir krepšinio aikštelėms, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010, turi būti įrengtos rūbinės ir dušas su šiltu ir šaltu vandeniu, kad būtų galima pasportavus nusiprausti, todėl po sporto priverstas praustis po šaltu vandeniu, o tai sukelia neigiamų pasekmių jo sveikatai. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Kameroje neveikia ventiliacija, langas atsidaro minimaliai, todėl joje trūksta oro, didelė drėgmė, tvyro nuolatinis smogas, nuteistieji neskirstomi į rūkančius ir nerūkančius, todėl rūkantieji priversti kvėpuoti tabako dūmais. Neišduodamos higienos priemonės, į dušą vedamas kartą į savaitę, praustuvė įtaisyta taip, kad joje galima tik nusiplauti rankas, veidą bei išsivalyti dantis, drabužiai bei patalynė nerenkami skalbimui. Pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir techninio energetinio pasų. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka priešgaisrinių elektros instaliacijos reikalavimų, nėra evakuacijos išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos atsirasti bei veistis graužikams ir kitiems parazitams. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo laikymo pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis buvo sutrikdyta ir pablogėjo jo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 19-22) nurodė, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jis buvo kalinamas antisanitarinėmis nežmoniškomis sąlygomis, t.y. pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, joje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybę užsiimti leistina veikla. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistieji turi galimybę judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Buvimas gyvenamoje patalpoje yra privalomas tik darbotvarkėje skirtu miegui laiku. Pataisos įstaigos gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), vėdinamos per orlaides, asmens higienos patalpos atskirtos nuo miegamųjų patalpų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų pažeista jo teisė ne rečiau kaip kartą į savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nėra kreipęsis į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją. Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-01-21 iki 2010-06-11 prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, jog pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas) jis laikomas laikotarpiu nuo 2010-01-21 iki 2013-11-19 perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi nuo 2010-02-09 iki 2010-11-10 į 6 būrio 1 brigados 52,16 kv.m.ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 22 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 2,37 kv. m. ploto (52,16: 22), nuo 2010-11-10 iki 2012-06-21 į 6 būrio 3 brigados 66,66 kv.m. ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 24 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 2,77 kv.m. ploto ( 66,66:24), nuo 2012-06-21 iki šiol bausmę atlieka 16 būrio 6 brigados 51,76 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 22 miegamosios vietos, todėl jam vidutiniškai tenka 2,35 kv.m. ploto ( 51,76:22). Šias aplinkybes patvirtina 2013-09-18 pažyma Nr. 62-4006 apie nuteistąjį ( II t., b.l. 29), 2012-08-21 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-877 ( I t., b.l.27-28), 2012-10-23 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4817 (I t., b.l. 26), 2013-07-10 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-2960 ( II t., b.l. 31). Tikslių duomenų apie tai, kiek pareiškėjo skunde nurodytu kalinimo metu nuteistųjų buvo laikoma atitinkamose patalpose byloje nėra, todėl nagrinėjant ginčą remiamasi esamais duomenimis ir pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto atitikimas teisės aktų reikalavimams nustatomas pagal konkrečios gyvenamosios patalpos, į kurią nuteistasis paskirtas įstaigos direktoriaus įsakymu, ploto ir jame esančių miegamųjų vietų santykį.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-02-09 iki 2010-11-10 praleido patalpose, kurių plotas buvo 0,73 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. Laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2012-06-21 teko mažiau ploto 0,33 kv.m., nuo 2012-06-21 iki šiol tenka 0,75 kv.m. mažiau negu nustato normos.
Administracinės bylos duomenys patvirtina (II t., b.l.24-25), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2011-04-27 buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr.3, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,83 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,7 kv.m. ploto (14,83:4),taigi ploto norma nebuvo pažeista. 2012-05-25 pareiškėjas buvo patalpintas 15-ai parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,33 kv.m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl jam vidutiniškai tuo metu teko 3,58 kv.m. ploto (14,33:4), t.y. nežymiai ( 0,02 kv.m.) ploto mažiau negu nustatyta higienos normoje.
Įvertinęs byloje esamus duomenis, teismas daro išvadą, jog, gyvendamas perpildytose pataisos namų patalpose, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą ir konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo skunde neturtinės žalos atsiradimą grindžia ne vien minimalaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimais, tačiau nurodo ir kitus, jo manymu, netinkamas įkalinimo sąlygas pagrindžiančius argumentus. Nurodė, jog pataisos įstaigoje netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio-energetinio pasų, patalpos blogai valomos, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių, kamerose didelė drėgmė, nuteistieji neskirstomi į rūkančius ir nerūkančius, todėl rūkantieji priversti kvėpuoti tabako dūmais, drabužiai bei patalynė nerenkami skalbimui, į dušą vedamas kartą į savaitę, praustuvė įrengta taip, kad galima patenkinti tik minimalius prausimosi poreikius, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinių, elektros instaliacijos reikalavimų.
2012 m. gruodžio 11 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 36-2101(7) ( II t., b.l. 141-145) ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje buvo nustatyti 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 28p., 38.4p., 39.4p. reikalavimų pažeidimai, konstatuota, jog prausyklų patalpose ant lubų yra pelėsių, skalbyklos patalpose įrengtos džiovyklos sienos ir lubos nelygios, apipelijusios, matomi gyvenamųjų patalpų sienų ir grindų dangos nelygumai, išbyrėjimai. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina pareiškėjo argumentus dėl netinkamos minėtų patalpų ventiliacijos, dėl reikalavimų nesilaikymo jas valant.
2013m. rugpjūčio 22 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 36-1184(7), patikrinus Pravieniškių pataisos namų 2-oje valdyboje esančios baudos izoliatoriaus patalpos (kameros Nr. 22) atitikimą higienos normoms, nustatyta, jog minėtoje kameroje oro judėjimo greitis neatitinka 26p. reikalavimų, nurodyta minėtą pažeidimą iki 2013-09-30 pašalinti ( I t., b.l. 171-172).
Objektyvių duomenų apie kitus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus byloje nėra.
2013-10-15 paaiškinime teismui (II t., b.l. 28) pareiškėjas nurodė, jog yra nerūkantis, pretenzijų dėl rūkymo neturi, todėl nenustačius jo teisių ir interesų pažeidimų ( ABTĮ 5 str.), jo skunde nurodytos aplinkybės dėl rūkančių asmenų atskiro laikymo nuo nerūkančių laikytinos nepagrįstomis.
2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos pataisos įstaigoje reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (I t., b.l.98-100). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog pataisos namuose reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (I t., b.l. 76-86). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 yra pasirašęs sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (I t., b.l. 72-74). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudarytos sutartys su UAB firma ,,Koslita“ (I t., b.l. 67-71). 2011-07-11 kompetentingai institucijai patikrinus sanitarinių mazgų, grindų, sienų būklę, dezinfekcinių reikalavimų atitikimą teisės normoms, Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1052(7) (It.,b.l.102-104) nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog aukščiau nurodytų sutarčių šalys nesilaiko sutarčių sąlygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t.. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (I t., b.l. 87-88). Taip pat yra parengtas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, ir Statinio techninis pasas, tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai ( I t., b.l. 31-39).
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Minėtas teisės aktas nenumato atsakovui pareigos suteikti galimybę nuteistiesiems naudotis dažniau dušu negu nustatyta 68 punkte, todėl pareiškėjo skunde nurodyti šio pobūdžio argumentai nepagrįsti. Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara (ABTĮ 57 str.), byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas nesudaro tinkamų galimybių šią pareigą realizuoti. Nors pareiškėjas nurodė, jog neišduodamos valymo priemonės, tačiau į atsakovą pareiškėjas dėl to nėra kreipęsis.
2013-06-18 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-216 yra patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo, dezinfekcijos tvarkos aprašas ( I t., b.l. 119-122), pakeitęs prieš tai galiojusį 2012-05-21 įsakymą. Įsakymas Nr.V-216 reglamentuoja minėtoje įstaigoje laikomiems nuteistiesiems sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarką. Pagal minėto įsakymo nuostatas, nuteistasis, pageidaujantis gauti nuosavos patalynės ar drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugas, dienotvarkėje nustatytu laiku patalynę ar drabužius nuneša į drabužių sandėlį, parašo prašymą dėl naudojimosi paslaugomis, susimokėjus už paslaugas nustatyta tvarka, jos suteikiamos (13-20 punktai). Pareiškėjas nepateikė teismui konkrečių duomenų apie minėtos tvarkos pažeidimus, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo jų konstatavimui. Šio pobūdžio pažeidimus tikrinęs Kauno visuomenės sveikatos centras jų taip nėra nustatęs ( I t., b.l. 168-170).
Administracinėje byloje paneigti pareiškėjo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos gyvenamosiose patalpose neatitikimo teisės aktų reikalavimams. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas numato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Kad minėtų reikalavimų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo laikomasi patvirtina atsakovo pažymos Nr. 77-796 bei 77-797, 2 valdybos 6-ojo ir 16-ojo būrio patalpos vėdinamos natūraliu būdu- per langus ir ventiliacines angas ( I t., b.l. 115-116). Objektyvių duomenų apie šio pobūdžio pažeidimus byloje nesurinkta.
Nagrinėjant bylą nėra gauta duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, baudos izoliatoriaus kamerų neatitikimo sanitarinių higienos normų reikalavimams.
Atsakovo pažymose Nr. 77-799 bei Nr. 77-798 nurodyta, jog elektros instaliacija 6-o ir 16-ojo būrio patalpose yra įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.7 punktu, t.y.elektros instaliacija sumontuota paslėptu būdu gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose (I t., b.l. 117-118). 2012-10-07 atsakovo pažyma Nr. 77-880 ( I t., b.l. 137) patvirtina, jog pataisos namuose yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nesilaikytų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi reikalavimo baudos izoliatoriaus tipo kamerose įrengti šilto vandens sistemą teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentas dėl šilto vandens nebuvimo šio tipo patalpose nepagrįstas. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas maitinimo įmones priskiria prie patalpų, kuriose turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema, konkrečiu atveju pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl šilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje (valgykloje), tačiau tiek Higienos normos HN 76:2010 27 punktas, tiek kitos minėto teisės akto normos reikalavimo įrengti šiltą vandenį nuteistųjų valgyklose nenumato.
Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų įrengta šilto vandens sistema nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų kambariuose. Minėti reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 27 punkte, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką šilto vandens nebuvimas negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms. Ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose šilto vandens sistema yra įrengta.
Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas- dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų parengtas Techninis - energetinis pasas, kurį numato 2002-05-14 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statinių techninio reglamento ( STR) „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 20 punktas.
Taigi nagrinėjant bylą nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau pareiškėjas skunde neišdėstė, kaip konkrečiai minėti neatitikimai teisės aktų reikalavimams pažeidė jo subjektines teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui dėl aukščiau nurodytų nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8d.). Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisės aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, kreiptis teisės aktų nustatytais terminais teisminės gynybos. Pagal byloje esamus duomenis į pataisos namų administraciją pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m., prieš kreipiantis į teismą ( I t., b.l. 15). Tai patvirtina, jog pareiškėjas anksčiau pažeistų teisių gynimu tinkamai nepasirūpino, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Šios aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, jog pareiškėjas turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimą sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2013-06-11, todėl darytina išvada, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2010-01-21 iki 2010-06-11 yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nenustačius svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, nėra teisinio pagrindo jo atnaujinimui, todėl atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui už minėtą laikotarpį taikytinas senaties terminas ir skundas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas minėtu pagrindu (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Atmetus dalį reikalavimų dėl ieškinio senaties ir atsižvelgiant į tai, kad teisių pažeidimas ateičiai negali būti konstatuojamas ( ABTĮ 5 str.), nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį po šio teismo sprendimo priėmimo, todėl reikšmingas dėl atsakovo laikymosi teisės aktų reikalavimų požiūriu šioje byloje yra laikotarpis nuo 2010-06-11 iki 2013-11-06.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr.A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010, administracinė byla Nr. A146-170/2013, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Nustatant neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalu atsižvelgti ne tik į sukeltas neigiamas pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bet ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos suformuotus kriterijus, t.y. įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pravieniškių pataisos namus dėl informacijos, susijusios su bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimu, kreipėsi 1 kartą, prieš kreipdamasis į teismą (I t., b.l. 15). Byloje nėra duomenų, jog anksčiau bausmės vykdymo administracijai būtų skundęsis dėl įkalinimo sąlygų netinkamumo. Atsakovo pažyma ( I t., b.l. 114) “Dėl S. M. emocinės būklės” patvirtina, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės savijautos į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniškai nesikreipė, per bausmės atlikimo laiką 3 kartų buvo konsultuotas įkalinimo įstaigos specialistų iniciatyva. Byloje esantys medicininiai pažymėjimai ( I t., b.l. 13-14), pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys (II t., b.l. 2-24) patvirtina, jog ginčui reikšmingu laikotarpiu jis yra kreipęsis į medikus, skųsdamasis bendro pobūdžio susirgimais ( peršalimu, gerklės skausmu), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad šie susirgimai būtų susieti priežastiniu ryšiu būtent su ta aplinkybe, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto minimali norma ar su kitais nustatytais nežymiais higienos normų neatitikimais. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje esantis 2012-05-24 Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aktas ( II t., b.l. 21) leidžia teismui daryti išvadą, jog paties pareiškėjo netinkamas elgesys galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, psichologinei būsenai
Pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali dirbti, sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, dėl to galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė.
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę, intensyvumą (nebuvo intensyvus, iš dalies kompensavo judėjimo laisvė), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.