Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22188431989), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. M., motyvuojant tuo, kad jo veiksmais, kuriais jis nusuko bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausantį apšvietimo stulpą, nepadaryta nei esminė, ne neesminė žala bendrijai ar jos narių interesams, be to, jis nesiruošė ir neplanavo savavaliauti bei tyčia įgyvendinti savo tariamą teisę ir galimai jo veiksmai buvo spontaniški, nesiekiant tyčia pažeisti kitų bendrijos narių interesų. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad R. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Šį nutarimą pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas A. B. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiąjį komisariatą pradėti administracinę teiseną, išnagrinėti bendrijos (duomenys neskelbtini) pareiškimą iš esmės ir taikyti R. M. administracinio poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str.

3.1. Apeliantės atstovas skunde nurodo, jog šioje byloje buvo pateikti visi įrodymai, filmuota medžiaga, liudytojų parodymai, kita charakterizuojanti medžiaga, įrodantys R. M. administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 str. Mano, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas priimdamas nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesivadovavo jokiomis teisė normomis, neištyrė administracinio nusižengimo aplinkybių ir niekaip priimto sprendimo nemotyvavo. Skundą motyvuoja tuo, kad R. M. savavališkai nusuko apšvietimo stulpą, kuris yra ne šalia jo gyvenamosios vietos, o šalia kitų kaimyninių sklypų, nederinęs su šių sklypų savininkais. Kvartale įrengiant kelių apšvietimą, jų švietimo kryptis buvo numatyta, kad jie apšviestų kelius ir, kad patenkintų kvartalo gyventojų poreikius. Tai buvo aptarta visuotiniame bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkime, visi tai žinojo. Minėtas stulpas, kurį nusuko R. M. buvo įrengtas, kad apšviestų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kas buvo suderinta su šių sklypų savininkais. (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvės nuo 8 iki 18 namų sklypai taip pat priklauso bendrijos (duomenys neskelbtini) administruojamam kvartalui. Šių sklypų savininkai, kaip ir kiti kvartalo sklypų savininkai turi tas pačias teises kaip ir kitų gatvių sklypų savininkai, todėl jų teisės teisinio pagrindo negali būti pažeistos ar varžomos kitų asmenų. R. M. prieš pasukdamas apšvietimo stulpą, to su bendrija, visuotinio susirinkimo metu nedarė, o savo veiksmus atliko savavališkai. Be to, liudytojai A. P. ir A. B. nurodė ir priežastį kodėl R. M. nusuko apšvietimo stulpą, tai yra tam, kad galėtų daryti kitą administracinį nusižengimą, tai yra vedžiojant šunį nesurinkti šuns paliekamų ekskrementų, kas prieš tai buvo užfiksuota vaizdo kamera ir paviešinta Bendrijoje. R. M. savavaldžiavo ne pirmą kartą (savavaldžiavo prie jam priklausančių sklypų), ne kartą buvo dėl savavaldžiavimo įspėtas tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau išvadų nepadarė ir šių veiksmų nenutraukė. Visi apklausti liudytojai nurodė, kad jau ne pirmą kartą tarp R. M. ir bendrijos kvartalo gyventojų kyla konfliktai dėl R. M. neteisėtų veiksmų. R. M. galėjo kreiptis į bendriją ir privalėjo tai daryti, kad būtų priimtas sprendimas pasukti apšvietimo stulpą jo prašoma kryptimi, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog tiek administracinės medžiagos tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu R. M. savo kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo, teisme elgėsi nepagarbiai (ne kartą teismo posėdžio metu buvo įspėtas teisėjos), tai patvirtina, kad išvadų nepadarė ir jam taikyti švelnesnės negu įstatymu nustatyta nuobauda nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos atstovo nuomone, visi R. M. paaiškinimai yra melagingi, nenuoširdūs ir siejami tik su tuo, kad išvengti administracinės atsakomybės.

3.2. Pareiškėjo atstovo tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju R. M. pasukti apšvietimo stulpą galėjo tik tyčia, suvokdamas kokius veiksmus atlieka. Savo fiziniais veiksmais jis siekė pasukti stulpą, priešinga jam esančia kryptimi. Jokia kitokia kaltės forma (tokia kaip neatsargumas, aplaidumas ar kita) jis šių veiksmų atlikti negalėjo. Be to, kažkokių papildomų įrankių pasitelkimas tiek šiuo konkrečiu atveju, tiek kitų administracinių nusižengimų atžvilgiu, nėra kaip privalomas, kvalifikuojantis požymis ir nešalina administracinės atsakomybės. Yra visa eilė administracinių nusižengimų, tame tarpe ir savavaldžiavimas, kurių įgyvendinimui jokių papildomų įrankių nereikia ir jie atliekami spontaniškai, iš anksto jiems nesirengiant. Tai kad šį konkreti veika padaryta tyčia, spontaniškai, nepasitelkiant jokių papildomų įrankių, atsakomybės už šios veikos padarymą nešalina ar daro administracinę teiseną negalimą.

4. Atsiliepimu į pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovo A. B. apeliacinį skundą R. M. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

5. Atsiliepimu į pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovo A. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl R. M. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių.

9. Pagal ANK 518 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 str.). CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ar neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog R. M. veiksmai, o būtent bendrijos (duomenys neskelbtini) apšvietimo stulpo nusukimas, nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris sugadino ar sunaikino apeliantės turtą. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. M. savo veiksmais nesiekė tyčia kenkti apeliantei, t. y. bendrijai (duomenys neskelbtini), kuriai ir pats priklauso, ar trukdyti jai naudotis, valdyti ir disponuoti savo nuosavybe.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismui nebuvo pateikti pakankami duomenys, kuriuose atsispindėtų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengto apšvietimo išplanavimas, nustatytos apšvietimo kryptys, o bendrijos pirmininkas ir R. M. patvirtino, kad bendrija neturi apšvietimo schemos (plano), šviestuvų apšvietimo kryptis buvo derinama žodžiu su gretimų sklypų savininkais. Apšvietimo išplanavimo ir krypčių negalima nustatyti ir iš dronu darytos fotonuotraukos, nes fotonuotraukos raiška nedidelė, fotografuota naktį (nėra galimybės identifikuoti gatvių) ir kampu (izometriškai), fotografijoje nefiksuota jos padarymo data. Todėl, įvertinęs byloje pateiktą informaciją, apeliacinės instancijos teismas kaip ir apylinkės teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, ar iki 2022 m. spalio 21 d. šviestuvas švietė tinkama kryptimi ar ne ir ar R. M. veiksmais šviestuvas buvo atstatytas tinkama kryptimi ar priešingai – nusuktas ne pagal bendrijoje sutartą kryptį, todėl nėra galimybės nustatyti ar buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovas nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju R. M. pasukti apšvietimo stulpą galėjo tik tyčia, suvokdamas kokius veiksmus atlieka, savo fiziniais veiksmais jis siekė pasukti stulpą, priešinga jam esančia kryptimi ir jokia kitokia kaltės forma (tokia kaip neatsargumas, aplaidumas ar kita) jis šių veiksmų atlikti negalėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti ir to, ar R. M. veiksmai buvo savavališki, padaryti tyčia siekiant pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, byloje nėra duomenų, kad R. M. iš anksto ruošėsi padaryti veiką, pavyzdžiui, pasiėmė tam įrankių. Be to, pažymėtina ir tai, kad R. M. parodė, kad bendrijoje įrengti apšvietimo stulpai kliba ir kad dėl to ne kartą kreipėsi į bendriją. Šią aplinkybę patvirtina R. M. pateiktas vaizdo įrašas, elektroninių laiškų kopijos. 2022 m. spalio 21 d. įraše matyti, kad R. M. stulpą pasuko rankomis, nepanaudodamas įrankių, tuo metu, kai su vaiku vedžiojo šunį. Duomenų, patvirtinančių, kad R. M. nusuko apšvietimo stulpą, kad galėtų daryti administracinį nusižengimą – nesurinkti vedžiojamo šuns ekskrementų, byloje nepateikta, R. M. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus administracinių nusižengimų tvarka nebaustas, policijoje pareiškimų dėl tokių pažeidimų negauta, teismas negali grįsti išvados apie tokių pažeidimų padarymą vien liudininko paaiškinimais.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo R. M. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.