Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 12 d, apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 3ER REIHE, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slidžiai (apledėjusiai) kelio dangai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinius kelio atitvarus. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir 4 metaliniai kelio atitvaro stulpeliai. Iš eismo įvykio vietos J. J. pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais J. J. pažeidė KET 9; 127; 219.1.; 219.2, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu, J. J. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, J. J. pripažintas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimų ir nubaustas 600 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinio nusižengimo teisena J. J. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukta, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą, prašo J. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirti to paties straipsnio 7 dalyje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas – 4 metaliniai kelio atitvaro stulpeliai, dėl kurių padaryta 71,60 Eur žala, tačiau J. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodoma, kad Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog į policiją J. J. pats neskambino, automobilis nuo eismo įvykio vietos buvo patrauktas apie 300 m link garažų, kur privažiavo policijos pareigūnai. Skundo autoriaus manymu, atsižvelgtina, kad J. J. padarė pažeidimą judrioje gatvėje, jis kėlė pavojų eismo saugumui, taip pat nesilaikė KET reikalavimų, numatytų XXIX skyriuje, kuriuose vairuotojui numatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pats nepranešė policijai apie padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl J. J. kaltės, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymas, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 Eur iki 850 Eur, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK426 straipsnio 7 dalis).

ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (nagrinėjamu atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Analizuojant aptartų teisės normų turinį matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas papildomos administracinio poveikio priemonės paskyrimo klausimą, turi vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis), taip pat atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. J. skirtinos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės klausimą, pagrįstai atsižvelgė į J. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes (po eismo įvykio automobilį patraukė netoli nuo eismo įvykio vietos, atvykus pareigūnams, buvo prie automobilio, iš karto pripažino visas įvykio aplinkybes), į administracinėn traukiamo asmens asmenybę (administracine tvarka nebaustas), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir gailisi dėl jo įvykdymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad J. J. padarė neatsargų administracinį nusižengimą, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos svetimam turtui (apgadinti 4 metaliniai kelio atitvarai) nepadarė, o Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos duomenimis šią žalą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atlygino. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą pažeidėjui skirti minimalią 600 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiamu nutarimu J. J. paskirta 600 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už nusižeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą atitinka nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. J. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta 600 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra aiškiai per švelni ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą šioje dalyje, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.