- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-217/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01009-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Vytas Milius, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Daga“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daga“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2004 m. sausio 19 d. tarp ieškovo UAB „Arvi cukrus“ ir atsakovo G. V. sudarytos darbo sutarties Nr. 2907 pagrindu atsakovas pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Šias pareigas jis ėjo iki 2008 m. gegužės 13 d. 2004 m. sausio 19 d. atsakovas pasirašė direktoriaus pareiginę instrukciją. 2005 m. gruodžio 1 d. atsakovas su A. N. individualia įmone sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo šiai įmonei parduoti cukrų. Sutarties 2.1 papunkčiu buvo susitarta dėl parduodamo cukraus kainos, o sutarties 2.4 papunktis nustatė apmokėjimo už pateiktą cukrų tvarką bei terminą. Pagal sutarties 2.4 papunktį A. N. IĮ už pateiktą cukrų privalėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros išrašymo. Sutarties 2.5 papunkčiu A. N. IĮ įsipareigojo neviršyti kredito draudimo suteikto limito – 110 000 Lt. Sutarties 2.6 papunktis nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo terminai yra pradelsiami ir/arba viršyta prekinių kreditų suma, tai kiekviena nauja partija tiekiama tik A. N. IĮ apmokėjus ankstesnes sąskaitas–faktūras. 2006 m. gegužės 17 d. atsakovas su A. N. IĮ pasirašė priedą Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta padidinti parduodamo cukraus kainą ir prailginti A. N. IĮ atsiskaitymo už jai pateiktą cukrų terminą nuo 14 iki 21 kalendorinės dienos. 2006 m. gruodžio 7 d. atsakovas, atstovaudamas ieškovą, sudarė su UAB „Daga“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/12/06, kuria ieškovas įsipareigojo UAB „Daga“ parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį UAB „Daga“ už gautas prekes turėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 30 kalendorinių dienų, šio termino pradžią skaičiuojant nuo sąskaitos–faktūros išrašymo dienos. Sutarties 2.5 papunkčiu UAB „Daga“ įsipareigojo neviršyti prekinio kredito draudimo suteikto limito – 200 000 Lt. Sutarties 2.6 papunktis nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo terminai yra pradelsiami ir/arba viršyta prekinių kreditų suma, tai kiekviena nauja partija tiekiama tik apmokėjus ankstesnes sąskaitas–faktūras. 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ ir ko, kuri yra vienintelė ieškovo akcininkė, valdybos posėdyje buvo nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą tik turėdamos apmokėjimo garantiją: kredito draudimą, faktoringą be regreso, bankinę garantiją. Esant būtinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimą arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui neviršija 100 000 Lt, o bendra suma neviršija 500 000 Lt. Atsakovas, ieškovo vardu sudarydamas nurodytas cukraus pirkimo–pardavimo sutartis su A. N. IĮ ir UAB „Daga“, neišsiaiškino šių įmonių galimybių tinkamai vykdyti minėtomis sutartimis prisiimtas pinigines prievoles. A. N. IĮ atveju sutartyje buvo įtvirtinta, kad toks kredito limitas sudaro 110 000 Lt, o UAB „Daga“ atveju – 200 000 Lt, nors tokie limitai, sudarius nurodytas sutartis, pirkėjams nebuvo suteikti. Ieškovas su draudimo įmone E. H. K. AG Lietuvos filialu buvo sudaręs kredito draudimo sutartis, pagal kurias garantavo, kad už pateiktas prekes bus sumokėta, jeigu pirkėjas už jas neatsiskaitytų. Šios draudimo įmonės ieškovui suteiktą draudiminę apsaugą dėl A. N. IĮ nuo 2005 m. gruodžio mėnesio sudarė tik 30 000 Lt suma, o nuo 2007 m. sausio mėnesio – 80 000 Lt. 2007 m. rugsėjo mėnesio kredito draudimo limitas minėtai įmonei buvo sumažintas iki 40 000 Lt sumos, o nuo 2007 m. spalio 3 d. buvo apskritai atšauktas. Ieškovui suteiktą draudiminę apsaugą dėl UAB „Daga“ nuo 2006 m. gruodžio mėnesio sudarė tik 50 000 Lt. Nuo 2007 m. spalio 31 d. šiai įmonei įsigaliojo kredito draudimo limitas – 500 000 Lt, o nuo 2007 m. lapkričio 28 d. – 700 000 Lt. Nurodytos kredito draudimo sumos neabejotinai buvo ar privalėjo būti žinomos atsakovui. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, A. N. IĮ ir UAB „Daga“ pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis cukrus buvo tiekiamas nuolat viršijant nurodytas draudiminės apsaugos ribas. Šie duomenys rodo, kad nuolat buvo pažeidinėjama ne tik 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ valdybos posėdyje nustatytoji suma, bet ir bendra visiems pirkėjams per metus nustatytoji 500 000 Lt suma. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 5 d. nutartimi A. N. IĮ buvo iškelta bankroto byla. Šios įmonės skola ieškovui sudaro 295 117,24 Lt sumą. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Daga“ buvo iškelta bankroto byla. Šioje byloje buvo patvirtintas ieškovo 1 406 405,12 Lt finansinis reikalavimas. Kadangi draudikas po kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teisme išmokėjo ieškovui draudimo sumą, tai UAB „Daga“ skola ieškovui už šio pateiktą cukrų yra 825 325,36 Lt. Ieškovo patirtus nuostolius sudaro 1 120 442,60 Lt suma. A. N. IĮ ir UAB „Daga“ neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovo reikalavimai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 120 442,60 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pagal šį ieškinį teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę, remiasi ne tomis materialinės teisės normomis, kurios turi būti taikomos. Bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Atsakovas, dirbamas pas ieškovą, savo sprendimais ar kitais veiksmais niekada nepadarė ieškovui jokių nuostolių, priešingai, atsakovo sudaromi sandoriai ieškovui buvo pelningi. Ieškovo įstatų 5.1 papunktyje yra įvardinti ieškovo valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. UAB „ARVI“ ir ko valdyba nėra UAB „Arvi cukrus“ valdymo organas, kurio sprendimai būtų privalomi direktoriui. Atsakovas, sudarydamas su A. N. IĮ pirkimo pardavimo sutartį, neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų ieškovo įstatams ir juose numatytiems veiklos tikslams. A. N. IĮ buvo vienas iš pagrindinių cukraus pirkėjų, jam buvo reikalingas pastovus cukraus tiekimas. Laukti, kol sueis prieš tai gautos produkcijos apmokėjimo terminas ir teikti produkciją tik įsitikinus, kad už ją yra sumokėta, buvo neįmanoma, nes būtų nutrūkęs pastovus cukraus tiekimo ciklas, ir šis pirkėjas cukraus būtų nepirkęs. Esminių atsiskaitymo sutrikimų su šia įmone niekada nebuvo. Sandoriu su A. N. IĮ ieškovas uždirbo didžiulį pelną, pirkėjas buvo finansiškai patikimas. UAB „Daga“ buvo didžiausias ieškovo pirkėjas, su kuriuo vyko ilgalaikiai pirkimo–pardavimo santykiai, cukrus buvo tiekiamas pastoviai, bendrovė už cukrų taip pat pastoviai atsiskaitydavo. Po atsakovo išėjimo iš bendrovės cukrus šiai įmonei buvo ir toliau tiekiamas, ir už šį cukrų pirkėjas neatsiskaitė, todėl ieškinys dėl UAB „Daga“ neatsiskaitymo su ieškovu turėtų būti reiškiamas po atsakovo direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui. Be to, nutraukdamas darbo santykius su ieškovu, atsakovas ėmėsi priemonių skolos grąžinimo užtikrinimui.
Ieškovas dublike nurodė, kad atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovas yra ARVI įmonių grupės įmonė. UAB „ARVI“ ir ko yra vienintelis ieškovo akcininkas. Būtent jo sprendimu su atsakovu buvo 2004 m. sausio 19 d. sudaryta darbo sutartis. Tai, jog UAB „ARVI“ ir ko yra vienintelis ieškovo akcininkas, reiškia, jog UAB „ARVI“ ir ko priimti sprendimai turi teisinę reikšmę tiek ieškovui, tiek ir jo valdymo organui – bendrovės vadovui. Atsakovo atsiliepimo argumentai nepaneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog tiek A. N. IĮ, tiek ir UAB „Daga“ cukrus buvo atsakovo sprendimu tiekiamas nesilaikant draudimo bendrovės suteiktos draudiminės apsaugos. Prie ieškinio pridėta pažyma rodo, kad nepaisant galiojančių kredito draudimo limitų, 2008 m. vasario ir kovo mėnesiais UAB „Daga“ skola ieškovui už tiekiamą cukrų pasiekė 2,5 mln. Lt, o 2008 m. gegužės mėnesį, dar esant atsakovui direktoriaus pareigose, UAB „Daga“ skola ieškovui nuolat buvo ties 2 mln. litų suma. Nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. kovo 17 d., tai yra kuomet atsakovas jau nedirbo, UAB „Daga“ skola ieškovui nuolat mažėjo, nes esamas ieškovo problemas dėl UAB „Daga“ neatsiskaitymo pradėjo spręsti ieškovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko teisininkai. Negalima ieškovo cukraus pirkimo–pardavimo sutarčių su šiomis įmonėmis vykdymu ankstesniuoju laikotarpiu pateisinti netinkamo šių sutarčių vykdymo tuo laikotarpiu, kuriuo atsakovo veiksmais ieškovui buvo daroma žala. Tam tikru laikotarpiu egzistavęs pelningumas nesudaro pakankamo pagrindo teismui spręsti, kad atsakovui neatsiranda pareiga atsakyti prieš ieškovą už jam padarytą žalą.
Atsakovas triplike pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Ieškovo atstovas 2011 m. birželio 23 d. teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimus iki 1 119 754,42 Lt, nurodydamas, kad dalis UAB „Daga“ skolos išieškota (teismo posėdžio protokolas, 3t., b.l.120). Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį 1 119 754,42 Lt apimtyje palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytai motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Arvi cukrus“ iš atsakovo G. V. 25 000 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (25 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovo UAB „Arvi cukrus“ atsakovui G. V. 7 151,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo UAB „Arvi cukrus“ valstybei 28,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 19 d. ieškovas UAB „Arvi cukrus“ ir atsakovas G. V. sudarė darbo sutartį Nr. 2907 (1t., b.l.14-17), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti įmonės direktoriumi. 2008 m. gegužės 13 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 125 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.
2005 m. gruodžio 1 d. atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, su A. N. individualiąja įmone sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05/12/01, kuria ieškovas įsipareigojo šiai įmonei parduoti cukrų, o A. N. individuali įmonė įsipareigojo už cukrų sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Pagal sutarties 2.4 papunktį A. N. IĮ už pateiktą cukrų privalėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros išrašymo. Sutarties 2.5 papunkčiu A. N. IĮ įsipareigojo neviršyti kredito draudimo suteikto limito – 110 000 Lt. 2006 m. gegužės 17 d. atsakovas su A. N. IĮ pasirašė priedą Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05/12/01, kuriuo buvo susitarta pakeisti parduodamo cukraus kainą ir prailginti atsiskaitymo terminą nuo 14 iki 21 kalendorinės dienos.
Atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, ir UAB „Daga“ 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/12/06, kuria ieškovas įsipareigojo UAB „Daga“ parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį UAB „Daga“ už gautas prekes turėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros išrašymo dienos. Sutarties 2.5 papunkčiu UAB „Daga“ įsipareigojo neviršyti prekinio kredito draudimo suteikto limito – 200 000 Lt. 2006 m. birželio 27 d. įvyko UAB „ARVI“ ir ko, kuri yra vienintelė ieškovo akcininkė, valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą tik turėdamos apmokėjimo garantiją: kredito draudimą, faktoringą be regreso, bankinę garantiją, o esant būtinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimą arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui neviršija 100 000 Lt, o bendra suma neviršija 500 000 Lt. Su valdybos posėdžio protokolu atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, todėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad UAB „ARVI“ ir ko valdybos nutarimai jam nebuvo privalomi. Atsakovas viršijo sutartyse ir vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos posėdyje nustatytus kredito limitus. A. N. IĮ ir UAB „Daga“ bankrutavo ir su ieškovu neatsiskaitė. A. N. individuali įmonė šio sprendimo priėmimo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2011 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad byla gali būti nagrinėjama nelaukiant kol bus galutinai paskirstytos lėšos UAB „Daga“ kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus A. N. IĮ ir UAB „Daga“ neapmokėtų skolų dydžiui, tačiau nurodė, kad nuostolių atlyginimo dydis turi būti sumažintas. Iš ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų E. B., G. D., J. M. ir D. G. parodymų nustatė, kad ieškovo UAB „Arvi cukrus“ pagrindiniai ekonominiai, finansiniai ir ūkiniai klausimai buvo svarstomi ir sprendžiami ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir pats atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai žinojo apie tai, jog kredito limitai yra viršijami ir tai toleravo, nes šie duomenys buvo valdybos nariams pateiktose ataskaitose. Ieškovo atstovas pripažino, kad valdybos posėdžiuose UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai turėjo UAB „Arvi cukrus“ ataskaitas, tačiau kredito limitų dydžiai ir limitų perviršiai nebuvo nurodomi. Paskutinio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „Arvi cukrus“ finansų direktore. Ji paaiškino, kad ruošdavo finansines ataskaitas, tose atskaitose buvo nurodyti kredito limitai draudimo limitų ribose, kredito limitai buvo įrašomi iš sutarčių, ataskaitose buvo matomos A. N. IĮ bei UAB „Daga“ skolos ir kredito limitai. L. Ž. taip pat patvirtino, kad UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai turėjo šias ataskaitas, jiems buvo žinomi šių įmonių kredito limitai ir skolos, tačiau valdybos nariai dėl šių skolų nieko išsamiau nekalbėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Arvi“ ir ko valdyba žinojo apie kredito limitų perviršius, suprato dėl to kylančią komercinę riziką, tačiau jokių prieštaravimų atsakovui nepareiškė. 2006 m. birželio 27 d. UAB „ARVI“ ir ko valdybos nutarime numatyta galimybė, esant būtinybei ir pirkėjo patikimumui, taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimą. UAB „ARVI“ ir ko valdyba tokio pritarimo rašytine forma atsakovui nebuvo davusi, tačiau aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtina atsakovo teiginį, kad UAB „Arvi“ ir ko valdyba apie esamą padėtį žinojo ir tokią padėtį toleravo. Kaip nustatė iš bylos medžiagos, ieškovas yra didelės apimties veiklą vykdanti bendrovė, jos balansinė turto vertė viršija 100 mln. litų. Atsakovui darbo sutartimi iki 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 4 600 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – 9 880 Lt darbo užmokestis, be to, atsakovui buvo mokamos premijos. Atsakovas įmonėje dirbo 4 metus ir 4 mėnesius. Ieškovo prašoma priteisti suma yra beveik dvigubai didesnė už visas atsakovo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas per visą jo darbo įmonėje laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į UAB „Arvi“ ir ko valdybos narių elgesį, sprendė, jog yra pagrindas iš esmės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant iš atsakovo ieškovui 25 000 Lt žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas UAB „Arvi cukrus“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Arvi cukrus” ieškinio atsakovui G. V. dalis buvo atmesta ir kuria tarp bylos šalių buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos ir priimti byloje naują sprendimą, ieškovui iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo sumą padidinant iki 1 119 754,42 Lt, taip pat priteisiant ieškovui iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią visišką nuostolių atlyginimo principą, nepaisė civilinės teisinės atsakomybės paskirties ir funkcijų. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė išvadą, jog atsakovas viršijo ieškovo su A. N. IĮ sudarytoje 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo su UAB „Daga“ sudarytoje 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo vienintelio akcininko UAB „ARVI“ ir ko 2006 m. birželio 27 d. valdybos posėdyje nustatytus kredito limitus, o dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus A. N. IĮ, UAB „Daga“ neapmokėtų skolų dydžiui, t. y. 1 119 754,42 Lt sumai. Tai reiškia, jog byloje nustatytas faktinis pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, t. y. visos bendrovės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos, dėl to teismui buvo privalu vadovautis ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu. Visa našta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir tokių veiksmų padarinių, t.y. ieškovui padarytų 1 119 754,42 Lt dydžio nuostolių, ieškovo, patirtų papildomų išlaidų, visiškai nepagrįstai perkeliama nukentėjusiajam (ieškovui), nors akivaizdu, kad tokia našta (neigiami padariniai) turėtų tekti būtent teisės pažeidėjui, t. y. atsakovui, kuris inter alia nepagrįstai tokios prievolės nepripažino ir jos nevykdė.
2. Ieškovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko valdybos narių elgesį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalyse numatytus nukentėjusiojo asmens veiksmus, sudarančius pagrindą iš dalies asmenį (atsakovą) atleisti nuo civilinės atsakomybės. Šis asmuo negali būti laikomas nukentėjusiuoju, nes nukentėjusiuoju yra ieškovas, kurio teises ir pareigas byloje nagrinėjamu laikotarpiu įgyvendino būtent atsakovas, kaip ieškovo direktorius. Taigi UAB „ARVI“ ir ko valdybos narių veiksmai (elgesys) ir jų pobūdis, priešingai nei sprendė teismas, neturėjo daryti jokios įtakos šios bylos baigčiai, nes nukentėjusiojo privataus juridinio asmens dalyvio (akcininko) UAB „ARVI“ ir ko tam tikrų asmenų veiksmai CK 6.253 straipsnio prasme apskritai nėra ir negali būti teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovo, kaip buvusio ieškovo vadovo (vienasmenio valdymo organo), civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą, netinkamai vykdant savo fiduciarines pareigas, žalą.
3. Pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą (visiškai ar iš dalies) atleisti nuo civilinės atsakomybės, tenka asmeniui, teigiančiam, kad tokių aplinkybių yra, tai būtent atsakovas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 12, 178 straipsnius byloje turėjo pateikti finansines ataskaitas ir jomis įrodinėti, kad jose buvo nurodyti duomenys apie kredito draudimo limitus ir jų perviršius. Apie tai, kad UAB „ARVI“ ir ko valdybos posėdžiuose valdybos nariai būtų aiškiai pritarę/davę sutikimą ieškovui tiekti cukrų A. N. IĮ, UAB „Daga“ ar kitiems ieškovo skolininkams, viršijant UAB „ARVI“ ir ko valdybos 2006 m. birželio 27 d. posėdyje nustatytus cukraus tiekimo (pardavimo) apribojimus, nenurodė nė vienas iš teisme liudytojais apklaustų asmenų. Ieškovo akcininko valdybos narių pozicija buvo ta, kad prekių pardavimas laikomas tinkamai įvykdytu ne nuo prekių perdavimo (pateikimo) pirkėjui, o nuo atsiskaitymo už pateiktas prekes, ir byloje esančių įrodymų visuma tokios ieškovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko valdybos pozicijos nepaneigia.
4. Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas darbines pajamas, pajamas iš kitokių teisinių santykių, taip pat duomenis apie turimas lėšas, įskaitant lėšas, esančias kredito įstaigose ir/ar pas trečiuosius asmenis, duomenis apie kitą jam priklausantį turtą, nors teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis turi bendrovių akcijų (t. y. finansinio turto). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, yra pažymėjęs, kad atsakingas už žalą asmuo turi įrodyti, kad jis objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytą žąlą. Teismas, spręsdamas apie tokios galimybės turėjimą/ neturėjimą, turi išsiaiškinti, ar atsakovo nurodomos aplinkybės, su kuriomis šis sieja savo negalėjimą atlyginti žąlą yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Teismo turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeiminė ir socialinė padėtis bei kitos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką asmens turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ateityje. Tik įvertinus tokių aplinkybių visumą, teismui būtų pagrindas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį spręsti, ar visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių padarinių, ar ne. Aplinkybės, kad ieškovo reikalaujama nuostolių atlyginimo suma beveik 2 kartus didesnė nei atsakovo gautos darbinės pajamos per visą darbo ieškovo bendrovėje laikotarpį, ieškovo įsitikinimu, nėra teisiškai reikšmingos CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo požiūriu, nes nurodytos aplinkybės nesusijusios su atsakomybės prigimtimi, neliudija apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, nesusijusios su tokiais šalių tarpusavio santykiais, kurie sudarytų pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą ir neįrodo, kad prievolės atlyginti ieškovui visus nuostolius nustatymas sukeltų atsakovui labai sunkių neigiamų padarinių.
5. Ieškinio reikalavimų, neatsižvelgiant į ieškinio iš dalies patenkinimo/ieškinio dalies atmetimo pagrindą, kuris nėra susijęs su atmestų ieškinio reikalavimų teisiniu nepagrįstumu, nebuvo pakankamu pagrindu CPK 93 straipsnio tvarka teismui nepriteisti ieškovui iš atsakovo už ieškinį sumokėtos žyminio mokesčio sumos ir ieškovo byloje patirtų išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, taip pat nebuvo pakankamu pagrindu priteisti atsakovui iš ieškovo išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas privalėjo įvertinti priežastis, dėl kurių bylos šalims susidarė atitinkamos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atsižvelgti į bylos šalių atliktų procesinių veiksmų būtinumą ir tinkamumą. Ieškovo supratimu, jis neturi būti atsakingas už tas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo atstovės dalyvavimu teismo posėdyje, kuriame buvo pareikštas, kaip matyti, teisiškai nepagrįstas prašymas dėl bylos sustabdymo, taip pat išlaidas, kurios susijusios su atsakovo atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo rengimu. Priešingai, būtent atsakovui, pareiškusiam byloje nepagrįstą prašymą dėl bylos sustabdymo, CPK 93 straipsnio tvarka turi tekti papildoma finansinė našta, susijusi su ieškovo išlaidomis, turėtomis apmokėti ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas atsakovo iniciatyva iškeltas klausimas dėl bylos sustabdymo, taip pat išlaidomis, turėtomis apmokėti už ieškovo atskirojo skundo dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 11d. nutarties peržiūrėjimo rengimą. Be to, byla savo esme ir pobūdžiu nėra sudėtinga, procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad visa atsakovo advokatui už teisinę pagalbą sumokėta 8 000 Lt suma pripažintina būtinomis ir pagrįstomis atsakovo byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas kaip vadovas neturėjo įgaliojimų spręsti apie pirkėjų mokumą, įsiskolinimus, visą ieškovo komercinę ūkinę veiklą koordinavo ir kontroliavo UAB „Arvi ir ko“ valdyba. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie visus kreditų perviršijimus bendrovėje buvo žinoma UAB „Arvi ir ko“ valdybos nariams, kas mėnesį vykdavo valdybos posėdžiai, į valdybos posėdžius buvo kviečiami dukterinių įmonių vadovai, tarp jų ir atsakovas, prieš tai valdybos posėdžiams būdavo rengiamos ir teikiamos ataskaitos, kuriose būdavo atskira eilutė, iš kurios matydavosi skolos suma ir kredito draudimo limitas. Valdyba nuo atsakovo darbo įmonėje pradžios iki pabaigos žinojo esamus įsiskolinimus, kredito draudimo limitus ir tokiai situacijai pritarė. Nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų parodymais.
2. Skundžiamas teismo sprendimas, taikant CK 6.251 str. 2 dalies nuostatas, atitinka pačio apelianto nurodomus reikalavimus dėl sprendimo motyvuojamosios dalies, taikant CK 6.251 str. 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė, kodėl iš atsakovo priteisiama žala mažinama iki 25 000 Lt, nurodė aiškius teisinius argumentus, savo išvadą pagrindė, todėl teismo sprendimas taikant CK 6.251 str. 1,2 dalis yra motyvuotas ir pagrįstas.
3. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, įvertino faktines aplinkybes, kurios objektyviai patvirtino, kad akcininko valdyba pati įtakojo ir sudarė sąlygas žalai atsirasti. Pripažinus aplinkybes, kad yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti bei sumažinus iš atsakovo ieškovo prašomą priteisti žalą, iš ieškovo neatimta teisė prisiteisti žalą iš visų kaltų asmenų, būtent iš UAB „Arvi ir Ko“ valdybos narių, kurie šiuo atveju sudarė sąlygas žalai atsirasti. Todėl atsakovas nesutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė civilinės teisinės atsakomybės paskirties ir funkcijų bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Skundžiamas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl naikinti sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kasacinio teismo praktikoje, kurią apeliantas gana plačiai pateikė apeliaciniame skunde, juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, veikti įmonės interesams. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, yra būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius neteisėtus veiksmus ir jų pasekoje atsiradusią žalą, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti atsakomybės, preziumuojamą kaltę turėtų paneigti.
Juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumas nustatomas pagal įstatymų, kitų teisės aktų, įmonės ir kitų juridinio asmens veiklos dokumentų reikalavimų pažeidimus, kai dėl vadovo kaltės nevykdomi ar netinkamai vykdomi nurodytų teisės aktų reikalavimai. Juridinio asmens vadovui civilinė atsakomybė taip pat taikoma už bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo elgesiu nepadaryti žalos kitam asmeniui pažeidimą, nesąžiningus, aplaidžius, normalią verslo riziką viršijančius veiksmus, ko pasekoje įmonei buvo padaryta žala.
Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, Akcinių bendrovių įstatyme ir kitose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 10 str. 1, 9 punktai). Ieškovo įstatuose numatyta, kad bendrovės ūkinės veiklos pobūdis ir pagrindiniai tikslai yra cukraus gamybos vystymas bei plėtra, užtikrinant racionalų bendrovės turto ir kitų išteklių panaudojimą bei bendrovės veiklos pelningumą (Įstatų 2.1 punktas). UAB ,,Arvi cukrus“ vadovo pareigas, teises, atsakomybę reglamentuoja pareiginė instrukcija (t. 1, b. l. 18-20).
Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta žala, grindžia cukraus pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2005 m. gruodžio 1 d. su A. N. IĮ, 2006 m. gruodžio 7 d. su UAB ,,Daga“, netinkamu vykdymu, ieškovo vienintelio akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ 2006 m. birželio 26 d. valdybos nutarimo Nr. 7 reikalavimų nevykdymu.
Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus ir vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d., CK 6.253 str. 1 ir 5 dalies nuostatomis sumažino nuostolių atlyginimo dydį iki 25 000 Lt. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad viršijo sutartyse nustatytus kredito draudimo limitus ir pažeidė vienintelio akcininko valdybos nustatytus limitus, tačiau teismo motyvų neskundžia, nes teismas, pripažindamas aplinkybę, kad veiksmai buvo atlikti su valdybos žinia, bylą išnagrinėjo teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas viršijo sutartyse ir ieškovo vienintelio akcininko valdybos numatytus kredito draudimo limitus. Byloje nustatyta, kad su pirkėjais UAB ,,Daga“ ir A. N. IĮ atsakovo sudarytose sutartyse buvo nustatytas atitinkamas apmokėjimo už prekes (cukrų) kredito draudimo limitas. Pagal sutarties sąlygas tuo atveju, jeigu pirkėjas laiku neatsiskaito su ieškovu ir/arba yra viršyta prekinių kreditų draudimo suma, kiekviena nauja cukraus partija pirkėjui tiekiama tik apmokėjus ankstesnes sąskaitas–faktūras. Byloje nustatyta, kad atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpyje, esant pirkėjų pradelstiems mokėjimams ir viršijant kredito draudimo suteiktą limitą, ieškovas prekes (cukrų) pirkėjams tiekė. UAB ,,Daga“ ieškovui už gautas prekes liko skolinga 825 325,36 Lt, A. N. IĮ – 295 117,24 Lt. Abi šios įmonės yra pripažintos bankrutavusiomis ir likviduotos. Ieškovo kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti.
Pagal ieškovo vadovo pareiginės instrukcijos II dalies pirmą punktą bendrovės vadovas yra atsakingas už priimamų sprendimų padarinius, įmonės finansinius ir ūkinės veiklos rezultatus. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus, netinkamai vykdė pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias pats sudarė, sąlygas, ko pasekoje pirkėjams neapmokėjus už prekes, bendrovė patyrė nuostolius.
2006 m. birželio 27 d. ieškovo vienintelio akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ valdyba priėmė nutarimą, pagal kurį ARVI grupės įmonės (ieškovas yra ARVI grupės įmonė) pirkėjams mokėjimus (tuo atveju, kai nėra kredito draudimo, faktoringo be regreso, bankinės garantijos) gali atidėti tik gavusios valdybos pritarimą arba kai per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui neviršija 100 000 Lt, o bendra suma neviršija 500 000 Lt. Minėtas akcininko valdybos nutarimo vykdymas atsakovui buvo privalomas (t. 1 b. l. 26). Taigi atsakovas, tinkamai vykdydamas minėtą valdybos nutarimą, pirkėjams už gautas prekes mokėjimo atidėjimus galėjo atlikti tik gavęs valdybos sutikimą.
Iš ieškovo pateiktų prekių pirkėjams A. N. IĮ ir UAB ,,Daga“ pardavimo ir pirkėjų apmokėjimo ieškovui už pateiktas prekes suvestinių matyti, kad parduodamų su mokėjimo atidėjimu bendra šių pirkėjų prekių suma, be kredito draudimo, viršijo 500 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo akcininko valdyba nebuvo davusi atsakovui raštiško sutikimo, tačiau žinojo padėtį apie mokėjimo atidėjimus ir tokią padėtį toleravo. Pagal atsakovo paaiškinimus akcininkui buvo teikiamos finansinės ataskaitos, iš kurių jam buvo žinoma apie pirkėjų skolas, kredito draudimo limitus, akcininkas valdybos posėdžiuose susipažindavo su esama padėtimi, tačiau siekiant uždirbti kuo daugiau apyvartinių lėšų, pritarė mokėjimų atidėjimams. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo pateiktose ataskaitose duomenų apie suteiktus kredito draudimo limitus nebuvo ir kad valdybos nariai neišreiškė pritarimo atidėti pirkėjams mokėjimus viršijant 2006 m. birželio 27 d. akcininko valdybos sprendimu nustatytus apribojimus ar prekių draudimo limitus.
Aplinkybę, kad ieškovo finansinę būklę, veiklos rezultatus, pirkėjų įsiskolinimus, analizuodavo akcininko valdyba, patvirtina ieškovo ir atsakovo paaiškinimai, liudytojų E. B., L. Ž., G. D. parodymai. Tai reiškia, kad ieškovo akcininkui buvo žinoma apie pirkėjų UAB ,,Daga“ ir N. IĮ skolas. Pagal ABĮ 35 str. 7 d. reikalavimus valdybos posėdžiai yra protokoluojami, tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovas, akcininko valdybos posėdžiai, kuriuose buvo analizuojama ieškovo pirkėjų įsiskolinimai, nebuvo protokoluojami, o ieškovo ataskaitos apie pirkėjų įsiskolinimus, nėra išsaugotos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad akcininkas analizavo ieškovo pirkėjų skolas, sprendžia, kad ieškovo akcininkui turėjo būti žinoma, jog ieškovo parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma viršija jo 2006 m. birželio 27 d. valdybos nustatytus limitus. Ieškovo akcininkas UAB ,,Arvi“ ir ko“, kaip vienintelis akcininkas, turėjo realią galimybę daryti įtaką ieškovo ir jo vadovo veiklai, tačiau, žinodamas apie pirkėjų skolas, nesiėmė priemonių atsakovo atžvilgiu neleisti pirkėjams tiekti prekių iki kol jie nelikviduos įsiskolinimų, bet ir toliau toleravo mokėjimų pirkėjams atidėjimus. Ieškovo pateiktos pirkėjų įsiskolinimų ir mokėjimo suvestinės parodo, kad nors UAB ,,Daga“ ir A. N. IĮ ir vėluodavo per sutartyse nustatytą terminą sumokėti už gautas prekes ir viršijo prekių draudimo limitus, tačiau mokėjimus pastoviai vykdė. Ieškovas per 2005 m. rugpjūčio mėn. – 2008 m. balandžio mėn. laikotarpį iš cukraus prekybos iš A. N. IĮ uždirbo 3 800 476 Lt pajamų, iš UAB Daga“ per 2006 m. gruodžio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. laikotarpį – 16 595 796 Lt pajamų (t. 2, b. l. 87-92). Atsakovas nurodė, kad UAB ,,Daga“ ir A. N. IĮ buvo pastovūs pirkėjai, kad nors ir vėluodavo, bet pastoviai atsiskaitydavo, kad šiems pirkėjams cukrus buvo reikalingas dideliais kiekiais ir pastoviai, o laikantis formalių sutarties sąlygų, sutartis pirkėjai būtų nutraukę ir, kad pagal tuo metu buvusias rinkos sąlygas atidedant mokėjimus pirkėjams normali ūkinė finansinė rizika nebuvo viršyta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas atsakingas už bendrovės finansinius ir ūkinės veiklos rezultatus, turėjo būti daugiau rūpestingas ir atidus. 2007 metų pabaigoje ir 2008 metais dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio iš esmės pakito rinkos sąlygos, tarp ūkinių subjektų sutriko atsiskaitymai, o pirkėjų UAB ,,Daga“ ir A. N. IĮ įsiskolinimai ženkliai viršijo suteiktus prekių kredito draudimo limitus, tačiau rinkoje vykstančių pokyčių atsakovas tinkamai neįvertino, prekės šiems pirkėjams buvo ir toliau tiekiamos.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad atsakovo veiksmai atidedant pirkėjams mokėjimus, nepripažinti tyčiniais siekiant pažeisti ieškovo interesus ar padaryti dėl didelio neatsargumo. Atsakovo veiksmai pripažintini paprastu neatsargumu. Žalą padariusio asmens kaltės forma yra reikšminga sprendžiant jo atsakomybės dydžio klausimą.
CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str., 6.282 str. teismui numato galimybę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, ieškovo akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ valdybos elgesį nuostolių dydį sumažino iki 25 000 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nuostolių dydis iki 25 000 Lt sumažintas nepagrįstai. Įgyvendindama teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija netaiko visiško nuotolių atlyginimo principo ir, atsižvelgdama į atsakovo kaltės formą, šalių turtinę padėtį, ieškovo akcininko elgesį, atlygintinų nuostolių dydį mažina iki 250 000 Lt (CK 6.248 str. 2 d., CK 6.251 str. 2 d., CK 1.5 str.).
Apibendrinant tai, kas pirmiau pasakyta, yra pagrindas iš dalies apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti padidinant ieškovo naudai priteistą sumą iki 250 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir šalių elgesį procese. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas pareiškė iš esmės pagrįstą ieškinį, tačiau, įvertinęs šios bylos aplinkybes, teismas netaikė visiško nuostolių atlyginimo principo, ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir sumažinta prašomų priteisti nuostolių suma, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų taisyklių, atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, o ieškovui kompensuoti pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis sumokėjo 15 204,43 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 14 948 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovui 15 076,22 Lt (30 152,43 Lt / 2) žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, ieškovas patyrė 15 367 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 8 091,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovui 11 729,25 Lt (23 458,50 Lt / 2) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 28,44 Lt išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teisme turėta 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visos 31,34 Lt išlaidos (28,44 Lt + 2,90 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Arvi cukrus“ (j. a. k. 151004254) naudai priteisti 250 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 26 805,47 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.