Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-6-574/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-01-04
Bylos Nr.: 1A-6-574/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00109-2009-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis: A. Š., E. Š., K. B.
Advokatai: Vytenis Dziegoraitis

Kategorijos

2.4.6.2.2Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-574/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00109-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei Renatai Novickienei, Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei daivai Baliukonienei,

nuteistiesiems A. Š., E. Š., K. B., gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Elenai Danguolei Mikalauskeitei, Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. Š. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį tęsti darbą, taip pat įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. Š. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

- K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kredito unijos „S“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš A. Š., E. Š. ir K. B. priteista Kredito unijos „S“ naudai 25 705,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Š. nuteistas už tai, kad organizavo savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Š. ir K. B., turėdami tikslą apgaule bendrais veiksmais įgyti didelės vertės svetimą turtą, jam (A. Š.) suorganizavus nusikaltimą ir parengus nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavus, t. y. sugalvojus K. B. vardu iš Kredito unijos „So“ apgaule gauti didelės vertės kreditą, iš anksto žinant, kad jis nebus grąžintas, o būtent, K. B., tapus Kredito unijos „S“ nariu, pateikti Kredito unijai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas iš darbovietės Anglijoje, sudarant mokaus kliento įvaizdį ir duomenis apie tariamai egzistuojančius traktorius „Bobcat S300“, už kuriuos neva nėra pilnai atsiskaityta, taip suklaidinus Kredito unijos „“ darbuotojus, gauti 25 960 Eur vertės tikslinį kreditą technikos pirkimui, suklastotų dokumentų pagrindu įkeičiant tariamai K. B. nuosavybėje turimus traktorius. Vykdydamas savo planą, jis (A. Š.) davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekiant nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai. E. Š. vykdant jo (A. Š.) nurodymus ir suradus K. B., kuriam už melagingų duomenų Kredito unijai pateikimą ir kredito sutarties sudarymą buvo pažadėtas atlygis, E. Š., vykdydamas jo (A. Š.) nurodymus siekiant įgyti pinigus iš apgaule paimto kredito ir juos užvaldyti, nuvežė K. B. pagaminti asmens dokumentą ir atidaryti banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią bus pervesti apgaule gauti pinigai. Pasiruošęs vykdyti nusikaltimą, K. B., žinodamas, kad du traktoriai „Bobcat S300“ neegzistuoja ir, kad jis (K. B.) nedirba Anglijoje, neturi pajamų, neketindamas grąžinti kredito ir žinodamas, kad tas kreditas nebus grąžintas, o bus neteisėtai apgaule užvaldytas, K. B. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs kartu su E. Š., Kredito unijai „“, (duomenys neskelbtini), pateikė du Lietuvos Respublikos traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimus išduotus 2012-11-08 Nr. 0149175 ir 0149174, kuriuose nurodoma žinomai melagingi duomenys apie traktorių savininką (K. B.) ir apie dviejų neegzistuojančių traktorių „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-11-08 minėtų traktorių suklastotų techninės apžiūros talonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei netikrus dokumentus apie K. B. įdarbinimą įmonėje „N“ Anglijoje ir darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Vykdydami nusikaltimą, K. B. 2012-12-28, kartu su E. Š. atvykę į Kredito unijos „S“, (duomenys neskelbtini), patalpas, minėtų dokumentų pagrindu pasirašė su Kredito unija „S“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 960 Eur kredito gavimo, įkeičiant neegzistuojančius, tariamai jo - K. B. vardu užregistruotus traktorius, ir įsipareigojo iki 2017-12-28 grąžinti paimtą kreditą, mokant nuo 2013-02-27 kas mėnesį 550 Eur ir 10 procentų palūkanų, taip, suklaidinę Kredito uniją „S“, į K. B. banko sąskaitą AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) bei tą pačią dieną iš Kredito unijos gavo 18 481,82 Lt (5 352,71 Eur) grynaisiais pinigais, kurių negrąžino, tokiu būdu A. Š. būdamas nusikalstamos veikos organizatoriumi savo ir kitų asmenų – E. Š. ir K. B. naudai apgaule įgijo svetimą - Kredito unijos „S“ priklausantį didelės vertės turtą - 25 960 Eur.

2. K. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Š. ir E. Š., turėdami tikslą apgaule bendrais veiksmais įgyti didelės vertės svetimą turtą, A. Š. suorganizavus nusikaltimą ir parengus nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavus, t.y. sugalvojus K. B. vardu iš Kredito unijos „S“ apgaule gauti didelės vertės kreditą, iš anksto žinant, kad jis nebus grąžintas, o būtent, K. B., tapus Kredito unijos „S“ nariu, pateikti Kredito unijai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas iš darbovietės Anglijoje, sudarant mokaus kliento įvaizdį ir duomenis apie tariamai egzistuojančius traktorius „Bobcat S300“, už kuriuos neva nėra pilnai atsiskaityta, taip suklaidinus Kredito unijos „S“ darbuotojus, gauti 25 960 Eur vertės tikslinį kreditą technikos pirkimui, suklastotų dokumentų pagrindu įkeičiant tariamai K. B. nuosavybėje turimus traktorius. Vykdydamas savo planą, A. Š. davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekiant nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai. E. Š. vykdant A. Š. nurodymus ir suradus K. B., kuriam už melagingų duomenų Kredito unijai pateikimą ir kredito sutarties sudarymą buvo pažadėtas atlygis, jis (E. Š.), vykdydamas A. Š. nurodymus siekiant įgyti pinigus iš apgaule paimto kredito ir juos užvaldyti, nuvežė K. B. pagaminti asmens dokumentą ir atidaryti banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią bus pervesti apgaule gauti pinigai. Pasiruošęs vykdyti nusikaltimą, jis (K. B.), žinodamas, kad du traktoriai „Bobcat S300“ neegzistuoja ir, kad jis (K. B.) nedirba Anglijoje, neturi pajamų, neketindamas grąžinti kredito ir žinodamas, kad tas kreditas nebus grąžintas, o bus neteisėtai apgaule užvaldytas, jis (K. B.) laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs kartu su E. Š., Kredito unijai „S“, (duomenys neskelbtini), pateikė du Lietuvos Respublikos traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimus išduotus 2012-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma žinomai melagingi duomenys apie traktorių savininką (K. B.) ir apie dviejų neegzistuojančių traktorių „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-11-08 minėtų traktorių suklastotų techninės apžiūros talonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei netikrus dokumentus apie K. B. įdarbinimą įmonėje „N“ Anglijoje ir darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Vykdydamas nusikaltimą, jis (K. B.) 2012-12-28, kartu su E. Š. atvykęs į Kreditus unijos „S“, (duomenys neskelbtini), patalpas, minėtų dokumentų pagrindu pasirašė su Kredito unija „S“ kredito sutartį Nr. P00277 dėl 25 960 Eur kredito gavimo, įkeičiant neegzistuojančius, tariamai jo - K. B. vardu užregistruotus traktorius, ir įsipareigojo iki 2017-12-28 grąžinti paimtą kreditą, mokant nuo 2013-02-27 kas mėnesį 550 Eur ir 10 procentų palūkanų, taip, suklaidinęs Kredito uniją „S“, į savo banko sąskaitą AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) bei tą pačią dieną iš Kredito unijos gavo 18 481,82 Lt (5 352,71 Eur) grynaisiais pinigais, kurių negrąžino, tokiu būdu K. B. savo ir kitų asmenų – E. Š. ir A. Š. naudai apgaule įgijo svetimą - Kredito unijos „S“ priklausantį didelės vertės turtą - 25 960 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nors šiuo atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog jis užsiėmė tokia veika, už kurią yra nuteistas, byloje aiškiai nepakanka. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus, nuosprendžio dalį surašė esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais.

4. Nuosprendžiu jis yra pripažintas nusikaltimo organizatoriumi, nurodant, kad jo vaidmuo pasireiškė nusikalstamos veikos plano parengimu, vadovavimu nusikalstamai veikai, duodant nurodymus. Tačiau vadovauti nusikalstamai veikai bei duoti nurodymus jos vykdytojams galima tik aktyviais veiksmais, t. y. organizatoriui tiesiogiai ar netiesiogiai bendraujant su šiais asmenimis. Byloje nepaneigiamai nustatyta, jog su nuteistuoju K. B. inkriminuojamo nusikaltimo vykdymo metu nebuvo pažįstami ir nebendravo. Apklaustas bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis K. B. nurodė, jog A. Š. pirmą kartą pamatė teismo salėje posėdžio metu. Kitas nuteistasis E. Š. davė tokius pat parodymus, nurodydamas, jog teisme A. Š. sutiko pirmą kartą, o iki tol su juo pažįstami nebuvo, visus nurodymus, susijusius su kredito paėmimu, jis gavo iš D. J..

5. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizuoti bei neaptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais, jog inkriminuojamo nusikaltimo metu jis bendravo su E. Š. bei davė jam nurodymus. Tokių įrodymų nėra ir negali būti. Byloje nesurinkta jokių duomenų (liudytojų parodymų, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos ir t.t.), patvirtinančių, jog nuo 2012 m. lapkričio iki gruodžio mėnesio pabaigos jis buvo pažįstamas ir bendravo su E. Š.. Tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus. Jų esmė ta, jog jo veikimo interesas buvo padėti gauti paskolą D. J., kuris buvo skolingas jo A. Š. šeimai didelę pinigų sumą, kurią ketino grąžinti iš gautos paskolos, o E. Š. ir K. B. iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo matęs ir nepažinojo.

6. Kritiškai vertinant jo versiją, nuosprendyje (l. 21) remtasi kaltinamojo K. B., liudytojos J. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Čia taip pat nurodyta, jog K. B. dar ikiteisminio tyrimo metu įvardino apelianto vadovaujamą vaidmenį apie kurį sužinojo iš E. Š.. Nuosprendyje pasiremta ir pastarojo nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 16 d. duotais parodymais. Šie parodymų fragmentai įvertinti atsietai nuo bendro jų konteksto bei turinio. 2015 m. rugsėjo 16 d. apklausoje (t. 4, b. 1. 52-53) E. Š. davė sekančius parodymus: ,,(. .. ) Noriu parodyti, kad D. J. ir A. Š. sugalvojo visą šį planą - apgaule gauti pinigus. Aš apie tai sužinojau per bendrus pažįstamus visai neseniai. Nei aš, nei K. B. nieko nežinojome. Aš A. Š. nepažįstu, jo nesu matęs. Pinigus, kuriuos K. B. išgrynino, kur jie buvo išgryninti neatsimenu, aš atidaviau D. J., nes jis buvo kartu su mumis ( ... )„. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, E. Š. teisme šių parodymų nepakeitė, o tik juos labiau detalizavo. Svarbiausia, jog nors ir paminėdamas jį kaip nusikaltimo planą kartu su D. J. sugalvojusį asmenį, E. Š. lygiai taip pat, kaip ir teismo posėdyje, nurodė, jog apelianto nepažįsta bei nėra matęs. Pasak apelianto, ši nuoseklių parodymų dalis itin reikšminga įrodomuoju požiūriu, nes ji tik dar kartą patvirtina jo versiją, kad E. Š. jis nepažinojo. Akivaizdu, jog nepažįstant ir nebendraujant su nusikaltimo vykdytoju, neįmanoma jam perduoti jokių nurodymų, kurie jam inkriminuoti kaltinime. Dėl jo įvardinimo ikiteisminio tyrimo metu, E. Š. teisme paaiškino, jog prielaidą apie A. Š. sugalvotą sukčiavimo planą padarė matydamas A. Š. vardą bei pavardę jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu bendraudamas su K. B., jis pastarajam galėjo šią prielaidą pasakyti. Būtent todėl K. B. ikiteisminio tyrimo metu įvardino jį (A. Š.), apie tai sužinojęs iš E. Š.. 2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje šiuo klausimu kaltinamasis K. B. paaiškino: „Aš tik pagal popierius Eimanto sprendžiu, kad Š. dalyvavo, E. minėjo vardą A.“.

7. Pirmosios instancijos teismo nuomone, „Liudytojos J. G. parodymai atskleidžia A. Š. suinteresuotumą gauti paskolą iš Kredito unijos „S“ ir tai, jog nusikalstamos veikos planas A. Š. buvo paruoštas iš anksto“. Apie suinteresuotumą padėti gauti paskolą D. J. jis yra davęs parodymus, tačiau nemano, jog jo veiksmai bendraujant su J. G. buvo nusikalstami. Darydamas prielaidą apie jo paruoštą nusikalstamos veikos planą, teismas remiasi išimtinai liudytojos J. G. pateikta įvykių versija ir ją tendencingai interpretuoja jo atžvilgiu. Nors nuosprendyje cituojami tiek kaltinamojo K. B., tiek J. G. parodymai apie eilę sudarytų įgaliojimų, šių aplinkybių nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Akivaizdu, jog realiai įforminus atitinkamo turinio įgaliojimus, J. G., E. Š. bei jam, jų kopijos per notarų rūmus galėjo būti išreikalautos iš patvirtinusių notarų biurų bei prijungtos prie bylos, tačiau to neįvyko, kas leidžia suabejoti dėl tokių faktų egzistavimo.

8. Pasak apelianto, nuosprendyje besąlygiškai remiamasi liudytojų J. G. ir D. J. parodymais, ignoruojant tą reikšmingą aplinkybę, jog abiem paminėtiems asmenims buvo įteikti analogiško turinio pranešimai apie įtarimus dėl dalyvavimo sukčiavime. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės E. M. 2015 m.birželio 30 d. nutarimu (t. 3, b. 1. 119-123) ikiteisminis tyrimas dalyje J. G. ir D. J. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo. Akivaizdu, jog abu paminėti asmenys buvo suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, tokių liudytojų parodymus rekomenduojama vertinti itin atsargiai, visų pirma, turint galvoje šių asmenų buvusį procesinį įtariamųjų statusą. 2016 m. kovo 3 d. teismo posėdyje apklausus liudytoją D. B., pastarasis parodė, jog nuteistąjį E. Š. su liudytoju D. J. jis supažindino prieš porą metų. Tokie paaiškinimai paneigė D. J. parodymų dalį apie tai, kad jis nėra pažįstamas su E. Š.. Ši teisme paaiškėjusi aplinkybė netiesiogiai patvirtino kaltinamojo E. Š. parodymų dalį, jog nusikaltimą organizavo ir jam vadovavo ne jis (A. Š.), o kitas asmuo – D. J.. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo E. Š. parodymus apie D. J. vadovavimą nusikaltimui duodant nurodymus. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl abiejų nuteistųjų - E. Š. ir K. B. tarpusavyje sutampančių parodymų dalies apie jų atvykimą į banką automobiliu kartu su D. J. bei išgrynintų pinigų 18 481,82 Lt perdavimą pastarajam. Apelianto nuomone, šis sukčiavimo vykdymo momentas itin svarbus, nes būtent tuomet liudytojas pasiėmė visus apgaulės būdu užvaldytus grynuosius pinigus.

9. Nuosprendyje taip pat remtasi baudžiamąją bylą tyrusios Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK KPS tyrėjos tarnybiniais pranešimais, kurie, neva, patvirtina apelianto A. Š., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, asmeninį suinteresuotumą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Čia aptarti jį gynusio advokato padėjėjo 2014 m. rugsėjo - spalio mėn. atlikti veiksmai, susiję su ketinimais Kredito unijai „S“ padengti 25 960 eurų kreditą. Tačiau šie veiksmai niekaip neįrodo jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, nes jie atlikti beveik po dviejų metų ir neturi jokios įrodomosios teisinės reikšmės. Kreditą padengti ketino ne jis, o UAB „G“ ir jam šis problemos sprendimo būdas atrodė visiškai priimtinas. Pažymi, kad ketinimų nepavyko įgyvendinti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kredito unijai kilo įtarimų dėl bendrovės direktoriaus reputacijos. Natūralu, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra suinteresuotas proceso užbaigimu be apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

10. Pasak apelianto, nuosprendyje apskritai nepasisakyta, kokie duomenys tiesiogiai patvirtina jo, kaip organizatoriaus vaidmenį įvykdant nusikaltimą. Apart aukščiau paminėtų prielaidų apie suinteresuotumą dėl kredito gavimo bei jo grąžinimą, nuosprendyje daugiau neaptarti jokie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino jo kaltės įrodymais.

11. Darytina išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu jį pripažinus organizatoriumi, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kada, kur ir kokius konkrečiai veiksmus, organizuojant sukčiavimą jis atliko, tačiau to nepadarė. Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turėjo atitikti BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos turinį, nurodant visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, jos įvykdymo laipsnį bei visa, kas reikšminga kvalifikavimui. Akivaizdu, kad organizatoriaus veiksmai negali pasireikšti neveikimu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyta visa eilė duomenų, neva, patvirtinančių, jog jis įvykdė tokius veiksmus veikdamas kartu su kitais bendrininkais. Tačiau visi šie duomenys liečia ne jį, o nuteistiesiems E. Š. ir K. B. inkriminuotus veiksmus. Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodytas nei vienas konkretus jo veiksmas, kuriuo jis būtų organizavęs nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinamas. Byloje neaptarus jokių jo aktyvių organizatoriaus veiksmų, kuriais pasireiškė sukčiavimo suplanavimas bei vadovavimas jam, nebuvo nurodytas jo veikimas įvykdant inkriminuotą nusikaltimą. Tokiu būdu buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant jos padarymo laiką ir būdą.

12. Aukščiau pateikti argumentai įrodo, jog taip pat buvo pažeistas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Aiškiai nepakanka bylos duomenų, kuriais buvo įrodinėjamas vykdytojų veikimas, todėl nėra teisinio pagrindo juos laikyti organizatoriaus kaltės įrodymais, byloje nenustačius papildomų duomenų. Apkaltinamoje nuosprendžio aprašomojoje dalyje apskritai nenurodant nusikalstamos veikos organizavimo būdo bei įrodymų, kuriais grindžiamas toks organizavimas, pažeidžiama kaltinamojo (nuteistojo) teisė į gynybą. Apelianto nuomone, dėl nurodytos priežasties šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Nepasitvirtinus kaltinimams dėl jam inkriminuojamo sukčiavimo organizavimo, jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti civilinio ieškinio dalies priteisimą jo atžvilgiu.

15. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat nebuvo įvertinti jo, kaip kaltinamojo parodymai, bei visiškas prisipažinimas, kad jis į nusikaltimą buvo įtrauktas pasitikėdamas E. Š.. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad nusikaltimą organizavo A. Š.. Nurodo, kad jis (K. B.), dokumentus pasirašė tiesiog spontaniškai, nesuprasdamas už ką pasirašinėja, nes stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Tai, kad A. Š. yra nusikalstamos veikos organizatorius, teigia net trys asmenys - jis, E. Š. ir J. G., nepaisant to, nusikaltimo organizatoriui bausmė skiriama mažesnė už vidurkį ir taikomas BK 75 straipsnis. Teismas akivaizdžiai parodė savo šališkumą jo atžvilgiu.

Šalies argumentai

16. Apeliantas nesutinka ir su priteista civilinio ieškinio dalimi, nurodydamas, kad visi pinigai atiteko būtent E. Š. ir A. Š., o atlyginti žalą turi solidariai su visais.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl A. Š. apeliacinio skundo

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad padarytos išvados grindžiamos abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais.

20. Išnagrinėjusi bylą bei apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. pripažino kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. A. Š. nuteistas už didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule organizavimą – tokių veiksmų rengimą, įvykdymo būdų ir priemonių numatymą bei šio nusikaltimo vykdytojų E. Š. ir K. B. veiksmus.

21. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų K. B., E. Š., liudytojos J. G. parodymus vertino atsietai nuo jų konteksto bei turinio. Priešingai, minėtų nuteistųjų bei liudytojos parodymai įvertinti juos analizuojant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis. Teismas, vertindamas įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo į visumą. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstus skundo argumentus tik dalyje dėl nepagrįstai pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kad „vykdydamas savo planą, jis (A. Š.) davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai ir E. Š. surado K. B., vykdydamas tiesioginius A. Š. nurodymus“, dėl ko bus pasisakyta nuosprendyje analizuojant skundo argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

22. Š. pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose kaltę pripažino iš dalies, tačiau bandė sumenkinti savo vaidmenį teigdamas, jog jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, o tik vykdė kito asmens, t.y. D. J. prašymą, perdavinėjo J. G. dokumentus, nežinodamas, kad daromas nusikaltimas. Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

24. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais.

25. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. BK 24 straipsnio 4 dalyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata nurodo baigtinį alternatyvių veikų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi.

26. Organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-391/2011). Šioje byloje pagal nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, bendrininkų nusikalstamos veikos schema nebuvo elementari. Vienas iš sukčiavimo ypatumų yra tai, kad nusikalstama veika atliekama pagal tam tikrą schemą, kurioje dalyvauja ne vienas asmuo. Esminis momentas, leidžiantis pripažinti tokio asmens atliktus veiksmus bendrininkavimu sukčiavime, yra bendra tyčia, apimanti neteisėtą svetimo turto įgijimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta sukčiavimo nusikalstamos veikos schema, susijusi su apgalvota paruošiamąja ir organizacine veikla bei jos organizatoriumi – nagrinėjamoje byloje įvardijamas – A. Š.. Šiam tikslui buvo pasitelkti nuteistieji E. Š. bei K. B., įtraukiant juos į nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad organizuojant nusikalstamą veiką, kaip organizatorius galėjo dalyvauti dar vienas asmuo, nepaneigia A. Š. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

28. Iš BK 24 straipsnio 4 dalies apibrėžties matyti, kad išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs ir nebūtina jų visų nustatyti kaltininko veiksmuose. Teismas A. Š. veiksmuose nustatė kelis organizatoriaus požymius, t. y. kad jis vadovavo parengtoms nusikalstamoms veikoms, koordinavo vykdytojų E. Š. ir K. B. veiksmus (bylą nagrinėjant teisme, iš nuteistojo E. Š. parodymų seka, kad kartu su D. J.), šie asmenys veikė pagal sumanytą planą ir nurodymus. Asmens veiksmus kvalifikuoti kaip organizavimą nėra jokių kliūčių tais atvejais, kai organizatorius prisideda prie nusikalstamos veikos jai tik prasidėjus ir savo veiksmais perima, pratęsia veikos koordinavimą ar vadovavimą jai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo teiginį dėl bendrininkų vaidmenų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išskyrė svarbiausius A. Š. veiksmus nusikalstamos veikos mechanizme, pagrįstai konstatuodamas, kad jis buvo būtent tas asmuo, kuris aktyviai koordinavo ir vadovavo kitų bendrininkų veiksmams nuo tada, kai buvo pradėta domėtis paskolos suteikimo galimybėmis, nurodant melagingus duomenis, rūpintis dokumentų, būtinų siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą didelės vertės turtą, panaudojimu.

30. Nuteistojo A. Š. versiją, kad nusikalstamai veikai vadovavo ne jis, o tik D. J., visa apimtimi nepasitvirtino. A. Š. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą veiką. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad kartu su A. Š. nusikalstamą veiką galėjo organizuoti ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau minėta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos organizatoriumi galėjo būti dar vienas asmuo, nepaneigia A. Š. dalyvavimo nusikalstamos veikos organizavime.

31. A. Š., kaip nusikalstamos veikos organizatorių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu įvardijo tiek K. B., tiek E. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti nuteistieji turėtų motyvą A. Š. apkalbėti. Iš E. Š. parodymų matyti, kad apie tai, kad veiką organizuoja A. Š. ir D. J., jis sužinojo iš pažįstamų, K. B. parodė, kad apie organizatorius sužinojo iš E. Š.. Duomenų, kad tiek K. B., tiek E. Š. turėtų motyvą apkalbėti A. Š., byloje nenustatyta, be to, juos patvirtina ir kiti byloje įrodymais pripažinti duomenys.

32. Liudytoja J. G. parodė, kad tarpininkauti gaunant kreditą, jos paprašė A. Š., kuris nurodė, kad jis, asmuo vardu D. ir K. norėtų pirkti traktorius. Nuroė, kad jis ir vadinamas D.pinigų turėjo, tačiau K. B. neturėjo, todėl jam reikėjo gauti kreditą. Tai rodo, jog A. Š. žinojo, kad kreditas bus imamas K. B. vardu, t.y., žinojo informaciją, kuri bus pateikta kredito unijai, siekiant gauti kreditą. Iš liudytojos G.J. parodymų matyti, kad <...> ji J. G. pranešė, kad K. B. turi būti kredito unijos „S“ narys“. <...> Po kelių dienų į įstaigą atvyko Eimantas, pavardės nežino ir kolegei pateikė įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad jis K. B. įgaliotas atstovas ir nori B. įrašyti į narius. Su įgaliojimu K. B. buvo priimtas į kredito unijos narius. <...> K. B. pateikė registro dokumentus, kuriuose matėsi, kad jis jau yra dviejų traktorių „Bobcat“ savininkas, už kuriuos jau yra įmokėjęs dalį pinigų, o kitą sumokės, kai gaus kreditą (t. 1, b.l. 74).

33. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. parodė, kad į jį kreipėsi D. J. ir pasakė, kad jam reikalingas žmogus, kuris neturėtų skolos antstoliams <..> D. J. prašymu padarė K. B. dokumentus – tapatybės kortelę, kurios kopiją perdavė D. J. <..> , kuris padarė dokumentus anglų kalba, reikėjo, kad K. B. pasirašytų, kai pastarasis pasirašė, dokumentus perdavė D. J.. <..> Vėliau D. J. atnešė kitus dokumentus, kuriuos K. B. turėjo pasirašyti, po to liepė apdrausti traktorius, ką jis ir padarė. Du ar tris kartus vežė dokumentus J. G.. D. J. davė 2000 ar 3000 Lt įnešimui į kredito uniją. Jis nuvežė ir J. G. pasakė, kad nuo D. J.. <..> vėliau susitiko su D. J., kuris pasakė, kad reikia padaryti įgaliojimą, nes K. B. gali išvažiuoti į Angliją dirbti. Buvo padarytas įgaliojimas, kuriuo jis nepasinaudojo. <..> D. J. jam paskambino ir pasakė, kad yra padarytas pinigų pervedimas į K. B. sąskaitą, prašė nuvažiuoti ir paimti. <..> Jie su K. B. nuvažiavo, paėmė pinigus ir juos perdavė D. J. (t. 5, .l. 121-124). Kaltinamasis E. Š. nurodė, kad nuvažiavę su K. B., paėmė pinigus ir kažkur su K. B. mieste išsiskyrė ir jis pinigus nuvežė D. J.. K. B. parodė, kad atpažįsta D. J., kuris dalyvavo pinigų paėmime, taip pat nurodė, kad D. J. E. Š. buvo atvežęs į RIMI, kai jis pasirašinėjo dokumentus dėl įdarbinimo Anglijoje (t. 5, b.l. 125). E. Š. taip pat nurodė, kad K. B. yra matęs D. J., nes jis juos vežė į kredito uniją du ar tris kartus. <..> Su D. J. jį supažindino bendras pažįstamas A. B. (t. 5, b.l. 121-124). Nors D. J. neigė, kad pažinojo E. Š., jo parodymus paneigia liudytojo A. B. parodymai, kad jis supažindino D. J. su E. Š..

34. A. Š. teigė, kad 2012 m. rudenį D. J. jo paklausė ar jis negalėtų būti tarpininku tarp jo ir J., kadangi jis su J. buvo susipykęs ir už tai jam grąžins 5000 Lt skolos ir šiuos pinigus, kaip skolos grąžinimą, gavo (t. 4, b.l. 5-6). Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad D. J. skola buvo jų šeimai, nors dokumentus buvo pasirašiusi tik žmona. 5000 Lt grąžino D. šios skolos padengimui. Dėl skolos grąžinimo dokumentų nepasirašė. Žmonai yra žinoma apie paskolos grąžinimą (t. 5, b.l. 103-106). Tačiau kaip matyti iš A. Š. sutuoktinės L.Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 12 d., 2009-2010 metais jos sutuoktinis A. paparašė jos ar negalkėtų paskolinti 8300 Eur jo pažįstamam D. J.. Pinigus ji paskolino. <....> Iki šiol D. grąžinęs tik apie 400 Lt. (t. 2, b.l. 48-49).

35. Iš J. G. parodymų, ko neneigia ir pats nuteistasis A. Š., matyti, kad būtent A. Š. kreipėsi į J. G., melagingai nurodydamas paskolos gavėją, nutylėdamas tikrąjį asmenį, suinteresuotą paskolos gavimu bei, kad pats iš to turės naudos. Be to, A. Š. buvo žinoma, kad paskolą ims ne D. J.. A. Š. atnešdavo jai dokumentus <..> atnešė ir įgaliojimą atstovauti K. B., įkalbinėjo J. G., kad sutiktų būti K. B. įgaliotine, pastarajai nesutikus, J. G. vardu išduotą įgaliojimą pasiėmė su savimi, o iš bylos duomenų nustatyta, kad įgaliojimas, išduotas J. G., buvo pas E. Š.. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

36. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos J. G. parodymais, kadangi nuo pirmos jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai dėl esminių aplinkybių nesikeitė, abejoti jais nėra jokio pagrindo, juos patvirtina K. B., E. Š. bei iš dalies paties nuteistojo A. Š. parodymai. Iš liudytojos J. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. kovo 6 d. matyti, kad 2011 m. pabaigoje į ją kreipėsi A. Š., klausdamas ar galima iš kredito unijos gauti paskolą traktorių pirkimui. Sakė, kad jis su K. B., kurio ji tuo metu nepažinojo ir asmeniu vardu D. nori iš kredito unijos paimti paskolą traktorių pirkimui, nurodydamas, kad jis kartu su D.traktorių pirkimui turi pinigų, bet jų trūksta, o savo vardu kreditų negali imti, kadangi turi paėmę kreditų, o K. B. dirba Anglijoje ir gauna nemažaas pajamas, tad jo vardu galima paimti kreditą, Sakė, kad dvejus traktorius nori pirkti Lenkijoje. <....> kažkur po savaitės A. jai atvežė K. B. dokumentus, t.y. gaunamų Anglijoje pajamų dokumentus, asmens tapatybės kortelės kopiją. <..> Vėliau buvau susitikusi su A. ir jis jai pateikė nuotraukas jo perkamų traktorių, dokumentus, kuriuose matyti, kad jis jau už traktorius yra sumokėjęs savo ir D. dalis, kokios buvo sumos, neprisimena ir jiems iš kredito unijos reikėjo tik K. B. dalies, t. 76 000 Lt. Dokumentuose buvo matyti, kad traktoriai buvo užregistruoti K. B. vardu. Jai pasakius, kad turi pamatyti patį K. B., A. vis sakydavo, kad jis neh\gali atvykti, nes yra Anglijoje. <..> K. B. į jos darbo vietą atvažiavo kartu su vyru, kuris prisistatė E.. K. B. paklausus kam jam reikalinga paskola, K. B. viską papasakojo kaio ir A.. <...> Po kurio laiko jai paskambino A. ir paklausė ar ji sutiktų atstovauti K. B. imant jo vardu kreditą, kadangi K. B. turi išvykti į Angliją. Ji sutiko ir po kurio laiko A. atvežė K.suteiktą įgaliojimą. Perskaičiusi įgaliojimą, iš karto nesutiko būti įgaliota K. B., kadangi jai nepatiko įgaliojimo turinys. Įgaliojimą ji atidavė A.. Vėliau sužinojo, kad įgaliojimas buvo išduotas E.. Gavusi iš kredito unijos žinutę, kad nesumokėtas pirmasis paskolos įnašas, paskambino A. ir jis pasakė, kad matomai įvyko nesusipratimas ir artimiausiu metu bus įnešta pirmoji įmoka. <..> Vėliau ji pas A. teiravosi apie įmokas, bet jis vis rasdavo kokią nors priežastį, o vėliau neatsakinėjo į skambučius, kažkurio skambučio metu pasakė, kad nesikištų į jo reikalus (t. 2, b.l. 56-57, t. 3, b.l. 130-131). Papildomos apklausos metu liudytoja nurodė, kad su D. J. jos santykiai buvo geri, nebuvo susipykę. D. J. į ją yra kreipęsis darbo reikalais, neatsisakydavo jam padėti. <..> Už A. suteiktą pagalbą būtent A. jai atnešė pinigus už atliktą darbą – apie 4000 Lt sausio – vasario mėn. <..> kai A. atnešdavo dokumentus, iš jo kalbos suprato, kad jis puikiai pažįsta K. B. ir E. Š.. <..> A.jos paklausė ar ji negalėtų atstovauti K. B. imant paskolą. Ji sutiko, tačiau pamačiusi išduoto įgaliojimo turinį, apie kurį su A. nesitarė, atsisakė (t. 3, b.l. 58, 130-132).

37. Nors A. Š. teismo posėdyje neigė žinąs, jog buvo išduoti įgaliojimai jam, J. G. ir E. Š., jo parodymus paneigia liudytojos J. G. parodymai, pagal kuriuos pats A. Š. atvežė jai Elektrėnuose išrašytą įgaliojimą atstovauti K. B. ir pačią įkalbinėjo ją pagal įgaliojimą atstovauti K. B., tačiau ji atsisakė, nenorėdama prisiimti rizikos. G. atsisakius atstovauti B., A. Š. pasiėmė įgaliojimą kaip pavyzdį tam, kad jis būtų surašytas kitam asmeniui.

38. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, K. B. parodė, kad įgaliojimus davė E. Š., J. ir A. Š.. <..> E. sakė, kad jis paklūsta Š., jis ten vadovauja. Š. ir dar kažkam E. yra atskaitingas, nes tą pinigų sumą reikia padalinti tiems, kas popierius tvarkė. <..> Įgaliojimai buvo išrašyti tris kartus buvo pas notarą. Notarui sakydavo tai, ką jam sakydavo E., kad įgalioja, kad jam nereikėtų važinėti. Notarai buvo 2 moterys ir 1 vyras. Kokiose Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų gatvėse yra notarai, neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu K. B. parodė, kad pinigus viename banke 20 000 Lt. kitame 50 000 Lt nuėmė ir paėmė E. Š.. <..> A. Š. dar buvo išduotas įgaliojimas, jam E. pasakė, kad reikia jo vardu įgaliojimo, jis jo nematė. Girdėjo, kad dar D. kažkoks yra, bet jo nematęs, gal su jais važinėjo, nes kai važiuodavo pas notarą, su jais vairuotojas kažkoks būdavo. <..> E. minėjo, kad vadovauja A. ir D.. E. įvardijo ir vardą, ir pavardę. E. pasakė, kad jis mažiausias, o vadovauja A. Š.. Jis apie A. išgirdo tada, kada reikėjo išduoti įgaliojimą A. Š..

39. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, iš VĮ Registrų centras Sandorių registrų departamento buvo išreikalauti duomenys apie inkriminuojamų veikų padarymo metu K. B. išduotus įgaliojimus, susijusius su nagrinėjamomis byloje faktinėmis aplinkybėmis (t. 7, b.l. 81). Iš Kauno miesto 23-iojo notaro biure 2012 m. lapkričio 29 d. K. B. išduoto įgaliojimo J. G. matyti, kad K. B. įgaliojo J. G. jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditą) iš kredito unijos „S“, taip pat atlikti K. B. vardu kitus atstovavimo veiksmus (t. 7, b.l. 84-85). Šie duomenys patvirtina J. G. parodymus, kad įgaliojimą jos vardu atstovauti K. B., jai atvežė A. Š..

40. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Elektrėnų savivaldybės 1-ajame notaro biure 2012 m. gruodžio 10 d. K. B. išdavė įgaliojimą E. Š. (t. 7, b.l. 82), įgaliodamas pastarąjį jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditą) iš kredito unijos „S“, taip pat atlikti K. B. vardu kitus atstovavimo veiksmus (t. 7, b.l. 82-83).

41. Nors iš VĮ Registrų centras Sandorių registro departamento patektų duomenų matyti, kad Įgaliojimų registro archyvo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 14.13 val. duomenimis, registre nėra išregistruotų įgaliojimų, kuriuose K. B. būtų įrašytas įgaliotoju, o A. Š. – įgaliotiniu (t. 7, b.l. 81), tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, papildomai apklaustas dėl įgaliojimų išdavimo aplinkybių, K. B. parodė, kad E. Š. pasiūlė išduoti įgaliojimą J. G.. Kaip nustatyta iš J. G. parodymų, minėtą įgaliojimą jai atnešė A. Š.. Iš K. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme taip pat seka, kad E. Š. pasakė, kad J. G. atsisakė, todėl įgaliojimas nebegalioja, reikia kito žmogaus, ir jis išdavė įgaliojimą E. Š.. Vertinant aplinkybes, kad E. Š. turėjo J. G. išduotą įgaliojimą, kurį jai buvo atnešęs A. Š., darytina išvada, kad A. Š. buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su pastangomis gauti kreditą iš kredito unijos „S“. K. B. taip pat nurodė, kad vyko pas notarą ir dėl įgaliojimo išdavimo A. Š. kartu su E. Š., o vairuotojas buvo D. J.. E. J. pasakė, kad nieko nesigauna, reikia kito įgaliojimo. A. Š. įgaliojimo nepasirašė, nes suprato, kad kažkas ne taip, notaras paklausė ar jis perskaitė įgaliojimą, tačiau jis atsakė, kad nieko neskaitys ir išėjo. Nors E. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jo D. J. neprašė ir dėl A. Š. jis notaro biure nebuvo, visgi tikėtina K. B. parodymais dėl šių aplinkybių, kadangi K. B. parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, papildantys pirminius parodymus, esminių prieštaravimų nenustatyta.

42. Liudytojos J. G. parodymai atskleidžia A. Š. suinteresuotumą gauti paskolą iš Kredito unijos „S“ ir tai, jog nusikalstamos veikos planas A. Š. buvo sugalvotas iš anksto. Kreipęsis į J. G. dėl paskolos gavimo aplinkybių, A. Š. nurodė tas pačias aplinkybes kokiam tikslui reikalinga paskola, kurias, po kurio laiko atvykęs pas J. G., nurodė ir K. B.. Dalį dokumentų, reikalingų paskolai gauti, buvo pateikęs A. Š., o dalį – K. B..

43. Liudytoja J. G. parodė, kad A. Š. jos prašė padaryti pavedimą kredito unijai, t.y. įmoką už suteiktą kreditą K. B., tačiau pastaroji atsisakė. Kaip matyti iš į bylą pateikto Swedbank atsakymo, jame nurodyta, kad K. B. 2013 m. kovo 27 d. kredito unijai „S“ įnešė 2600 Lt (t. 6, b.l. 3, 6). Kaip seka iš K. B. parodymų, jokių pinigų kredito unijai pagal minėtus dokumentus jis nemokėjo, dokumente ne jo parašas. Šios aplinkybės rodo, kad A. Š. organizavo minėtos įmokos įmokėjimą, tokiu būdu, imdamasis veiksmų, kad apgaulė nepaaiškėtų.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių byloje surinktų duomenų pakanka A. Š. kaltei organizavus didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule. Aplinkybės kaip buvo paskirstyti pinigai, gauti iš kredito unijos, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi kokie buvo kiekvieno bendrininko veiksmai juos įgyjant apgaule. Kaip jau minėta, iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad dėl paskolos gavimo traktorių pirkimui į ją kreipėsi A. Š.. Jis sakė, kad kartu su K. B. ir asmeniu, vardu D., nori iš kredito unijos paimti paskolą traktorių pirkimui. Visus reikiamus dokumentus J. G. atvežė A. Š.. K. B. pas J. G. buvo atvykęs kartu su E. Š. (t. 3, b.l. 130-41). Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismui parodė, kad jis supažindino E. Š. su D. J., kas patvirtina E. Š. parodymus, jog jie su D. J. iš tiesų yra pažįstami. Teisiamojo posėdžio metu K. B. patvirtino, kad atpažįsta D. J., kuris dalyvavo pinigų paėmime. D. J. K. B. matė tris kartus, atpažįsta jį ir iš balso. Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės parodo, kad nusikalstamą veiką organizavo ir jai vadovavo galimai ne tik A. Š., bet ir D. J., arba abu asmenys.

45. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizuoti bei neaptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais, jog inkriminuojamo nusikaltimo metu jis bendravo su E. Š. bei davė jam nurodymus. Šie skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

46. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus nuteistuosius A. Š., K. B., E. Š. bei liudytojus J. G. ir D. J., naujų aplinkybių, išskyrus įgaliojimų išdavimo aplinkybes, nenustatyta (t. 6, b.l. 153-162, 188-195). Tiek E. Š., tiek K. B. dar kartą parvirtino, jog pinigus perdavė D. J., A. Š. jie nepažįsta, su juo nebendravo ir iki teismo posėdžio pirmojoje instancijoje nebuvo jo matę, visus nurodymus, susijusius su paskolos gavimu, E. Š. gavo iš D. J. ( t. 6, b.l. 153-162, 188-195).

47. Tokiu būdu, skundžiamame nuosprendyje, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai nurodyta, kad „vykdydamas savo planą, jis (A. Š.) davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai ir E. Š. surado K. B., vykdydamas tiesioginius A. Š. nurodymus“, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės dėl pripažinimo įrodyta kad „vykdydamas savo planą, jis (A. Š.) davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai ir E. Š. surado K. B., vykdydamas tiesioginius A. Š. nurodymus“.

48. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl apie tai, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, praneština prokurorui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinimą palaikanti prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad padarant nusikalstamą veiką, dalyvavo ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Dėl K. B. apeliacinio skundo

49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, taip pat jam paskirta per griežta bausmė. Su šiais skundo argumentais sutiktina iš dalies.

50. Nuteistasis K. B. nuo pat pirmos jo apklausos pripažino nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, faktines aplinkybes, tačiau teigia, kad įvykių metu nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką, apie tai suprato tik vėliau, juo buvo pasinaudota, buvo apgautas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. B. suprato, kad dalyvauja apgaule užvaldant pinigines lėšas. K. B. Anglijoje nedirbo ir pajamų negaudavo, neketino ten važiuoti, buvo nemokus ir suvokė, kad paimto kredito grąžinti negalės. K. B. žinojo, kad nereikės dirbti, nesiruošė to daryti. Jo iškelta versija, kad nedirbdamas tikėjosi gauti pastovias ir nemažas pajamas, visiškai neįtikima. Teikiant dokumentus kredito unijai, K. B. žinojo, kad jie yra melagingi, tačiau juos patvirtino ir tai įrodo, kad jis suprato, jog kitu atveju, kreditas nebus suteiktas. Paimdamas kreditą, žinojo, kad pats kredito įmokų nemokės, kredito unijoje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad turimus traktorius nuomos, suprasdamas, kad jokios veiklos nevykdys. Nei J. G., nei kredito unijos darbuotojai nekilo jokių abejonių, kad K. B. nesuvoktų procesdūrų, susijusių su kredito išdavimu. Jis paaiškino kredito unijos darbuotojoms kam yra reikalingas kreditas ir kaip jis bus panaudotas. Šios aplinkybės rodo, kad K. B. suvokė savo veiksmus, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą.

51. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Šį skundo argumentą teisėjų kolegija laiko pagrįstu.

52. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 54 str. 2 d. nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog skirdamas bausmes teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir formaliai jų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. paskirta bausmė ir subendrinta galutinė bausmė nėra teisingos. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). K. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, esmines faktines aplinkybes, gailisi bei padėjo išaiškinti jo paties padarytą nusikaltimą. Nors pripažintina, kad jis suprato daromos veikos pobūdį, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad dėl socialinės padėties, t.y. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką. Prieš padarant nusikalstamą veiką, už kurią K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis buvo teistas ne vienuolika, kaip nurodyta nuosprendyje, o devynis kartus. Taip pat atsižvelgtina ir į nuosprendžių priėmimo laikotarpius, vertinant nuteistojo teistumų skaičių. Dėl išdėstytų motyvų nuteistajam K. B. paskirta bausmė švelnintina.

53. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad įstatymas tiesiogiai nurodo teismo pareigą BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais subendrinti nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Be to, įstatymas tiesiogiai nurodo, kad į galutinę subendrintą bausmę teismas turi įskaityti ne tik iš dalies, bet ir visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę.

54. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino tik su 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, K. B. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis ir 2014 m. kovo 4 d. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrionta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, įskaitant visą pagal šį nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

55. Nusikalstamą veiką, už kurią K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžių priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su paminėtais nuosprendžiais jam paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis iš dalies jas sudedant. Taip pat į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu, įskaitytinos visiškai atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius laisvės atėmimo bausmės.

56. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo prašo dalinai sumažinti priteistą civilinio ieškinio dalį, nurodydamas, kad pinigų negavo, o žalą turi atlyginti solidariai. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymima, kad nuteistieji veikė bendrais veiksmais, kurie lėmė nusikalstamų padarinių kilimą, todėl žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai, t. y. bendrai iš visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Solidariajai atsakomybei pagrįsti užtenka, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami. Be to, solidari atsakomybė atitinka nukentėjusio (nagrinėjamu atveju – civilinio ieškovo) asmens interesus, nes bendraskolių nemokumo rizika yra perkeliama skolininkams, todėl solidariai priteistos neturtinės žalos išskirstymas skolininkams prieštarautų jos sampratai ir paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str.1 d. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę K. B. paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką K. B. įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžius.

Nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė