Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Adversus Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adversus Group“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Adversus Group“ 2008-11-26 kreipėsi į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą (t. 1, b.l. 1-2, 36-38, t. 3, b.l. 4) ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ 8129 Lt negrąžintos sumos, pervestos per klaidą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas UAB „Aversus Group“ 2007-12-03 mokėjimo pavedimu Nr. 841 klaidingai pervedė 8129 Lt sumą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas neužsakė ir nepirko jokių prekių ir paslaugų iš atsakovo. Atsakovas per klaidą pervestos sumos ieškovui negrąžino. Tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti 8129 Lt sumos pervedimą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Be to, mokėjimo pavedime Nr. 841 nurodyta, kad mokėjimas yra atliktas už A. M., tačiau, jokių sutartinių santykių, siejančių A. M. ir atsakovą, taip pat nėra, todėl negalima pagrįsti 8129 Lt sumos užskaitymo iš ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovui nebuvo teisinio pagrindo reikalauti piniginių lėšų nei iš ieškovo, nei iš trečiojo asmens, jokių paslaugų atsakovas nesuteikė, kadangi tokių paslaugų suteikimo faktas nėra teisiškai įformintas. E. M. priklausančioje sodyboje „Giedraičių dvaras“ atliekami darbai yra finansuojami iš E. B. lėšų. Todėl jokie darbai be viešųjų pirkimų procedūros negalėjo būti vykdomi. Atsakovas trečiajam asmeniui nepateikė aktų, patvirtinančių darbų atlikimą. Atsakovas nei trečiajam asmeniui, ne ieškovui už atliktus darbus neišrašė jokių sąskaitų, pagrindžiančių paslaugų suteikimą. Tretysis asmuo domėjosi atsakovo teikiamomis dizaino paslaugomis, tačiau jų neužsakinėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens egzistavo sutartiniai santykiai. Susirašinėjimo medžiaga pagrindžia tik tai, jog tretysis asmuo domėjosi atsakovo paslaugomis. Tokio susirašinėjimo autentiškumas ir turinys kelia abejonių, elektroniniai laiškai gali būti suklastoti. Ieškovui apie tokį susirašinėjimą žinoma nebuvo, dalis susirašinėjimo vyko tarp atsakovo darbuotojų. Be to, atsakovas siųsdamas trečiajam asmeniui dizaino paslaugų sutarties projektą, tokiu būdu išreiškė savo valią, jog sutartis turėtų būti sudaryta rašytinės formos. Tačiau rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovo per klaidą pervesta suma yra didesnė nei 5000 Lt, numatyta CK 1.73 str., tretysis asmuo yra fizinis asmuo, todėl toks sandoris turėjo būti sudaromas raštu. Atsakovas nepataikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo pateikta oferta arba akceptas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis buvo rašytinė, tačiau ji neišliko, tuo pačiu teigiant, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentinias veiksmais, yra prieštaringos. Nesant atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo, nėra pagrindo daryti išvados, jog tarp jų būtų susiklostę sutartiniai santykiai. Ieškovo atliktas ginčo sumos pavedimas negali būti kvalifikuojamas kaip mokėjimas už trečiąjį asmenį, kadangi pastarasis aiškiai išreiškė prieštaravimą dėl tokio veiksmo, reikalaudamas grąžinti ieškovui sumokėtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo argumentacijos dėl ginčo dalyko - ar buvo susiklostęs teisėtas pagrindas ginčo sumai sumokėti, ir ar sumokėtoji suma galiu būti išreikalauta iš atsakovo.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartinių santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. M. buvimo ar nebuvimo kaip prielaidos atlikti atsakovo naudai ginčijamą mokėjimą. Ieškovo reikalavimas priteisti jam 2007-12-03 mokėjimo nurodyme įvardintą 8129 Lt sumą, sumokėtą už trečiąjį asmenį A. M., yra grindžiamas teisės norma, reglamentuojančia asmenų pareigą grąžinti be pagrindo jų įgytą turtą. Pagal CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus duomenis (E. M., ieškovo bendrovės vadovo, K. G., ieškovo bendrovės buhalterės, paaiškinimus), kad ieškovo bendrovės vadovas pavedimą atlikti šią įmoką yra davęs savo sūnaus, trečiojo asmens A. M., prašymu, taigi vykdydamas ne pačios bendrovės, o trečiojo asmens prievolę. Kuomet turtą perduodantis asmuo žino neturįs pareigos vykdyti prievolę, o tokios pareigos atsakovui pats ieškovas neabejotinai neturėjo, toks turtas (lėšos) įstatymu leidėjo valia negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Tai yra viena iš nurodytų išimčių, ribojančių įgyto turto grąžinimą pagal CK 6.237 str. 1 d. nuostatas. Todėl vien dėl šios priežasties ieškovas reikalavimo teisės į atsakovą pagal įstatymo normas, nustatančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą (CK 6 knygos III dalies XX skyrius) neturi, ir toks jo ieškinys negalėjo būti patekintas. Pažymėtina, kad visais atvejais bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą (ieškovo), procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas bei dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.), todėl atsakovo atitinkamos pareigos ieškovui buvimas ar nebuvimas vertintinas tik šiuo - nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita – aspektu, neanalizuojant kitų galimų įmokos išreikalavimo būdų. Kitoks šios situacijos traktavimas prieštarautų dispozityvumo principui (CPK 13 str.).

Antra vertus, kolegija negali sutikti su apelianto ir trečiojo asmens pasirinkta procesine pozicija, kad sutartis su atsakovu apskritai nebuvo sudaryta, kadangi nėra tai patvirtinančio vieningo rašytinio dokumento (sutarties). Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, kas reikštų, jog jo gavimo negalima pateisinti nei teisės aktu, nei sandoriu, turi įrodyti būtent ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti įstatymu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti. Nors į bylą nėra pateiktas Patalpų dizaino darbų užsakymo ir baldų įsigijimo sutarties tekstas, pasirašytas abiejų sandorio šalių, tačiau tokios sutarties sudarymą ir, atitinkamai, sutartinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostymą patvirtina ir vykusios šalių derybos dėl kai kurių sutarties nuostatų (pvz. 4.12 p., reglamentuojančio sutarties nutraukimą), taip pat kiti į bylą pateikti, įskaitytinai ir rašytiniai, įrodymai bei liudytojų paaiškinimai, pavyzdžiui, susirašinėjimas elektroniniais laiškais, prie bylos pateiktas Pardavimo pirkimo sutarčių registro žurnalo originalas bei jo 74 eilutėje padarytas įrašas apie 2007-11-08 sutarties dėl dizaino darbų Nr. VLN 07/074 sudarymą, tokios sutarties projektas (t.1, b.l. 119-141, t. 2, b.l. 147-154 žurnalo 74 eil.), taip pat elektroninis sutarčių registravimo variantas (t.1, b.l. 112). Buvusį sutarties sudarymą bei realų jos vykdymą pagrindžia minėto atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo turinys, jam siųstas sutarties su priedais variantas (t.1, b.l. 60-74, 114-118,119, t.2, b.l. 57-68,146, 147-154, 155-165), siųsti trečiajam asmeniui patalpų interjero pavyzdžiai (t.1, b.l.75-91, 113-114, t.2, 21-56, 69-145), susitarimas dėl apmokėjimo (t.1, b.l. 113). Tai leidžia paneigti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad sutartis nebuvo sudaryta, esą ją šalys ketinusios sudaryti tik ateityje, ar kad sutartis nebuvo tinkamos formos. Priešingai, įrodymų, jų tarpe ir aptartų rašytinių, visuma bei jų gausa šioje byloje leidžia teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutartis buvo sudaryta tinkama – rašytine forma, nors abiejų šalių pasirašyto vientiso sutarties varianto neišliko. Jokio prieštaringumo teismo sprendime kolegija taip pat neįžvelgia, konkliudentiniai veiksmai (sutarties vykdymas, susirašinėjimas) patvirtina būtent tinkamos formos sutarties sudarymą.

Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys (CK 6.193 str.). Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį apsprendžia ne jo pavadinimas, ne jo išorinė forma, bet turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio, vykstant deryboms ir po sutarties sudarymo, tyrimu. Analizuojant šioje byloje vertinamos sutarties šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) bendradarbiavimą iki ir po sutarties sudarymo, matyti, kad atsakovas vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užsakovui (trečiajam asmeniui A. M.). Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.700 str. apibrėžtą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, kuomet užsakovas, rangovui užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis, arba už numatytus ir atliktus atskirus darbų etapus privalo šiam sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.704 str.1 p., 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 1 d.). Atsakovas darbų rezultatą (atitinkamus svečių namų interjero projektus bei planus) persiuntė trečiajam asmeniui (pvz. t.2, b.l. 146), atsakovo reikalaujamą šio darbų etapo apmokėjimo avansu kainą (t.1, b.l. 113, t.2, b.l. 147) tretysis asmuo akceptavo ir, pasitelkdamas ieškovą, apmokėjo (t.1, b.l. 147). Apeliacinio skundo motyvai dėl elektroninio pašto galimo suklastojimo domėn nepriimtini, šios hipotetinės prielaidos nėra pagrindžiamos jokiais kitais objektyviais duomenimis, išskyrus paties apelianto samprotavimus, be to, tokios aplinkybės netyrinėtos ir pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.). Lėšų kilmė, t.y. statybų finansavimas Europos sąjungos lėšomis, į ką taip pat apeliuojama skunde, neįtakoja realiai suteiktų paslaugų apmokėjimo ir nepaneigia sutartinių santykių egzistavimo ar sutartinių santykių šalies teisės į atlygį.

Kiti apelianto skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė teisingas išvadas, jas tinkamai motyvavo bei argumentavo (CPK 185 str.), o apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė apylinkės teismas. Esant šiomis aplinkybėms prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Skundo netenkinant, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurių sumą - 5,80 Lt (t. 3, b.l. 30), atskirai vertinant, nors ir būtų mažesnė, nei 10 Lt, tačiau kartu su jau pirmosios instancijos teismo priteistomis iš apelianto (atsakovo) pašto išlaidomis (63,10 Lt) atitinka teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytus priteisiamų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų kriterijus (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Adversus Group“ 5 (penkis) litus 80 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos tesime išlaidų valstybės naudai.