- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 1-13-786/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Nukentėjusysis
- M. P., R. K.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Anykščių r., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas,
V. K., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirba, teistas 2006-08-28 Anykščių r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2007-08-10 Anykščių r. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, 2010-09-08 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu paleistas lygtinai neatlikus 4 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010-09-16 įrašytas, 2011-01-10 išbrauktas iš įskaitos Anykščių r. pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
K. V. D. ir V. K. 2011 m. gruodžio 25 d., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilus asmeniniam konfliktui dėl kaimynystėje gyvenančio M. P. susprogdintos garsinės petardos, neteisėtai atvirai prieš savininkės valią įsibrovė į R. K. priklausantį butą, esantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , kuriame gyvena M. P., ir, kambaryje, M. P. sėdint bei parvirtus ant lovos, abu kartu smogdami kumščiais bei spardydami iš viso sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius M. P. į galvą, kairį šoną, pilvo sritį bei kitas kūno vietas, ir taip dėl krūtinės ląstos ir pilvo minkštųjų audinių sumušimo, kairės pusės 9-10 šonkaulių lūžių, blužnies plyšimo su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą.
K. V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 25d, apie 19 val., išėjo atsinešti malkų. Buvo išgėręs alaus. Jam einant kaimynas M. P. per langą mėtė jam po kojomis petardas. Jis dėl to papriekaištavo M. P. ir abu apsižodžiavo. M. P. išėjęs į lauką papurškė jam į akis dujų balionėliu. Po to ėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti alaus ir eidamas susitiko V. K.. Abu atėjo į jo namus. M. P. pro savo buto langą juos keikė necenzūriniais žodžiais. Namuose gėrė alų, vėliau išėjo į lauką parūkyti. Kieme susitiko M. P., kuris jų atžvilgiu vėl vartojo necenzūrinius žodžius. Tarp jų kilo konfliktas. M. P. parbėgo namo į savo motinos R. K. butą. Jie su V. K. be savininkės leidimo įėjo į butą ir ieškojo M. P.. M. P. kažką laikė rankoje. Pagalvoję, kad tai gali būti dujų balionėlis, jie jį pastūmė ir M. P. parvirto ant lovos. Kumščiu smogė vieną kartą į galvą bei apie tris kartus į petį ir ranką. M. P. nespyrė nei karto, nes jį nuo jo pradėjo traukti tolyn R. K.. V. K. tuo metu taip pat buvo prie M. P. ir mušė jį kumščiais, tačiau kiek kartų sudavė ir į kurias kūno vietas pataikė pasakyti negali. Pripažįsta, kad neteisėtai įsibrovė į R. K. butą ir sudavė smūgius M. P., tačiau jo nespardė.
K. V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d. vakare prie Anykščių parduotuvės „Maxima“ susitiko V. D. ir nuėjo pas jį į namus gerti alaus. Geriant V. D. papasakojo, kad jo kaimynas M. P. į jį mėtė petardas, papurškė į akis dujų. Jiems išėjus į lauką parūkyti, M. P. įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, tarpusavyje visi apsižodžiavo. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Po kurio laiko jį paleido ir jis vėl atėjo pas D., kur vėl gėrė alų. Po to su V. D. ėjo ieškoti M. P. į jo būtą. Užeiti jų niekas nekvietė, patys atidarė duris ir įėjo į vidų. V. D. šaukė, kad nesislėptų M. P.. V. D. su juo susistumdė, šaukė, kad M. P. kažką laiko rankose. Jis norėjo prieiti prie jų, tačiau jį sulaikė M. P. motina R. K.. Matė kaip V. D. M. P. kumščiu smogė du ar tris smūgius į pečius, bet jo nespardė. Jis pats M. P. nesudavė smūgių. Apie M. P. padarytus sužalojimus sužinojo iš vietinės spaudos.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamųjų V. D. ir V. K. prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d. būdamas namuose pro langą išmetė petardą ir dėl to susikivirčijo su kaimynystėje gyvenančiu V. D.. Išėjo į lauką norėdamas pasikalbėti su V. D., tačiau šis būdamas girtas puolė jį norėdamas sumušti. Gindamasis V. D. papurškė į akis dujų. Kieme susistumdė. Jam būnant lauke V. K. ėmė jam grasinti. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir pareigūnai išsivežė V. K.. Po kurio laiko V. K. vėl jam grasino, dėl to, jog jis iškvietė policijos pareigūnus, rašė žinutes. Jam būnant kambaryje pro nerakintas duris į butą įsibrovė V. D. ir V. K.. V. K. smogė kumščiu jam į galvą. Po šio smūgio jis, užsidengęs veidą rankomis, pargriuvo lovoje ant dešiniojo šono ir jautė smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausia į kairįjį šoną. Jautė, kad yra mušamas kumščiais ir spardomas kojomis, smūgiai buvo ne vienodo stiprumo. Iš viso jam galėjo būti suduota ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais ir 15 smūgių kojomis. Jį mušė abu į butą įsibrovę asmenys, o apgynė motina R. K.. Atvažiavo policijos pareigūnai. Vėliau, pasijuto labai blogai, išsikvietė medikus. Ligoninėje jam atliko operaciją, kurios metu pašalino dėl sumušimų trūkusią blužnį, be to, buvo sulaužyti šonkauliai. Sumušimo pasekmes jaučia ir dabar.
N. R. K. parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d. vakare ji su T. B. išėjo į kiemą parūkyti, kambaryje liko sūnus M. P.. Sūnus pro langą išmetė garsinę petardą. Netoliese buvęs V. D. pradėjo koneveikti M. P. necenzūriniais žodžiais. Išėjus sūnui, abu susistumdė, V. D. ėmė grasinti. Paskui ėmė grasinti abu su K. Sūnus iškvietė policijos pareigūnus ir pareigūnai išsivežė K. Po kurio laiko sūnus vėl gavo grasinančių žinučių. Joms su T. B. būnant lauke, į jų butą laiptais užbėgo K. ir D. Jos iš paskos sugrįžo į butą. Pamatė ant sofos gulintį sūnų, kuris buvo rankomis užsidengęs galvą, o D. ir K. jį spardė, mušė kumščiais. Ji gynė sūnų. Iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau sūnus pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę. Tą vakarą ji neleido V. D. ir V. K. užeiti į butą, jie prasmuko pro jas ir teisiai nubėgo į antrą aukštą ir įsibrovė į butą. Ji nepažinojo K. Po to jai yra grasinama, ji kreipėsi į policijos pareigūnus.
L. T. B. parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d. jai su R. K. išėjus į kiemą parūkyti, kambaryje likęs jos draugas M. P. norėdamas jas pagąsdinti pro langą išmetė garsinę petardą. Pro šalį ėjęs V. D. dėl to ėmė koneveikti M. P. necenzūriniais žodžiais, reikalavo išeiti į lauką pasiaiškinti. M. P. išėjus į lauką jie susistumdė. Gindamasis nuo V. D. M. P. papurškė jam į veidą dujų. Būdamas namuose M. P. nuo V. D. į telefoną gavo žinutę „lauk svečių“. Po to grasino M. P. ir V. K.. P. iškvietė policijos pareigūnus. Apie 23 val. ji su R. K. išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamos pamatė kaip V. K. ir V. D. nubėgo prie R. K. buto, kur buvo likęs M. P.. Nubėgusios iš paskos pamatė kambaryje ant sofos pusiau gulomis sėdintį M. P., užsidengusį rankomis galvą. Prie jo stovintys V. D. ir V. K. smūgiavo kumščiais ir spardė M. P. į įvairias kūno vietas, daugiausia į kairįjį šoną, kairę pilvo pusę. Smūgių ir spyrių buvo labai daug. R. K. bandė V. K. patraukti tolyn nuo M. P., ji iškvietė policijos pareigūnus. Paryčiais M. P. pasijuto labai blogai, iškvietė medikus ir M. P. buvo išvežtas į ligoninę. M. P. lūžo šonkauliai, trūko blužnis. Po to jai ir R. K. V. K. grasina.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d. vakare jo brolis V. D. namuose girtavo su V. K., konfliktavo su kaimynystėje gyvenančiu M. P.. Girdėjo kaip V. K. telefonu kažkam sakė, kad jį buvo išsivežusi policija ir dėl to kaltas kaimynas, todėl eis su juo aiškintis. Po šio pokalbio telefonu V. K. išėjo. Netrukus paskui jį išėjo ir V. D.. Po kelių minučių jis išgirdo triukšmą M. P. buto ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pro praviras duris matė, kad V. D. stumdosi su R. K.. Tuo metu nei V. K., nei V. D. nieko nemušė ir nespardė. Jis pasikvietė brolį ir jie išėjo. Apie M. P. sužalojimus sužinojo iš spaudos.
Liudytoja J. B. parodė, jog buvo nuvykusi pagal iškvietimą. Konfliktas kilo tarp kaimynų dėl petardos. Apžiūrėjo įvykio vietą, rado bute sudaužytą veidrodį.
Iš 2011-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad bute, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , antrame aukšte esančiame kambaryje ant baldų išmėtyti drabužiai, namų apyvokos daiktai, prie sienos mėtosi veidrodžio šukės (b.t.1., l. 2-3).
2012-01-25 specialisto išvadoje Nr. G129/12 (05) nurodyta, kad M. P. nustatyti krūtinės ląstos ir pilvo minkštųjų audinių sumušimai, kairės pusės IX-X-to šonkaulių lūžiai, blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padaryti ne mažiau 3 smūgių pasekoje. M. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl blužnies plyšimo su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (blužnis pašalinta chirurginės operacijos metu) jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (b.t.1, l. 19).
Iš 2012 03 21 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2700C-2“, kuris apžiūrėtas ir jame rastos SMS žinutės, siųstos 2011-11-25 iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio V. D.: 18.46 val. žinutė „Lauk svečių“, 19.42 val. žinutė „palauk“, 19.45 val. žinutė „aš ne mažas vaikas aiškintis. Aš darau, o ne bazarinu“, 20.32 val. žinutė „ne ten rankas įkišai“ (b.t.1, l. 20-28, 85).
Iš 2012 02 21 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja T. B. patvirtino savo parodymus ir parodė kaip M. P. buvo užsikniaubęs ant sofos-lovos, o V. D. ir V. K. jį mušė suduodami smūgius kumščiais ir keliais į kairį šoną (b.t.1, l. 52-59).
Iš 2012 02 21 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti , kad nukentėjusioji R. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kaip M. P. buvo užsikniaubęs ant sofos-lovos, o V. D. ir V. K. jį mušė suduodami smūgius kumščiais ir keliais į kairį šoną (b.t.1, l. 64-71).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašų matyti, kad:
1. 2011-12-25 18.12 val. užregistruotas V. D. pranešimas dėl triukšmo, konflikto viešoje vietoje. Nuvykus patruliams, išsiaiškinta vietoje, pareiškimo niekas nerašė, pretenzijų nebeturėjo (b.t.1, l. 76-77).
2. 2011-12-25 20.08 užregistruotas M. P. pranešimas, kad bijo išeiti iš namų, prie durų stovi trys nepažįstami vaikinai ir neišleidžia. Į komisariatą iš viešosios vietos neblaivus pristatytas V. K. (b.t.1, l. 78-80).
3. 2011-12-26 05.24 val. užregistruotas Anykščių greitosios medicinos pagalbos pranešimas, kad į ligoninę dėl traumos pristatytas M. P.. S. V. D. ir V. K. (b.t.1, l. 81-84).
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų V. D. ir V. K. kaltė, jog jie 2011 m. gruodžio 25 d. apie 23 val., būdama apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, kilus konfliktui dėl susprogdintos garsinės petardos, neteisėtai atvirai, prieš nukentėjusios R. K. valią, įsibrovė į jos butą, ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą, kuriame gyvena nukentėjusysis M. P., ir smogdami kumščiais bei spardydami kojomis M. P. į galvą, kairį šoną, pilvo sritį ir kitas kūno vietas, sunkiai sutrikdė nukentėjusio M. P. sveikatą, visiškai įrodyta. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, t.y. tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis ir dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvusis bendrininkavimo požymis yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį M. P. fizinį smurtą panaudojo abu kaltinamieji ir kiekvienas matė vienas kito neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį . Taip pat nustatytas ir susitarimo padaryti jiems inkriminuotą veiką bei jų tyčios bendrumas. Šiuo atveju susitarimas reiškėsi konkliudentiniais kaltinamųjų veiksmais - kai matydami vienas kito smurtinius veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiojo M. P. sveikatos sužalojimo padarymą, jiems pritarė prisidėdami prie nusikalstamos veikos darymo taip pat smurtaudami. Tai reiškia, kad jie suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, ir to norėjo. Tai, kad byloje, išnaudojus visas procesines galimybes, nepavyko nustatyti, kuris kaltinamasis, kokius konkrečius veiksmus atliko, jų atsakomybės nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamiesiems V. D. ir V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
K. V. D. padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d. 5 d), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t. y. V. D. darydamas nusikaltimus suvokė pavojingą veikų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, sunki nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai.
Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.1p, 9 p.).
Vertindamas kaltinamojo V. D. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas.
LR BK 135 straipsnio 1dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, todėl V. D. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog V. D. nusikalto pirmą kartą, nukentėjusysis M. P. jam dovanoja, esant tokioms aplinkybėms bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo bausmės vidurkio, numatyto sankcijose, link minimumo. Paskirtos bausmė subendrintinos apimant (LR BK 63 str.) Laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (LR BK 50 str.3d.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
K. V. K. padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d. 5 d), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t. y. V. K. darydamas nusikaltimus suvokė pavojingą veikų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, sunki nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.1p, 9 p.).
Vertindamas kaltinamojo V. K. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas.
LR BK 135 straipsnio 1dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, todėl V. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog V. K. teisiamas antrą kartą, bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo bausmės vidurkio, numatyto sankcijose, link minimumo. Paskirtos bausmė subendrintinos apimant (LR BK 63 str.) Laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (LR BK 50 str.3d.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Nukentėjusysis M. P. ir R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai M. P. 50000 Lt , o R. K. – 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. M. P. posėdžio metu ieškinį palaikė, motyvuodamas tuo, kad jis nukentėjo, dėl sužalojimų gydėsi, patyrė daug nepatogumų iki šiol nėra visiškai sveikas, vartoja vaistus, neteko organo – blužnies, nurodė, jog patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. R. K. posėdžio metu paaiškino, jog į jos butą be leidimo įsibrovė du asmenys ir ji dėl to išsigando, jautė nepatogumus ir šiuo metu jai dar grasinama.
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nustatyta, kad V. D. ir V. K. tyčia sunkiai sužalojo M. P. ir neteisėtai atvirai įsibrovė į R. K. butą. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Byloje nustatyta, kad dėl M. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra kalti V. D. ir V. K.. Nukentėjusysis M. P. buvo sužalotas ir patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, neteko blužnies. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamųjų, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis M. P. prašė priteisti 50000 litų, o nukentėjusioji R. K. – 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus tai, kad kaltinamųjų veiksmais M. P. sveikata sutrikdyta sunkiai, taip pat įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam M. P. priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 10000 litų sumą, o R. K.- 1000 litų sumą, kuri yra pagrįsta LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir kuri iš kaltinamųjų priteistina neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 4855,76 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė ieškinį nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir šį ieškinį prašė tenkinti. Teismas mano, kad 4855,76 Lt dydžio ieškinys pagrįstas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad M. P. gydymas Valstybinei ligonių kasai kainavo 4855,76Lt (b.t.1, l. 40-44), todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 304 str. 307 str., nusprendžia: V. D. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti:pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį – du metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį – vienerius metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d.1 p, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. D. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. D. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. V. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti:pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį – du metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d.1 p, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš V. D. ir Viliaus K. M. P. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš V. D. ir Viliaus K. R. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti it priteisti solidariai iš V. D. ir Viliaus K. P. teritorinei ligonių kasai 4855,76 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus 76 ct).
Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.