Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, pagal ieškovo N. D. ieškinį, pareikštą atsakovui I. P., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko visiškai. Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

6. Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti, kad ieškinio reikalavimas būtų patenkintas visiškai. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu, byloje ginčo, jog nepilnamečio E. T. tėvu yra atsakovas I. P., nėra.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje esančių įrodymų turiniu nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovo N. D. ir L. T. (buvusi – (duomenys neskelbtini)) santuoka. Minėto teismo sprendimo turiniu nustatyta, jog santuokos nutraukimo metu pareiškėjai bendro ūkio nevedė tris paskutinius metus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė E. T., kurio gimimo įraše nurodyti jo tėvai – L. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad L. T. (P.), E. T. motina (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini), mirė.

10. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo N. D. ir L. T. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, o nepilnametis E. T. gimė (duomenys neskelbtini), t. y., nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, nepilnamečio E. T. gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas N. D. Kol ieškovo N. D. tėvystė nėra nuginčyta teismine tvarka, ieškovas laikomas nepilnamečio E. T. tėvu, nepaisant tų aplinkybių, kad atsakovas I. P. laiko ir pripažįsta save E. T. biologiniu tėvu, nepilnametį vaiką augina po jo motinos L. T. mirties. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

11. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas N. D. ir L. T. negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) metų. L. T. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus - E. T. (duomenys neskelbtini) L. T. sudarė santuoką su atsakovu I. P. Atsakovo teigimu, jis pradėjo gyventi su L. T. kai ji dar buvo D. Gimus vaikui, gyveno kartu. (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) L. P. mirė. Atsakovas I. P. nurodė, jog jis visiškai pripažįsta, kad yra nepilnamečio E. T. tėvas, o E. T. yra jo sūnus. Byloje ginčo dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, nėra, šalys sutinka, jog ieškovas N. D. nėra, o atsakovas I. P. yra biologinis E. T. tėvas.

12. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje paskirta DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. P. yra nepilnamečio E. T. biologinis tėvas su 99,99999999% tikimybe. Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nepilnamečio E. T. tėvu galėtų būti ieškovas, buvęs L. T. sutuoktinis, N. D. Byloje taip pat nėra nustatyta socialinė tėvystė, atsižvelgiant į tai, jog E. T. augina atsakovas I. P., jis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas laikinai prižiūrinčiu E. T., po jo motinos mirties, ieškovas niekada nebendravo su E. T., todėl yra pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimą tenkinti ir pripažinti, kad ieškovas nėra nepilnamečio E. T. tėvas, o E. T. nėra jo sūnus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu ekspertizės aktu faktinė vaiko tėvystė nustatyta, laikytina, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinys yra tenkintas visiškai, ieškovas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo. Atsakovui (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nagrinėjamojoje byloje teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 816,00 Eur išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Įvertinus ginčo pobūdį šioje byloje, atsakovo tinkamą procesinį elgesį, visą bylos aplinkybių kontekstą, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo ir ne dėl ieškovo kaltės. Įvertinus ir tai, jog ieškovas taip pat neturėjo žinių apie tai, jog jis nepilnamečio gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, susidariusios situacijos specifiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti nei iš vienos šalies (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo N. D. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas tėvu, nėra E. T. tėvas ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.