Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas V. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo pakeitimo

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - ir Kauno apskrities VPK KPV) Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas D. B. surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.20P-621687-10 dėl to, kad jis 2010 m. lapkričio 14 d. 1 val. 47 min., Kaune, Taikos pr. Pašilės g., vairuodamas automobilį SEAT LEON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50km/h greitį, važiavo 88 km/h greičiu. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimus (b.l.7).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 20N-642080-10 V. M. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalimi skirta 400 Lt bauda (b.l.8).

Institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jos atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.13)( ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, išnagrinėjęs V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.20P-621687-10 ir nustatęs administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad V. M. pažeidė KET 135 punkto, kuriame numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, reikalavimus.

Už KET 135 punkto reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas iki daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų <...>.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista (ATPK 297 straipsnis). Pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-621687-10 (b.l.7), greičio matavimo protokolu Nr. 101114-1-1062 (b.l.9).

Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, kad V. M. veika pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje svarstytinas paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimas.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. paskirta minimali bauda ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose (įvertinta, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą)( ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus.

V. M. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalyje, yra nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1811/2010). Pažymėtina, kad skiriant mažesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, teismui kyla pareiga vadovautis ATPK 30¹ straipsniu, kuris įtvirtina mažesnės negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5?1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Taigi atsižvelgiant į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus- siekti, kad pažeidėjai nepadarytų naujų teisės pažeidimų ir vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais bei įvertinus bylos aplinkybes dėl pažeidimo pobūdžio, V. M. turtinę padėtį (2010 m. spalio – gruodžio mėn. darbo užmokesčio pajamos už tris mėnesius sudarė 2 849,94 Lt., šiuo metu jis nedirba ir nuo 2011 m. sausio 19 d. yra registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje, išlaiko nepilnametę dukterį)(b.l.29-31) pripažintina, kad V. M. atsakomybės vertinimui yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl nuobaudos sumažinimo, todėl keistinas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr.20N-642080-10, kuriuo V. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda- 400 Lt bauda, V. M. paskiriant administracinę nuobaudą- 200 Lt piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 20N-642080-10, kuriuo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas administracine nuobauda – 400 Lt bauda ir paskirti V. M. administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.