- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-6684-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02895-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 496,97 Eur turtinės žalos atlyginimo; 71,75 Eur kompensacinių palūkanų; 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2016-05-01 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos koridoriaus sienos ir grindys, kambario 1-6 grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galioja nuo 2015-12-01). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 1 remonto kaina sudaro 496,97 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė išsiaiškino, kad butas Nr.1 buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio virš ieškovės apdrausto buto. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 496,97 Eur žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Iš atsakovės turėtų būti priteista 71,75 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės tik iš dalies atitinka tikrovę, t.y. S. B. tikrai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visos kitos ieškovo dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodo, kad draudiminis įvykis nutiko 2016-05-01, tačiau tiek ji tiek jos artimieji (vyras ir sūnus) pamena tai, kad kaimynas R. G. dėl jo būsto apliejimo kreipėsi dar 2016-04-30. Šias aplinkybes galės patvirtinti tuo metu su ja buvęs vyras V. B. ir sūnus A. B.. Nesutampa žalos atsiradimo momentas. Kaimynas užėjęs į jos būstą pamatė, kad pas ją visi vamzdžiai buvo sausi ir niekur joks vanduo nesiliejo. Nuvykus apžiūrėti kaimyno R. G. būsto buvo neįmanoma nustatyti iš kur išsiliejo vanduo, nes vamzdynai, esantys jo koridoriaus sienoje buvo aklinai uždaryti su medine apdaila. Avarinė tarnyba iš įmonės UAB „P.“ atvyko į kaimyno R. G. būstą adresu Dainų (duomenys neskelbtini), tik 2019-05-02 (t.y. po dviejų dienų) ir jos būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsilankęs kaimynas R. G., kaip spėja su avarinės darbuotoju, neaptiko jokių vandens nutekėjimo židinių, ko pasekoje ir jokių darbų jos bute neatliko, todėl susipažinus su į byla pateiktu atliktų darbų aktu Nr. 1131 liko nustebinta melagingų duomenų pateikimu, neva vanduo bėga iš jos būsto. Šie jų teiginiai net prasilenkia su logika, t.y. jau 2016-04-30 dieną pradėjus bėgti vandeniui 3 dienas nieko nedaro ir laukia kol 2016-05-02 atvyks avarinė bei sutvarkys. Ką nustatė bei kokius darbus atliko, to niekur nesimato. DNSB pirmininkė L. P. jokios avarinės nekvietė ir komentarų apie tai, kad iš būsto esančio (duomenys neskelbtini), bėga vanduo, neteikė nei avarinei tarnybai, nei draudimui. Mano, kad vandens nuotėkis įvyko kaimyno bute už medinėmis lentelėmis aklinai paslėptų vamzdžių, prie kurių nei ji su vyru ir sūnumi, nei kaimynas negalėjo 2016-04-30 prieiti.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas nurodo, kad draudiminis įvykis įvyko 2016-05-01, tačiau kaimynas R. G. dėl jo būsto apliejimo kreipėsi dar 2016-04-30. Kaimynas užėjęs į jų būstą pamatė, kad pas juos visi vamzdžiai buvo sausi ir niekur joks vanduo nesiliejo. Nuvykus apžiūrėti kaimyno R. G. būsto buvo neįmanoma nustatyti, iš kur išsiliejo vanduo, nes vamzdynai, esantys jo koridoriaus sienoje, buvo aklinai uždaryti su medine apdaila. Ant lubų jokio vandens pratekėjimo nesimatė. Avarinė tarnyba iš įmonės UAB „P.“ atvyko į kaimyno R. G. būstą 2019-05-02, po dviejų dienų, ir jų būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsilankęs kaimynas R. G., kaip spėja, su avarinės darbuotoju, neaptiko jokių vandens nutekėjimo židinių, ko pasekoje ir jokių darbų jų bute neatliko. DNSB pirmininkė L. P. jokios avarinės tarnybos nekvietė ir komentarų apie tai, kad iš būsto esančio (duomenys neskelbtini), bėga vanduo, neteikė nei avarinei tarnybai, nei ieškovui. Šioje byloje yra svarbu pateikti papildomus duomenis, susijusius su būsto stoviu draudimo sutarties sudarymo metu, kadangi nėra žinoma, ar visi ieškovo lokalinėje sąmatoje fiksuoti pažeidimai atsirado būtent po įvykio 2016-04-30.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad sulietos vandeniu koridoriaus grindys ir sienos, 1-6 patalpos grindys, sienos. Atvykęs įmonės žalų ekspertas vertino, kad žala kilo dėl apliejimo. Lokalinė sąmata sudaroma pagal Sistela programą, patvirtintą Ūkio ministro, pagal vidutines rinkos kainas. Ieškovė pagal šią programą skaičiavo mažesnę išmokėtiną sumą, kaip darant remontą ūkio būdu. Atvykus avarinei tarnybai nustatyta, kad vanduo į pirmą butą bėgo iš (duomenys neskelbtini) buto. Jei būtų buvę bendros inžinerinės įrangos trūkumų, avarinė tarnyba būtų juos remontavusi, tačiau neremontavo. Buvo nustatyta, kad vanduo bėgo iš netvarkingo unitazo. Aplietos 1-6 ir 1-1 patalpos. Vanduo iš namo išorės negalėjo patekti, nes vanduo užfiksuotas vidinėse patalpose, iš lauko būtų prie laukinių sienų. Butas yra pirmame aukšte. Net bendrosios inžinerinės įrangos vamzdžiai name jau buvo keisti. Didesnei sumai pagal programą gauti draudėjas turėtų pateikti sutartis ir sąskaitas, jis pasirinko tik tiesiogines išlaidas. Jas atlyginus, draudėjas gali jas panaudoti kaip nori. Sudarant sutartį draudėjo buto fotofiksacija dėl būklės nebuvo daryta. Kitų vandens prasisunkimo priežasčių nebuvimas patvirtina, kad vanduo bėgo iš atsakovės buto. Atliktų darbų aktas gautas iš bendrijos pirmininkės, draudėjas jo neturėjo. Ieškinio pasirašymo data 2019-05-01.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įvykis įvyko 2016-04-30, jie buvo išėję, grįžus kaimynas pasakė, kad aplietas butas. Kaimynas pats buvo atėjęs pas juos į butą, apžiūrėjo, nieko nerado. Kaimyno vamzdynas buvo aklinai uždarytas. Pas juos viskas buvo švaru. Vamzdžiai name keisti prieš 30 metų, plastikiniai. Kaimynas avarinei spintos neatidarė. Buto išplanavimas pas juos toks pat. Virtuvėje skalbimo mašina. Avarinė atvažiavo pirmadienio rytą. Buvo užėjęs vyriškis, užėjo į tualetą, pasižiūrėjo ir išėjo. Nieko nekalbėjo. Įvykis buvo šeštadienį vakare. Pas kaimyną siena prie vamzdyno buvo drėgna, lubos ir grindys nebuvo. Kaimynas laukė pareinant, buvo užėjęs, apžiūrėjo virtuvę, vonią, tualetą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad kai grįžo, kaimynas laukė jų, apžiūrėjo jų butą. Kaimynas savo vamzdžių parodyti neatidarė. Prie uždarytų vamzdynų buvo drėgna. Lubos ir grindys buvo sausos. Kaimynas kreipėsi balandžio 30 d. Tualetas ir vonia iškloti plytelėmis, virtuvėje linoleumas.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad atėjęs P. darbuotojas kažką rado pas kaimynus, ar tai prie tualeto, tiksliai nežino. Atėjęs kaimynas siūlė tartis. Visą savaitę vargo, ir kibirai stovėjo. Bėgo per sienas, lubas, prie tualeto. Kelis kartus skambino pirmininkei. Kaimynas sakė, kad pas jį sausa. Balandžio 30 d. buvo pas kaimynus užėjęs, labai nežiūrėjo. Kai buvo darbuotojas, jis pasakė, kad lyg šlapia už klozeto. Kažką šlapia matė, ėjo su darbuotoju. Darbuotojas pasakė, kad kažkas su klozetu susiję. Pas jį lašėjo kelias dienas, prie tualeto patalpos. Savo vamzdžius buvo nuardęs, buvo sausa, buvo plastikiniai vamzdžiai. Vanduo ėjo prie koridoriaus kampo ir į 1-4 bei 1-6 patalpas. 5-6 dienas bėgo. Kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Akivaizdaus, intensyvaus bėgimo nebuvo, tam tikrais laiko tarpais užeidavo lašėti. Kai kvietė avarinę, dar vanduo lašėjo. Būdavo tokie prasiveržimai. Kažkoks vandens kvapas buvo. Stovo vamzdynai stovi prie pat lauko durų, iš kairės. Pirmą sykį pas kaimynus ėjo dieną prieš, į vidų nėjo, antrą kartą po baliaus, buvo užėjęs, vandens nematė. Avarinė pas jį nieko nedarė. Meistras pas kaimynus užtruko 1-2 minutes. Pasakė – čia bėda. Bėgo gal 5 dienas prieš tai. Savo vamzdžius buvo atardęs, viskas buvo tvarkoje, paskuj vėl užtaisė. Tarpais užeidavo ir nubėgdavo. Kaip akte parašė, taip panašiai ir paaiškino tas darbuotojas apie tai, kas buvo. Jis nėra kompetentingas kažką spręsti, pasirašė, ką jam pateikė.
Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad turi sutartį su Paspirtimi avariniams klausimams. Žmogus paskambino, kad bėga vanduo, tai iškvietė avarinę tarnybą. Jei yra bendrijos gedimas, P. paskambina ir pasako jai. Tuo atveju pasakė, kad bėga vanduo iš bakelio, šlangutės, kažkas su tualetu. Įvardino, kad iš (duomenys neskelbtini) buto. Pasakė, kad ne bendrijos problema. Pas 1 butą matėsi, kad iškilnotos grindys, viena siena buvo šlapia, dėl lubų nematė. (duomenys neskelbtini) bute nieko nebuvo. Ėjo gal po savaitės. Avarinę kviečia pirmininkas. Gali būti, kad 1 buto gyventojai skambino ir prieš tai. Draudimo atstovas jai skambino, ji jam pasakė, ką žinojo, kad bėgo iš (duomenys neskelbtini) buto, tualeto šlangutė ar kažkas. Moteris, kuri prieš tai gyveno 1 bute, niekada nesikreipė dėl problemų. Jei būtų problema su vamzdžių kondensatu, ji būtų visuose butuose. Po avarinės atvažiavimo problema dėl to nebūtų dingusi.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad šeštadienį grįžo su tėvais, atėjo kaimynas, dėl to, kad bėgo vanduo. Kaimynas buvo įėjęs, apžiūrėjo, viskas buvo tvarkoje. Kaimyno vamzdynas buvo uždarytas. Matė pas kaimyną dėmėtas sienas. Tą dieną avarinė tarnyba nebuvo kviesta. Pas tėvus vamzdynus pasižiūrėjo, nieko nebuvo. Pas kaimyną matė pėdsakus ant tos sienos, kur vamzdynas, kurioje vietoje, nepamena. Pasižiūrėjo ir virtuvėje, nes ten skalbimo mašina, ir vonioje, nieko nerado. Tualete viskas buvo tvarkoje. Pas Grajauską ant lubų nieko nematė.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad dokumentus surašė iš draudėjo pasakojimo. Kas likvidavo avariją, aiškinasi, rašo užklausimus. Nuotraukas lyg buvo siuntęs draudėjas. Jam atvykus po 5 dienų laminuota danga dar buvo pakilusi. Grindys buvo nenaujos, bet sugadintos vandens. Sienos apžiūros metu jau buvo pakeistos, daililentės. Kiek iš foto pamena, draudėjo fiksuota, bėgo srovele. Nemano, kad būtų įmanomas kondensatas. Bendrijos buvo kviesta avarinė, likvidavo avariją, jis surašė iš draudėjo žodžių. Drėgmės po 5 dienų ant lubų ir sienų nebebuvo turbūt. Dirba 20 metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė byloje pateikė su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir nuotraukas (b. l. 5-49, 52-56, 92-147, 170-190). Atsakovė pateikė pareiškimo ieškovei kopiją (b. l. 67). Byloje išreikalauti duomenys (b. l. 154, 161).
Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad R. G. ir S. G. priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33). Atsakovei priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). R. G. ir ieškovė sudarė būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2015-12-08 iki 2016-12-07 (b. l. 45-47). Iš 2016-05-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad R. G. kreipėsi į ieškovę dėl apdrausto buto apliejimo, įvykio data nurodyta 2016-05-01, apgadinimai: 1-1 patalpa (koridorius) – laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti; sienos dailylentės, aplietos, buvo deformuotos, apžiūros metu pakeistos; 1-6 patalpa (kambarys), laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti (b. l. 40-41). Iš 2016-05-02 Atliktų darbų akto matyti, kad buvo kviesta avarinė tarnyba (b. l. 44). Pagal lokalinę sąmatą tiesioginės išlaidos yra 496,97 Eur, visos išlaidos su PVM – 694,98 Eur (b. l. 43). Ieškovė R. G. išmokėjo tiesiogines išlaidas - 496,97 Eur sumą (b. l. 48). Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei (b. l. 49). Butas, esantis virš aplieto buto, priklauso atsakovei, ginčo dėl to, kad butas yra tiesiai virš aplieto buto, byloje nėra. Ieškovė fiksavo draudiminį įvykį, išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes byloje nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
Atsakovė ir trečiasis asmuo bei jų atstovai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog buto užpylimas įvyko iš atsakovės buto. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, jog jokio įvykio ar gedimo atsakovės bute nebuvo, tą tvirtino ir apklaustas jų sūnus, tačiau šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai negali būti laikomi itin patikimais, kad jais besąlygiškai būtų galima vadovautis, taip pat tai nėra vieninteliai įrodymai byloje. Vanduo galėjo išsilieti dėl smulkaus inžinerinių vandens tinklų gedimo, kurį buvo galima nesunkiai pašalinti taip, kad tokie darbai net nebūtų pastebimi (pvz. pakeisti nauja pratrūkusią vandens žarnelę prie unitazo, pakeisti žarnelių sujungimų tarpines ar tiesiog stipriau prisukti jungtis). Tačiau, kaip minėta, ieškovė neprivalo įrodinėti vandens atsakovės bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovės bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo.
Norint pagrįsti, kad vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovės bute, reikalinga įvertinti byloje surinktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju liudytojas R. G. posėdžio metu parodė, kad vandens prasisunkimas ne nuolat, bet periodiškai, vyko kelias dienas. Dėl vandens prasisunkimo galiausiai buvo iškviesta avarinė tarnyba. Iš 2016-05-02 Atliktų darbų akto (b. l. 44) matyti, kad UAB „P.“ avarinės tarnybos darbuotojas J. D. (miręs) akte nurodė, jog atvykus rasta, kad per 1 buto lubas bėga vanduo, o nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, t. y. į butą, esantį aukščiau, nustatyta, kad vanduo bėga iš (duomenys neskelbtini) buto netvarkingo unitazo, buto savininkas informuotas. Nors J. D. nebėra galimybės apklausti, tai yra asmuo, kuris įvykio atveju neturėjo jokio suinteresuotumo nurodyti aplinkybes, kurios nebūtų atitikusios realios faktinės situacijos. Be to, nurodytame akte J. D. įvardino aiškią vandens prasisunkimo priežastį – netvarkingą atsakovės buto unitazą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad turi sutartį su UAB „P.“ avariniams klausimams. Kadangi R. G. jai paskambino dėl bėgančio vandens, ji iškvietė avarinę tarnybą. Jei yra bendrijos gedimas, UAB „P.“ paskambina ir pasako jai. Tuo atveju pasakė, kad bėga vanduo iš bakelio, šlangutės, kažkas su tualetu. Įvardino, kad iš (duomenys neskelbtini) buto. Pasakė, kad ne bendrijos problema. Draudimo atstovas jai skambino, ji jam pasakė, ką žinojo, kad bėgo iš (duomenys neskelbtini) buto, tualeto šlangutė ar kažkas.
Iš 2016-05-02 Atliktų darbų akto taip pat matyti, kad iš viso už avarinės tarnybos iškvietimą apskaičiuota mokėti 11,81 Eur, tik už avarinės tarnybos iškvietimą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad avarinė tarnyba remonto darbų vietoje neatlikinėjo, tą patvirtino ir liudytoja L. P., todėl galima daryti išvadą, kad bendro naudojimo inžinerinių mazgų gedimo, taip pat gedimų po paslėptomis asmenine nuosavybe valdomų butų konstrukcijomis nenustatyta, nes tokiu atveju vandens pratekėjimas savaime nesustoja. Jei prakiūra ar praranda sandarumą bendro naudojimo inžineriniai mazgai ar paslėpti mazgai, esantys nuosavo buto atsakomybės ribose, vandens pratekėjimas gali sustoti tik kažkam atlikus tam tikrus paieškos ir remonto darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo įvykęs tokio pobūdžio įvykis ginčo name. Iš surinktų įrodymų matyti, kad tokio įvykio nebuvo fiksuota, o atsakovė ir trečiasis asmuo priešingų duomenų, įrodymų nepateikė.
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, jog atėjęs P. darbuotojas kažką rado pas kaimynus, ar tai prie tualeto. Atėjęs kaimynas siūlė tartis. Bėgo per sienas, lubas, prie tualeto. Kelis kartus skambino pirmininkei. Kai buvo avarinės darbuotojas, jis pasakė, kad lyg šlapia už klozeto. R. G. kažką šlapia matė, ėjo su darbuotoju. Avarinės darbuotojas pasakė, kad kažkas su klozetu susiję. Pas jį lašėjo kelias dienas, prie tualeto patalpos. Kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Akivaizdaus, intensyvaus bėgimo nebuvo, tam tikrais laiko tarpais užeidavo lašėti. Kai kvietė avarinę, dar vanduo lašėjo. Būdavo tokie prasiveržimai. Kažkoks vandens kvapas buvo. Avarinė pas jį nieko nedarė. Meistras pas kaimynus užtruko 1-2 minutes. Pasakė – čia bėda. Tarpais užeidavo ir nubėgdavo. Kaip akte parašė, taip panašiai ir paaiškino tas darbuotojas apie tai, kas buvo.
Taigi, įvykio aplinkybės, kurias nurodė avarinės tarnybos darbuotojas akte, kurias nurodė UAB „P.“ atstovas DNSB pirmininkei L. P., kurias nurodė liudytojas R. G., visiškai sutampa. Taip pat akte nurodyta vandens prasisunkimo priežastis – vandens bėgimas iš netvarkingo unitazo atsakovės bute – atitinka liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes apie tai, kad vanduo jo bute nuolat nebėgdavo, tik tam tikrais tarpais, vanduo lyg turėjo ir kažkokį kvapą, o tai atitinka galimybę, kad vanduo prasisunkdavo tik pasinaudojus unitazu, o ne nuolat. Pagal liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes vandens prasisunkimas nebuvo intensyvus, nuolatinis, avarinės tarnybos darbuotojas atsakovės bute ilgai neužtruko, kokių nors atliktų darbų jo surašytame akte neužfiksuota, todėl gedimas galėjo būti nesudėtingas ir atsakovės buto gyventojai galėjo jį pašalinti patys, arba gedimas buvo tiek paprastas, kad avarinės tarnybos darbuotojas jį sutvarkė net nenurodydamas, kad kažko buvo imtasi. Kaip posėdžio metu nurodė liudytojas R. G., kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrojo naudojimo vandens inžinerinių objektų gedimo nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta problema atsakovės bute, susijusi su unitazu.
Dėl avarinės tarnybos darbuotojo nurodyto akte užtrukto laiko pastebėtina, kad tas laikas galėjo būti panaudotas, ne tik atsakovės buto apžiūrai, bet taip pat ir ieškovės, taip pat ir lankant kitus butus, apžiūrint bendras komunikacijas, pildant dokumentus. Užtruktas laikas savaime nėra ir tiksliai byloje nustatytas, įrašas akte galėjo būti klaidingas, taip pat tai nereiškia, kad meistras kažkur kitur šalino gedimus, tačiau nuslėpė tokią informaciją rašydamas aktą, nes tokiai išvadai pagrįsti nėra jokių įrodymų.
Taip pat atmestina galimybė, kad vanduo, užliejęs draudėjo butą, atsirado per išorines sienas. Iš liudytojų parodymų, ieškovės pateiktų nuotraukų, buto plano matyti, kad vandens prasisunkimo židinys yra koridoriuje, prie išėjimo iš buto į laiptinę, per tualeto patalpos sieną ir lubas virš jos. Iš buto plano matyti, kad tai yra vidinės buto, o ne namo išorinės sienos (b. l. 36). Be to, aplietas butas yra pirmame aukšte. Atsižvelgiant į tai, vandens prasisunkimas iš namo išorės nebuvo galimas.
Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat laikėsi pozicijos, kad gedimas buvo įvykęs liudytojo R. G. bute, tačiau tokių argumentų įrodymų realiai nenustatyta. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės, trečiojo asmens, liudytojo R. G. paaiškinimų nustatyta, kad namo vandens inžinerinių tinklų vamzdynas (stovas) yra įrengtas sienoje, esančioje šalia buto durų, vedančių į laiptinę, dešinėje, taigi, netoli vandens prasisunkimo židinio. Tačiau jei šioje sienoje būtų įvykęs inžinerinių komunikacijų (vamzdžių) gedimas (sandarumo praradimas, trūkimas), toks gedimas savaime nebūtų pats susitvarkęs. Kaip minėta, avarinės tarnybos darbuotojas jokių kitokių gedimų, išskyrus problemą atsakovės bute, nenustatė. Taigi, gedimo atveju perdangoje tarp aukštų problema pati nebūtų išnykusi, be to, perdangos ribose esantys vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo objektams, kurių avarinė tarnyba netvarkė. Be to, perdangos ribose, taip pat R. G. buto ribose esančių vamzdynų gedimo atveju išsiliejusiam vandeniui dėl žemės traukos nebūtų galimybės plačiai pasklisti, kadangi yra vietos tekėti į apačią, nes vamzdynai nėra aklinai įbetonuojami į sieną, būna atvirai prieinami. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš nuotraukų matyti, kad vanduo tekėjo ne tik per sieną, bet ir per lubas, iš nuotraukų lašėjimas matyti lubose pakankamai nemažu atstumu nuo sienos ir buto lauko durų. Vanduo dėl žemės traukos negali tekėti į šonus, o teka žemyn. Todėl įvykus vamzdynų gedimui R. G. buto ribose ar perdangoje, vanduo būtų galėjęs prasisunkti per sieną, bet ne per lubas, taip pat toje sienos vietoje, kuri yra prie lauko durų ir kurioje pagal paaiškinimus yra vamzdynai, o ne pakankamai dideliu atstumu nuo tos vietos, ir tuo labiau ne per lubas.
Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų, dalis jų buvo daryta ir ieškovei pateikta paties R. G., kitą dalį darė draudiko atstovas. Ieškovė nuotraukų aprašyme nurodė, taip pat tai matyti iš nuotraukų failų pavadinimų LITEKO sistemoje, kad R. G. nuotraukos darytos 2016-05-01, taip pat 2016-05-02, t. y. avarinės tarnybos atvykimo dieną. Iš nuotraukų (LITEKO sistemoje: Nr. 3_1_20165911011_20160501_063703.jpg; Nr. 3_2_20165911012_20160501_063734.jpg; Nr. 3_5_20165911012_20160502_075332.jpg; taip pat byloje, b. l. 6, 8, 14) matyti, kad vandens prasisunkimas nurodytomis dienomis matomas pro lubų kampo apdailos juostelę ir ant pačių lubų. Nuotraukoje Nr. 3_1_20165911011_20160501_063703.jpg matosi vanduo netgi į dešinę nuo vandens lašo, t .y. į priešingą pusę nuo vamzdynų sienoje. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad prasisunkęs vanduo nubėgo sienos dailylenčių sujungimo apdailos juostele link koridoriaus grindų (b. l. 189, 183, 180, 177, 176, 173, 10, 20, 22, 29, LITEKO sistemoje spalvotos ir išsamesnės). Taigi, iš nuotraukų matyti, kad siena yra ne permirkusi nuo vandens, o vanduo bėgo jos paviršiumi, nuo lubų.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kaip jau minėta, kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad vanduo prasisunkė iš atsakovės buto, dėl jos bute buvusio gedimo, kas laikytina atsakovės neteisėtais veiksmais, neužtikrinus, kad toks įvykis neįvyktų.
Atsakovės ir trečiojo asmens atstovų nurodytos aplinkybės dėl kondensato ant vamzdžių neatrodo tikroviškai, kadangi pagal buto sienų ir grindų apgadinimo mastą išsiliejusio vandens kiekis turėjo būti ženkliai didesnis, nei paprastas kondensatas, tokia versija apskritai yra mažai tikėtina. Taip pat jos galimybės nepatvirtino ir liudytojai L. P. bei G. B.. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovų samprotavimai, kad draudėjas galimai pats sušlapino lubas bei sienas, taip pat neatrodo tikroviškai, atsižvelgiant į visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekstą.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Iš 2016-05-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad nustatyti apgadinimai: 1-1 patalpa (koridorius) – laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti; sienos dailylentės, aplietos, buvo deformuotos, apžiūros metu pakeistos; 1-6 patalpa (kambarys), laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti (b. l. 40-41). Pagal lokalinę sąmatą tiesioginės išlaidos yra 496,97 Eur, visos išlaidos su PVM – 694,98 Eur (b. l. 43). Lokalinė sąmata, kaip paaiškino ieškovės atstovė, buvo sudaryta pasinaudojant SISTELA programa, skirta apskaičiuoti darbų ir statybinių medžiagų rinkos kainas. Iš elektroninio puslapio www.sistela.lt matyti, kad UAB Sistela teikia tokio pobūdžio paslaugas, programas, todėl ieškovės pateikta sąmata laikytina tinkamu įrodymu. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.
Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad pas 1 butą matėsi, kad iškilnotos grindys, viena siena buvo šlapia. Ėjo gal po savaitės.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad jam atvykus po 5 dienų laminuota danga dar buvo pakilusi. Grindys buvo nenaujos, bet sugadintos vandens. Sienos apžiūros metu jau buvo pakeistos.
Ieškovė R. G. išmokėjo tiesiogines išlaidas - 496,97 Eur sumą (b. l. 48, 54), todėl tokios apimties yra ieškovės patirta žala.
Tarp ieškovės drausto buto apliejimo iš atsakovės buto ir atsiradusios žalos yra neabejotinas tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino, kad vanduo neprasisunktų iš jos buto į kitą butą, todėl jos kaltė dėl žalos yra. Tačiau bet kuriuo atveju pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų, kad vanduo į draudėjo butą tekėjo tiek 2016-05-01, tiek 2016-05-02. Ieškinys teisme registruotas 2019-05-02, tačiau datuotas bei pasirašytas atstovės 2019-05-01. Pažymėtina, kad 2019-05-01 buvo šventinė nedarbo diena, todėl terminas, pasibaigęs tokią dieną, persikelia. Be to, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo aktą surašė tik 2019-05-06, taigi, galima traktuoti, kad tik tuo metu sužinojo apie galimai draudiminį įvykį. Tuo tarpu pranešimas apie žalos atlyginimą surašytas apskritai 2016-05-16 (pavedimas – 2016-05-17). Iš esmės negalima teigti, kad ieškovė patyrė žalą jau draudiminio įvykio metu. Visų pirma draudikui reikalinga nustatyti, ar įvykis draudiminis, po to išmokėti draudimo išmoką, ir tik šią išmoką išmokėjus draudikas patiria pinigų netektį, t. y. žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškiniui yra suėjęs jo pateikimo senaties terminas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 496,97 Eur žalai atlyginti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 71,75 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo atlyginti žalą dienos. Viena vertus, galbūt būtų galima svarstyti tokį ieškovės reikalavimą, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą motyvaciją. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žala nebuvo padaryta tyčia, žala kilo dėl įvykio, kokio dažnai negalima numatyti iš anksto. Ieškovė dėl žalos atlyginimo ilgai nesikreipė į teismą. Atsakovė ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo yra jau garbingo pensinio amžiaus, trečiasis asmuo yra neįgalus (b. l. 53, 77), tokio amžiaus asmenų pajamos paprastai būna tik gaunama pensija. Todėl dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, kurios nėra ieškovės tiesiogiai patirta žala dėl draudimo išmokos išmokėjimo, dar pablogėtų atsakovės turtinė padėtis, kas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, dėl ko šis reikalavimas netenkintinas. Tačiau toks teismo sprendimas neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi reikalavimas netenkintinas teismo iniciatyva, o ne dėl reikalavimo nepagrįstumo.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
Kiti klausimai.
Ieškovė byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 70,08 Eur išlaidų teisinei pagalbai, 46,22 Eur atstovės išlaidų kurui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė turi teisę turėti atstovą, išlaidos atstovui yra nedidelės, todėl pagrįstos, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, todėl išlaidos kurui taip pat pagrįstos. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 131,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje susidarė 10,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, tačiau atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 496,97 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 97 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 131,30 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.