- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-727-1042/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00182-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2033-351/2024, iškeltoje pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau ir MB) „A.“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „A.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. K. 2372,18 Eur skolą, 85,40 Eur delspinigius, 5 (penkių) procento dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė grąžinti 14 Eur permokėtą žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. kovo 15 d. į ją kreipėsi atsakovė G. K., kuri nurodė, kad jai būtina transportuoti kito asmens automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. esančios saugojimo aikštelės ir jį suremontuoti. Ieškovė suorganizavo automobilio transportavimą iki savo įmonės. Preliminariai apžiūrėjus automobilį, ieškovė nustatė, kad automobiliui arba reikia keisti, arba remontuoti priekinį kapotą, priekinį stiklą, priekinį bamperį, priekinę juostą (televizorių), prie jo priklausančius laikiklius, aušinimo ir kondicionieriaus radiatorius, priekinius žibintus, prietaisų skydelį, vairo bei keleivio saugos pagalves. Taip pat buvo nustatyta, kad reikia remontuoti priekinius automobilio sparnus, reikalingi automobilio dažymo darbai, jo patikrinimas ekspertizėje dėl oro pagalvių keitimo. Visi minėti automobilio pažeidimai, atsakovės teigimu, atsirado dėl to, kad automobilis buvo patekęs į avariją. Ieškovė preliminariai įvertinusi galimus remonto darbus, 2023 m. kovo 14 d. išrašė atsakovei sąmatą, kurioje nurodė, kad minėti darbai kainuos nuo 1985 Eur iki 4453 Eur, priklausomai nuo tiekėjo ir dalių bei kitų darbų kainų. Be to, ieškovė nurodė, kad ši kaina gali keistis plius/minus 20 procentų, t. y. aiškiai nurodė atsakovei, kad darbų kaina gali siekti daugiau nei 5000 Eur. Atsakovė sutiko. Ieškovė, siekdama save apsaugoti nuo galimo nemokėjimo, 2023 m. kovo 15 d. išrašė atsakovei išankstinę sąskaitą VOK Nr. 00021, 2000 Eur sumai. Atsakovė šią sąskaitą apmokėjo, tokiu būdu atsakovė patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis bei sutiko su ieškovės nurodyta automobilio remonto kaina. Gavusi atsakovės pradinį apmokėjimą, pradėjo automobilio remonto darbus. Automobilis buvo galutinai suremontuotas ir perduotas jo naudotojui, trečiajam asmeniui 2023 m. rugpjūčio 17 d. Už automobilio sutvarkymą buvo išrašytos trys sąskaitos, t. y. 2023 m. birželio 10 d. buvo išrašyta sąskaita VOK 19996, 2007,95 Eur sumai. Ši sąskaita laikoma padengta išankstiniu mokėjimu, likučio nuo šios sąskaitos priteisti nereikalauja. 2023 m. liepos 29d. buvo išrašyta sąskaita VOK 20035, 2372,18 Eur sumai. Ši sąskaita liko neapmokėta. Taip pat 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo išrašyta trečia sąskaita VOK 20049, 740,21 Eur sumai. Šią sąskaitą iš dalies padengė automobilio savininkas trečiasis asmuo, nes jis prašė papildomai atlikti darbus, kurie nebuvo susiję su automobilio sudaužymu, todėl šioje sąskaitoje nurodytos sumos iš atsakovės sumokėti nereikalauja. Atsakovė reiškė pretenzijas dėl to, kad automobilio remontas per brangiai kainuoja, nors paprašė visiškai sutvarkyti automobilį, o ieškovė tą ir padarė. Pretenzijų dėl automobilio sutvarkymo niekas nereiškė. Pažymėjo, kad A. Š. yra MB „A.“ klientas, jis remontuodamas savo automobilį domėjosi ir E. B. automobilio remontu. A. Š. yra MB „A.“ direktorius. A. Š. pravedė pinigus už savo įmonės automobilio remontą. Iš MB „A.“ buvo gauti du pavedimai (išrašytos sąskaitos 2023 m. balandžio 29 d.) už bendrovės automobilio remontą. Nepripažino, kad A. Š. sumokėjo už E. B. automobilio remontą 1500 Eur. Teigė, kad iš Š. už „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remontą pinigų negavo. Nurodė, kad automobilio remonto darbų kaina išaugo, nes po pirmosios sąskaitos išrašymo, MB „A.“ tapo PVM mokėtoju.
3. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji ir E. Š. tėvas A. Š., siekdami, kad kaltininkai G. K. ir E. Š. būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sutiko atlyginti jų padarytą žalą. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, atstovaujamą vadovo N. N., kuriam papasakojo apie automobilio vagystę ir eismo įvykį bei pasiteiravo ar jis galėtų automobilį pargabenti iš aikštelės ir įvertinti jo remonto kainą. Prieš automobilio remontą atsakovei ir A. Š. buvo paduotas užpildytas 2023 m. kovo 14 d. Sąmatos paskaičiavimas Nr. vok/14/03/23 (toliau – Sąmata), kuriame buvo nurodyti šie esą reikalingi automobilio remonto darbai: Priekinis kapotas. Priekinis stiklas – 2 vnt., kaina Stik. – 130/ 190 Eur, Ka. - 50/ 301 Eur; Prekinis bamperis. Apdailos dalys – 1 vnt., kaina 120/ 379 Eur; Priekinis televizorius. Laikikliai – 1 vnt., kaina 50/ 210 Eur; Aušinimo radiatorius – 1 vnt., kaina 14,99/ 100 Eur; Kondicionieriaus radiatorius – 1 vnt., kaina 70 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)), 18,90/ 55 Eur; Priekiniai žibintai – 1 vnt., 220/ 350 Eur; Prietaisu panelis – 1 vnt., kaina 50/ 502 Eur; Vairo pagalve, AIRBAG – 1 vnt., kaina 17/ 73 Eur; Keleivio AIRBAG – 1 vnt., kaina 5/ 30 Eur; Ekspertize, patvirtinanti saugos pagalves. Klaipėda – 1 vnt., kaina 150/ 400 Eur; Tech. apžiūra, Transkona po remonto – 1 vnt., kaina 25,99/ 31 Eur; Kuro išlaidos. Detalių transportavimo išlaidos - 20/ 70 Eur; Montavimo darbai – 1 h., 24 Eur, kaina 120/ 300 Eur; Tampymo darbai – 1 h, 14 Eur, kaina 80/ 180 Eur; Panelės salono montavimo darbai, AIRBAG atstatymui – 1 h, 24 Eur, kaina - 70/ 300 Eur; Priekinis K/P sparnas – 1 vnt., kaina 32/ 101 Eur; Priekinis D/P sparnas – 1 vnt., kaina 32/ 101 Eur; Dažymo darbai – 4 vnt., kaina 60/ 120 Eur. Sąmatoje visos Automobilio remonto darbų ir detalių kainos buvo nurodytos po dvi skirtingas reikšmes, t. y. kainos už tą patį dalyką skyrėsi viena nuo kitos nuo kelių iki dešimties kartų. Bendra Automobilio remonto darbų vertė nurodyta nuo 1985 Eur iki 4453 Eur, bei įrašyta, kad nenumatytos dalys, darbu eigoje, kainos svyravimas, detalių užsakymui, galutinei sąmatai patvirtinti. Kaina sąmatos svyruojanti ± 20 %. Atsakovė ir A. Š. atkreipė ieškovės dėmesį į šiuos neaiškumus dėl kainų, nes iš sąmatos buvo neaišku kiek kainuos remonto paslaugos, detalės ir bendra automobilio sugadinimų remonto kaina, teiravosi ieškovės ar bendra remonto kaina neviršys paties automobilio vertės (3500 Eur), nes tokiu atveju nevertėtų automobilio remontuoti ir būtų geriau tiesiog sumokėti trečiajam asmeniui automobilio kainą. Ieškovė patikino, kad sąmatoje yra tik šiaip nurodytos remonto darbų ir detalių kainos nuo galimo mažiausio iki didžiausio dydžio, tačiau bendra automobilio remonto dėl eismo įvykio vertė tikrai nesieks sąmatoje nurodyto maksimalaus 4453 Eur dydžio. Ieškovė sąmatoje su rašikliu padarė visų remonto darbų ir detalių kainų korekcijas, ranka įrašydamas mažesnes kainų reikšmes ir susumavęs šias kainas užtikrino atsakovę ir A. Š., kad bendra automobilio sugadinimų remonto kaina galėtų maksimaliai siekti iki 3000 Eur, ne daugiau. Atsakovė ir A. Š. sutiko būtent su tokia ieškovės pasiūlyta automobilio sugadinimų kaina. A. Š. sumokėjo ieškovei pusę jo apskaičiuotos automobilio remonto kainos – 1500 Eur, o atsakovė sumokėjo didesnę sumą – 2000 Eur, nes norėjo, kad šių lėšų pakaktų įtariamųjų padarytai žalai atlyginti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pakoreguotą sąmatą pasiliko pas save, o atsakovė ir A. Š. neprašė pakoreguoti pirminės sąmatos kainas, nes pasitikėjo ieškove, kad automobilio remontas nekainuos daugiau nei 3000 Eur. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. surašė Užsakymo – sutarties/ Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 00593, kuriame užpildė tik grafą – „Užsakovo nurodyti gedimai, pageidavimai, pastabos“ nurodydama - „Suremontuoti automobilį pilnai. Automobilis, po auto įvykio“. Likusios šio dokumento grafos „Numatomi darbai/ preliminari kaina“ ir „Numatomos dalys/ preliminari kaina“ neužpildytos. Iš tokio darbų užsakymo neaišku kokie remonto darbai užsakomi, koks gedimų pobūdis, numatomų darbų sąrašas, apimtys, kaina, įvykdymo terminai ir pan. Dėl ieškovės (rangovo) pateiktos informacijos nepakankamumo ir netikslumo kas buvo sutarta dėl automobilio remonto darbų užsakovas turi teisę nutraukti tokią sutartį neapmokėdamas atliktų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė šio susitarimo sąlygų dėl numatomų automobilio remonto darbų kainų aiškiai ir suprantamai nebuvo išdėsčiusi, siūloma bendra darbų kaina svyruoja daugiau nei per 244 proc., tokios sąlygos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų nenaudai, todėl jos laikytinos nesąžiningomis ir turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. surašė Išankstinę sąskaitą faktūrą Serija VOK Nr. 00021 ir 2023 m. kovo 15 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija VOK Nr. 00021– 2000 Eur sumai, kuriuose nurodyta, kad ši suma yra už - automobilio remontą pagal priėmimo aktą Nr. 00593, sąmatos Nr. vok/14/03/23 išankstinis apmokėjimas. Atsakovė šiuos dokumentus pateikė į ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08847-23 medžiagą, kaip įrodymus apie tai, kad įtariamųjų G. K. ir E. Š. veikomis padaryta žala visiškai atlyginta, nes jie iš karto sumokėjo visą ieškovės paskaičiuotą automobilio remonto kainą. Praėjus apie trims mėnesiams ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei ir A. Š., sakydama, kad jie už automobilio remontą turėtų sumokėti dar 2500 Eur. Atsakovė suprato, kad kol automobilis buvo remontuojamas, trečiasis asmuo prašė, kad jo automobiliui būtų sudėti kur kas brangesni visiškai nauji priekiniai žibintai ir būtų padaryti kiti remonto darbai, kurie galimai susiję ne su G. K. ir E. Š. sukeltu eismo įvykiu, o su automobilio nusidėvėjimu dėl ankstesnio eksploatavimo. Pažymėjo, kad prieš remontą su ieškove buvo kalbėta, kad automobilis yra dėvėtas, 18 metų senumo, todėl susitarta, kad jo remontui ieškovė naudos kokybiškas, tačiau ne pačias brangiausias naujas detales, o bendra automobilio remonto kaina tikrai neviršys 3000 Eur.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo E. B. nurodė, kad jam buvo atsiųsta sąmata, remontas turėjo kainuoti apie 3500 Eur. Automobilis buvo grąžintas sutvarkytas, pretenzijų dėl to neturi. Pažymėjo, kad remontavo automobilio gedimus nesusijusius su autoįvykiu, už tai pats sumokėjo pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei MB „A.“ iš atsakovės G. K. 2372,18 Eur skolą, 85,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2457,58 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 15 d. MB „A.“ ir G. K. sudarė užsakymą-sutartį/perdavimo-priėmimo aktą Nr. 00539 dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remonto. 2023 m. kovo 14 d. surašyta transporto priemonės sąmata, kurioje numatyta remonto darbų vertė nuo 1985 iki 4453 Eur.
7. Teismas nurodė, kad nors nebuvo tinkamai įformintas remonto užsakymas, užsakymo paraiška, rašytinis šalių susitarimas dėl automobilio remonto, kuriame būtų aptarti šalių įsipareigojimai, darbų apimtys, sutarties kaina, sutarties įvykdymo terminai, šalių atsakomybė ir pan., tačiau įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu (automobilio perdavimą remontui), vykdymu (automobilio remontą) bei šalių veiksmus po sutarties sudarymo, konstatavo, jog šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas MB „A.“ įsipareigojo atlikti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. B. remonto darbus, o atsakovė G. K. įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Teismas pažymėjo, kad sutartis galėjo būti sudaroma ir raštu, ir žodžiu, o jos sudarymo aplinkybės įrodinėjamos ir šalių paaiškinimais. Teismas sprendė, kad aplinkybė, kad ieškovas galimai aplaidžiai tvarkė automobilio priėmimo remontui dokumentus, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos apmokėti už automobilio remontą, todėl atsakovė privalo sumokėti likusią 2372,18 Eur sumą už automobilio remontą.
8. Teismas sprendė, kad nors nėra rašytinių įrodymų apie atsakovės pritarimą galutinei darbų kainai, tačiau atsakovė atliktų ir PVM sąskaitoje faktūroje įvardintų darbų, pakeistų detalių, neginčija, ginčija tik remonto kainą.
9. Teismas darė išvadą, kad atsakovė 2023 m. kovo 15 d. pasirašydama su ieškove perdavimo-priėmimo aktą Nr. 00593 pavedė ieškovui pilnai sutvarkyti po autoįvykio sudaužytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. davė leidimą MB „A.“ atlikti remonto apimtis savo nuožiūra. Pažymėjo, kad pagal atliekamų darbų specifiką, remonto darbų apimtis, galutinė kaina galėjo būti nustatoma tik konstatavus apgadinimų mastą, keičiamų detalių kainas.
10. Teismas konstatavo, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti, o atsakovė neįrodė, jog dalį remonto darbų kainos ieškovei sumokėjo A. Š., bei kad darbai atlikti nekokybiškai, dėl ko galėtų būti mažinama remonto kaina, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už atliktus remonto darbus ir pakeistas detales.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) G. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „A.“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantė nurodė, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas CPK 177 straipsnio 1 dalies ir CPK 185 straipsnio nuostatas, ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nepašalino byloje nustatytų aplinkybių prieštaravimų, pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas, priteisdamas delspinigius, nenurodė kokiu pagrindu, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį juos skaičiuoja.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą MB „A.“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus, argumentuotai į juos atsakė, todėl priėmė teisingą sprendimą. Pažymėjo, kad teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus.
14. Trečiojo asmens E. B. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacijos dalykas – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys.
17. Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) įpareigoja teismą siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įvykdymo, jeigu tai nekenkia bylai tinkamai išnagrinėti. Šie principai galioja visų instancijų teismuose ir proceso stadijose, be kita ko, procesinį sprendimą peržiūrint apeliacinės instancijos teisme.
18. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr. pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (cituotas sprendimas Paliutis prieš Lietuvą, 45 punktas).
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 15 d. ieškovė MB „A.“ ir atsakovė G. K. sudarė užsakymą-sutartį/perdavimo-priėmimo aktą Nr. 00539 dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remonto. 2023 m. kovo 14 d. buvo surašyta transporto priemonės sąmata, kurioje numatyta remonto darbų vertė nuo 1985 iki 4453 Eur. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai viena sutarties šalis rangovas yra verslininkas ir įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį susimokėti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
22. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
23. Vartojimo rangos sutarties atveju užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas tik tuomet, kai šie darbai nebuvo numatyti sutartyje (LR CK 6.673 str. 1 d.), tačiau savo užsakytus, rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus apmokėti sutartinėmis kainomis privalo (LR CK6.676 str. 2 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors nebuvo tinkamai (pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintą transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką) įformintas remonto užsakymas, užsakymo paraiška, rašytinis šalių susitarimas dėl automobilio remonto, kuriame būtų aptarti šalių įsipareigojimai, darbų apimtys, sutarties kaina, sutarties įvykdymo terminai, šalių atsakomybė ir pan., tačiau įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu (automobilio perdavimą remontui), vykdymu (automobilio remontą) bei šalių veiksmus po sutarties sudarymo, konstatavo, jog šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas MB „A.“ įsipareigojo atlikti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. B. remonto darbus, o atsakovė G. K. įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas rangos santykiams nenumato privalomos sandorio formos, todėl sutartis galėjo būti sudaroma ir raštu, ir žodžiu, o jos sudarymo aplinkybės įrodinėjamos ir šalių paaiškinimais.
25. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovė galimai aplaidžiai tvarkė automobilio priėmimo remontui dokumentus, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos apmokėti už automobilio remontą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė privalo sumokėti likusią 2372,18 Eur sumą už automobilio remontą rėmėsi išimtinai ieškovo atstovo teiginiais, kad ieškovė MB „A.“ remontuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, atliko remonto darbus, kurių vertė (įskaitant ir pakeistas detales) 4372,18 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kainos, tačiau teismas nesiaiškino ir netyrė šalių įsipareigojimų viena kitai, darbų apimčių (dėl kokių konkrečiai darbų atlikimo šalys susitarė, kokios detalės turėjo būti keičiamos), sutarties kainos (kokia kaina kiekvienos keičiamos detalės, kokia kaina darbo ir kitų paslaugų), sutarties įvykdymo terminų, šalių atsakomybės (delspinigiai, baudos) ir pan.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė davė leidimą ieškovei MB „A.“ atlikti automobilio remonto apimtis savo nuožiūra, nes buvo supažindinta su 2023 m. kovo 14 d. sąmata, remontu nesidomėjo, 2023 m. kovo 15 d. pasirašė su ieškove perdavimo-priėmimo aktą Nr. 00593 ir pavedė ieškovui pilnai sutvarkyti po autoįvykio sudaužytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitoje faktūroje įvardintų darbų, pakeistų detalių, neginčijo.
28. Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepakankamomis tam, kad ieškovės reikalavimas galėjo būti tenkintas. Faktas, kad atsakovė buvo supažindinta su 2023 m. kovo 14 d. sąmata, 2023 m. kovo 15 d. pasirašė su ieškove perdavimo-priėmimo aktą Nr. 00593, PVM sąskaitoje faktūroje įvardintų darbų, pakeistų detalių, neginčijo, savaime neparodo, kad dėl atliktų darbų kainos atsakovė buvo sutikusi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pašalinti šiuos prieštaravimus.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MB „A.“ ieškovei 2023 m. kovo 16 d. pervedė 1500 Eur ir 2023 m. birželio 23 d. pervedė 395,91 Eur už automobilio remontą. MB „A.“ ieškovė 2023 m. balandžio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 19932 už automobilio remontą 1528 Eur sumai ir 2023 m. gegužės 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 19968 už automobilio remontą 395,91 Eur sumai. Teismas vertino, kad šios finansinės operacijos nėra nuginčytos, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. sumokėjo ieškovei 1500 Eur už „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remontą nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiam ieškovės ir atsakovės argumentų prieštaravimams, teismas turėjo pašalinti šį prieštaravimą ir vertinti jį visų byloje esančių įrodymų kontekste, tame tarpe vertinti atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus (2023 m. kovo 22 d. E. B. prašymą ikiteisminio tyrimo byloje ir kt.), kurių teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, o rėmėsi tik išimtinai ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais bei posėdžio metu teiktais paaiškinimais. Nors teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (CPK 179, 183, 185 straipsniai).
31. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, iš atsakovės priteisė 85,40 Eur delspinigių, tačiau sprendime nemotyvavo kokiu pagrindu minėti delspinigiai priteisiami. Nėra aišku kokio dydžio, už kokį laikotarpį teismas skaičiavo delspinigius.
32. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ir neįvertino visų teisinių santykių kvalifikacijai reikšmės turinčių faktinių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios turi būti įvertintos siekiant išsiaiškinti ieškovės ieškinio pagrįstumą, nepakankamai atskleidė bylos esmę ir motyvavo priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikštų ginčo tarp šalių nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl minėtų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas netyrė), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam teisiniam šios bylos rezultatui.
33. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.