- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2345-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 103.4.
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 15 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-598-393/2011, kuria pareiškėjo P. G. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. G. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina P. G. (T.) žuvo partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu 1944 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku. Juridinis faktas pareiškėjui reikalingas nukentėjusiojo nuo 1939–1990 m. okupacijų beglobio vaiko statusui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-08-26 nutartimi pareiškėjui nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškimas paduotas su trūkumais, kadangi pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškime išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jo motina žuvo partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu 1944 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau jo pateiktuose įrodymuose jo motinos žuvimo (mirties) data yra nurodyta 1946 m. Teismas pažymėjo, kad teismas tik tuomet gali nustatyti juridinį faktą, jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jo motina mirė 1944 m. antroje pusėje, o ne 1946 m. Be to, prie pareiškimo pateiktas pareiškėjo P. G. gimimo liudijimas nėra aiškus ir įskaitomas, dėl to nežinant tikslios gimimo liudijime esančios informacijos, sunku įvertinti svarbias aplinkybes, turinčias įtakos prašomo juridinio fakto nustatymui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina P. G. (Tuinylaitė) žuvo partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu 1946 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-09-19 nutartimi pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį pareiškimo trūkumų, t. y. pateikė civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą įregistruoti mirtį, tačiau nepateikė aiškaus ir įskaitomo P. G. gimimo liudijimo, be to, teismui kyla abejonių ir nėra aišku, kada žuvo pareiškėjo motina P. G. – 1944 m. ar 1946 m., nes pateiktuose pareiškimuose nurodytos skirtingos datos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nutartį ir perduoti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) pareiškimo trūkumai buvo pašalinti, kadangi kartu su patikslintu pareiškimu buvo pateiktas civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas įregistruoti mirtį. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad gimimo liudijimas (metrikai) yra senas, apsinešiojęs, vietomis su dėmėmis, tad atliekant jo kopijavimą raidės susilieja ir todėl sunkiai įsiskaitomi kai kurie įrašai, todėl teismui posėdyje bus pateiktas originalas;
2) teismui kyla abejonių dėl motinos P. G. žuvimo datos – 1944 m. ar 1946 m. Pradiniame pareiškime buvo nurodyta, kad motina žuvo 1944 m. antroje pusėje. Tai nurodyta, kadangi remtasi istorinėmis žiniomis. 1944 m. antroje pusėje, tai yra nuo liepos mėnesio, kai sovietinė armija išstūmė nacistinės Vokietijos armiją, Lietuvoje buvo atkurta tarybų valdžia. Motinos žūtis buvo siejama su šia data, nes ji buvo nužudyta kartu su V. S., kuris tarybinės valdžios buvo paskirtas apylinkės pirmininku, bei vadovavausi Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų Dokumentų skyriaus 2010 m. spalio 25 d. archyvine pažyma Nr. P6-1217/P10-2563, iš kurios matyti, kad 1943–1949 m. Simno valsčiaus bei 1950–1953 m. Simno rajono civilinės metrikacijos būklės mirties aktų įrašų knygose apie P. G. mirtį duomenų nerasta. 1944 m. Simno valsčiaus mirties aktų įrašai išliko nevisiškai. Dėl pažymoje nurodytos pastabos buvo padaryta klaida, nurodant motinos žūties laiką, kadangi padaryta išvada, jog motina galėjo žūti tuo laikotarpiu, ir jos mirties įregistravimo dokumentai neišlikę. Patikslintame pareiškime buvo nurodyta motinos žūties data, kurią pareiškėjui nurodė asmenys, pažinojusieji jo motiną ir kurie liudytojais bus kviečiami į teismą. Pareiškėjo manymu, jo motinos žūties laikas yra 1946 m.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis
CPK 447 str. yra nustatyti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio specialieji reikalavimai, kurie turi būti nurodyti pareiškime, t. y. turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, juridinis faktas nustatomas tam tikram tikslui, kuris nurodomas teismo sprendime (CPK 448 str. 1 d.). Pagal CPK 448 str. 2 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 str. Tai – asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294, 2 p. numato, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Tai reiškia, kad civilinės metrikacijos įstaiga privalo įregistruoti tuos faktus, kuriuos nustato teismas pagal CPK 444 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. CPK 444 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Tai nustatyta taip pat pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje.
Pažymėtina, kad iš pateiktų byloje pareiškimų (2011-08-17, 2011-09-16) matyti, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą remiantis CPK 444 str. 2 d. 9 p. (dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos). Tačiau teismas dėl to nutartyje plačiau nepasisako, nes dėl šių aplinkybių atskirasis skundas nepaduotas (CPK 320 str. 1 d.).
Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pagal įstatymo nuostatos formuluotę, kad mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti asmens mirtį, reiškia, kad asmuo turėjo būti kreipęsis į šią įstaigą dėl civilinės būklės akto įregistravimo. Dėl to prie teismui paduodamo pareiškimo turi būti pridėtas civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas įregistruoti asmens mirtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui minėtą CMĮ dokumentą, todėl, esant šios įstaigos atsisakymui įregistruoti mirtį, pareiškėjas įvykdė vieną iš teismo nutartyje nurodytų reikalavimų dėl dokumento pateikimo. Taigi pripažintina, kad teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d nutartyje nurodytą reikalavimą dėl įrodymų pateikimo trūkumo pareiškėjas pašalino.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl teismui pateikto neaiškaus ir neįskaitomo pareiškėjo gimimo liudijimo ir laikė, kad nepateikęs teismui tinkamos formos rašytinio įrodymo, pareiškėjas trūkumo nepašalino. Teismas konstatuoja, kad minėtas pirmosios instancijos teismo motyvas yra visiškai formalus, nes pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad dokumento originalą (metriką) pateiks teismui posėdžio metu, taigi teismas esant tokioms aplinkybėms neturėjo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas pareiškimo trūkumų nepašalino. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentas yra netinkamos būklės, yra išankstinė, nes byloje nėra įrodymų, kad dokumentas yra netinkamos formos (neįskaitomas). Pažymėtina, kad šios kategorijos (juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 443 str. 8 d.), todėl skundžiamojoje nutartyje nurodytas rašytinio įrodymo (metrikos) trūkumas teismo nurodymu gali būti pašalintas, įpareigojant pareiškėją pateikti teismui dokumento originalą arba išreikalaujant dokumento kopiją (dublikatą) iš CMS įstaigos (CPK 198 str.). Šiuo atveju teismas tokio reikalavimo pareiškėjui nebuvo pateikęs, tik teismo nutartyje konstatavo, kad gimimo liudijimo tekstas neįskaitomas. Apeliantas turi teisę tinkamos formos dokumentą pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu. Teismas motyvuoja, kad be trūkstamo dokumento negali įvertinti svarbių aplinkybių nustatymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, tai yra įrodymų vertinimo, o įrodymų vertinimas, kaip žinia, teismo gali būti atliekamas nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.
Taip pat negalima sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad teismui yra neaiškios pareiškėjo pareiškimuose nurodytos aplinkybės dėl skirtingai pareiškėjo pareiškimuose nurodytos pareiškėjo motinos mirties datos. Pareiškėjas byloje pateikė 2011-08-17 pareiškimą (reg. Nr. 20-398) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vėliau pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą (reg. Nr. R19-3543), taigi laikoma, kad pareiškėjas 2011-09-16 galutinai patikslino savo prašymus teismui. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti vieną iš teismui pateiktų pareiškimų, įvertinęs dviejų pareiškimų tekstą, nors patikslintam pareiškimui termino trūkumams šalinti teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą ir taip pažeidė CPK 443 str. 1 d. nuostatas. Teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo priimti apelianto pareiškimą neatitinka pareiškime nurodyto juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), o skundžiamojoje nutartyje nurodyti netikslumai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo taikytą pareiškėjo prašymui kvalifikaciją (CPK 444 str. 2 d. 7 p.), gali būti pašalinti pateikus dokumento (metrikų) originalą arba aiškiai įskaitomą kopiją (dublikatą), todėl nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškinio pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.