Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo J. R. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos medžiaga pagal J. G. privataus kaltinimo skundą V. B. ir A. D. atžvilgiu, perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-03-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. G. skundas, kuriame jis nurodo, kad 2007 m. lapkričio 3-10 d. leidinyje „Laisvas Laikraštis“ bei laikotarpiu nuo 2007-11-17 iki 2007-12-01, tame pačiame leidinyje, pagal advokato V. B. tyčia pateiktus melagingus duomenis šio leidinio redaktorius ir straipsnių „Kaip iš Vilniaus miesto pavogti 200 mln. litų“, „200 mln. litų aferoje – A. P.“ bei straipsnyje „Teisėjai nebebijo imti kyšių?“ autorius A. D. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent tokius tikrovės neatitinkančius teiginius:

1. „direktorius J. G. šį (42,8 ha žemės sklypą) turtą, kurio vertė šių dienų kainomis - 200 mln. litų, „perrašė“ savo UAB-ui“;

2. Su valstybės turtu ši publika elgėsi paprastai – sušaukė „darbo kolektyvo susirinkimą“ ir jo protokole parašė, kad „visas turtas pagal balansą yra kolektyvo turtas“ ir kad „turtą pilnumoje perduoti į UAB „JGK STATYBA“ fondą“;

3. Šių dienų akimis toks popiergalis gali pasirodyti kaip anekdotas – tiesiog vyrai, valdę valstybės turtą, staiga nusprendė, kad tas turtas yra jų ir jie tapo jo savininkais;

4. Jų pilnai pakako, kad iškelti baudžiamąją bylą šios istorijos organizatoriams, o valstybės turtą atsiimti valstybės naudai;

Tačiau to nebuvo padaryta, o „JGK Direkcijos“ steigėjas – Vilniaus savivaldybė ir tuometinis meras A. Š. (nuotr. dešinėje) dėl šios vagystės nesikreipė į prokuratūrą, bet pasistengė užglaistyti šį skandalą“;„JGK STATYBA“ šiame vogtame iš miesto sklype pristatė namų, kuriuos nebrangiai įsigijo teisėjai, prokurorai, Seimo nariai – visi, kurie galėjo padėti J. G. išvengti atsakomybės;

7. Vienas teisėjų – Apeliacinio teismo teisėjas G. P. <> teismuose net nesibodi priimti sprendimus, palankius J. G. firmoms <>;

8. <> JGK direkcijos vadovas J. G. kartu su keliais bendrais <> perėmė visą beveik 43 mln. litų žemės sklypą;

9. <> JGK direkcijos darbuotojų pasirašytas protokolas, kad jie „neprieštarauja direkcijos perregistravimui į UAB yra niekinis;

10. Nei direkcijos steigimo dokumentai, nei nuostatai nesuteikė direkcijos darbuotojams teisės į direkcijos turtą, teises ir pareigas, todėl direkcijos darbuotojai neteisėtai priėmė sprendimą dėl direkcijos turto perdavimo UAB „JGK statyba“, kurios steigėjai ir savininkai buvo tie patys direkcijos darbuotojai. Tokie veiksmai turi turto užvaldymo apgaule požymius“.

11. UAB „JGK Statyba“ įstatuose J. G. įrašė, kad jis prisiima visas direkcijos teises ir pareigas.

12. „Direkcijos septyni darbuotojai užvaldė svetimą turtą ir pareigas panašiais būdais kaip V.Lenino revoliucijoje <> matyt, jie vadovavosi principu, kad visas valstybinis ir visuomeninis turtas priklauso darbininkams, tai reiškia jiems“.

13. <>, kad Vilniaus vykdomojo komiteto funkcijas perėmė Vilniaus savivaldybė, kuri ir turėjo spręsti, kaip panaudoti JGK direkcijos turtą;

14. <> tačiau J. G. pavyko legalizuoti pavogtą turtą. Tiesa, jam tai brangiai kainavo – ne veltui tiek daug „JGK statybos“ pastatytų namų yra įsigiję teisėjai ir prokurorai bei Seimo nariai;

15. „J. G. tol vaikščiojo pas tuometinį Vilniaus vicemerą A. Š., kol galiausiai sutvarkė tuos klausimus, tačiau kadangi prisivogto turto jis turėjo tiek daug, kad jo visiems užteko – ir prokurorams, ir teisėjams, ir savivaldybės vadovams <>;

Po to, kai Valstybės kontrolė atliko UAB „JGK Statyba“ reviziją, jie nustatė, kad ši bendrovė minėtu 42,8 hektaro sklypu naudojasi neteisėtai ir nustatė daug kitų pažeidimų, Tardymo valdyba buvo priversta iškelti baudžiamąją bylą. Tačiau prokurorai ją vilkino net šešis metus iki 2001 m., kol ji buvo nutraukta J. G. ir bendrovės buhalterės B. N. atžvilgiu, suėjus senaties terminui;

17. Kitų šaltinių duomenimis, J. G. buvo ar yra iškeltos net trys baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo, tačiau šios bylos nė karto nepateko į teismą, mat J. G. pavaduotoju dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. brolis Česlovas“.

18. Buvęs Generalinis prokuroras A. P. 1992 m. pabaigoje buvo už 8308 JAV dolerius įsigijęs gyvenamąjį būstą iš UAB „JGK Statyba“ direktoriaus J. G., kuriam ne kartą keltos įvairios baudžiamosios bylos, tačiau nė viena jų nepasiekė teismo <>;

19. Mat minėtas UAB „JGK Statyba“ direktorius J. G. iki tol vadovavo Vilniaus savivaldybės įsteigtai „JAUNIMO GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBA“, ir visą šios įstaigos turtą – jau minėtas 42 hektarus žemės „perrašė“ savo privačiai UAB „JGK Statyba“;

20. Tokia beveik 200 mil. litų vertės turto vagystė neliko nepastebėta – Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija pavedė Valstybės kontrolei ištirti, kur prapuolė miesto turtas.

21. Tačiau generalinis prokuroras A. P. tapo „JGK Statybos“ klientu, ir paskui Generalinė prokuratūra atsisakė padėti kontrolieriams;

22. Beje, draugystė su prokurorais ir vėliau, matyt, padėjo J. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės - <>;

23. Vėliau Generalinė prokuratūra, vadovaujama J. G. kliento A. P., atsisakė dalyvauti „JGK Statyba“ veiklos tyrime,

kuriais paniekino ir pažemino pareiškėjo reputaciją, garbę bei orumą ir pakirto jo, kaip UAB „JGK statyba“ vadovo reputaciją, todėl prašo pradėti baudžiamąjį persekiojimą V. B. ir A. D. atžvilgiu pagal LR BK 154 str. ir 155 str.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-01-12 nutartimi privataus kaltinimo bylos medžiagą pagal J. G. privataus kaltinimo skundą perdavė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad 2009-01-08 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo J. G. gynėja pateikė teismui prašymą perduoti medžiagą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, kadangi minimose laikraščių publikacijose pateikta šmeižikiška, iškraipyta informacija žemina ne tik nukentėjusiojo garbę ir orumą, tačiau tuo pačiu diskredituoja ir Valstybinės valdžios institucijas. Atsižvelgdamas į šį prašymą ir į tai, kad kaltinamasis A. D. minėtą prašymą palaiko, teismas perdavė privataus kaltinimo bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Skunde Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras teismo prašo minėtą apylinkės teismo nutartį panaikinti ir grąžinti privataus kaltinimo medžiagą nagrinėti teismui. Nurodo, kad pagal LR BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 ir LR BK 155 straipsniuose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tokio pobūdžio veikos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių nusikalstamų veikų išimties tvarka ikiteisminį tyrimą galima pradėti tik dviems atvejais: jei nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis paradyta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Pasak prokuroro, iš privataus kaltinimo bylos matyti, kad pareiškėjas J. G. gali pats apginti savo teisėtus interesus, kreipdamasis su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka, ką jis ir padarė. Be to, prokuroras nurodo, kad LR BPK 409 str. 3 d. numatyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas, tačiau iš privataus kaltinimo bylos matyti, kad asmenys, kurie įtariami nusikalstamos veikos padarymu yra žinomi – V. B. ir UAB „ Laisvas laikraštis“ redaktorius A. D.. Taip pat, prokuroras nurodo, jog nepagrįstas teismo argumentas, kad laikraščių publikacijose diskredituojamos ir Valstybinės valdžios institucijos ir dėl to reikia atlikti ikiteisminį tyrimą. Pasak prokuroro, nors iš privataus kaltinimo byloje pateiktų leidinių „Laisvas laikraštis“ publikuotų straipsnių: „Kaip iš Vilniaus miesto pavogti 200 mln. Litų“ , „ 200 mln. litų aferoje-A. P.“, ir „ Teisėjai nebijo imti kyšių“ matyti, kad šiuose straipsniuose minimi ir kiti asmenys – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas G. P., buvęs LR Seimo pirmininkas A. P., Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Č. J., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo S. G. sūnus D. G., Vilniaus apskrities administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius A. K., buvęs Vilniaus vicemeras A. S., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys patys negali kreipdamiesi privataus kaltinimo tvarka į teismą apginti savo pažeistų teisėtų interesų. Skunde prokuroras pažymi, jog teismas perduodamas privataus kaltinimo bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti nekreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad šie visi nurodyti asmenys dėl savo einamų pareigų yra ex officio (pagal einamas pareigas) – viešasis asmuo. Pasak prokuroro, pagal formuojamą teismų praktiką viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę (kurią privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimą), nors ji būtų išreikšta pakankamai agresyviai ar kandžiai, turėtų rodyti didesnį pakantumą visuomenės informavimo priemonėse reiškiamoms nuostatoms ar žinioms. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę – koliziją, pirmenybė teikiama pastarajai. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi. Taigi, prokuroro nuomone, teismas paviršutiniškai įvertino privataus kaltinimo bylos aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti ,nukentėjusiojo atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi perdavė privataus kaltinimo bylos medžiagą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. ir 155 str. pagal LR BPK 407 str. priskiriamos veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. LR BPK 409 str. numatytos išimtys, kuomet iš privataus kaltinimo gali būti pereinama į valstybinį kaltinimą ir procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal LR BPK 409 str. 1 d. valstybinis kaltinimas palaikomas tik jeigu buvo konstatuota bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų dviejų aplinkybių, t.y. 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. G. pats kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ši aplinkybė parodo, kad nukentėjusysis savo teisėtus interesus apginti gali ir pagrindo nagrinėti bylą ne privataus kaltinimo tvarka nėra. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad asmenys, kurie įtariami nusikalstamos veikos padarymu yra žinomi – V. B. ir UAB „ Laisvas laikraštis“ redaktorius A. D., todėl pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą pagal LR BPK 409 str. 3 d. taip pat nėra.

Dar viena sąlyga, kaip jau minėta, kuriai esant turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas – jeigu nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Apylinkės teismas privataus kaltinimo bylą perdavė prokurorui remdamasis būtent šiuo pagrindu. Tačiau teismas, pasisakydamas tik dėl nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, savo sprendimo iš esmės nemotyvavo.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinami V. B. ir A. D. pripažinti turinčiomis visuomeninę reikšmę, nėra pagrindo. Kaltinamieji šioje byloje nėra žinomi visuomenės veikėjai, nukentėjusysis – privačios bendrovės UAB „JGK Statyba“ akcininkas. Tai, kad kaltinime nurodytose publikacijose minimos Valstybinės valdžios institucijos ir jų atstovai, nėra pakankamas pagrindas nusikalstamas veikas pripažinti turinčiomis visuomeninę reikšmę. Šioje byloje pareikšti kaltinimai susiję tik su nukentėjusiojo J. G. asmeniu.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skunde pagrįstai teigia, kad straipsniuose minimi vieši asmenys patys gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą ir apginti savo pažeistus teisėtus interesus, vadovaujantis viešų asmenų gynybai taikomais principais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis, kuria privataus kaltinimo bylos medžiaga pagal privataus kaltinimo skundą perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti naikintina ir privataus kaltinimo bylos medžiaga grąžintina teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Perduoti privataus kaltinimo bylos medžiagą, pagal J. G. privataus kaltinimo skundą V. B. ir A. D. atžvilgiu, tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.