- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- ATP-144-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo K. M. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė jam 100 litų baudą, ATPK 130 str. 1 d., ir paskyrė jam 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., 232 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodo, kad iš eismo įvykio išvažiavo susitaręs su nukentėjusiuoju, apie eismo įvykį informavo policijos pareigūnus. Atkreipia dėmesį, kad jis važiavo antrąja eismo juosta ir iš jos nesirikiavo į pirmąją eismo juostą. Nurodo, kad operatorei paklausus ar žino kas kaltas, atsakė, jog jis nekaltas, tuo tarpu skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad jis neva jis pasakęs, jog yra kaltas. Pažymi, kad nukentėjusiojo automobilis po eismo įvykio nebuvo apgadintas. Prašo teismo pateikti fotolenteles su automobilio apgadinimais bei nustatyti laiką, kada nukentėjusysis skambino policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. M. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. M. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, tačiau nurodo, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo susitaręs su nukentėjusiuoju, apie eismo įvykį informavo policijos pareigūnus, todėl byla šioje dalyje jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad K. M., vairuodamas automobilį „Honda Accord“, persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Škoda Superb“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūręs ir apgadinęs abu automobilius suvokė sukėlęs eismo įvykį, tai patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu, todėl turėjo apie jį pranešti policijai arba, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., sutarus su kitu eismo įvykio dalyviu, šiuo atveju „Škoda Superb“ automobilio vairuotoju S. V., privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti deklaraciją. Apylinkės teismo posėdžio metu K. M. paaiškino po eismo įvykio išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs automobilius, paklausęs nukentėjusiojo kaip elgtis, o jis atsakė keiksmažodžiais, o paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112, operatorė pasiūlė parašyti deklaracijos lapą, susitarti su nukentėjusiuoju arba tuo atveju, jei nėra sugadinimų, išsiskirti. Pažymėtina, jog pažeidėjas nurodė matęs apgadinimą ant automobilio „Škoda Superb“ šono, taigi akivaizdu, jog suvokė įvykus eismo įvykiui. Nukentėjusysis S. V. parodė, kad po eismo įvykio pasiūlė kviesti policijos pareigūnus, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad K. M. su S. V. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl šiuo atveju buvo būtina iškviesti policijos pareigūnus ir jų laukti, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš eismo įvykio vietos išvažiavo neiškvietęs pareigūnų ir nepalaukęs, kol atvyks nukentėjusiojo asmens iškviesti pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino K. M. kaltu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.