Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovei prokurorei A. A.-K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno marių regioninio parko direkcijos ieškinį atsakovui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą dėl prokuroro nutarimo reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno marių regioninio parko direkcija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, kuriuo prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2016 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti;

2) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą dėl prokuroro nutarimo reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti;

2) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo procedūros taikymo pagal ieškovės 2016 m. sausio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė skunde ir jos atstovė posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 26 d. Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą (toliau – Prokuratūra) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014-07-01 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2014 m.). Direkcija nurodė, kad ginčo sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis). Vykdomos statybos prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, Draustinio tvarkymo plano sprendiniams, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, nuostatoms, todėl Direkcija paprašė prokuratūros nustatyti, ar valstybės saugomoje teritorijoje, miško plote suformuotas žemės sklypas ir jame statomas privatus gyvenamasis namas nepažeidžia visuomenės viešojo intereso. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K., išnagrinėjusi Direkcijos raštą, 2016 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti, kuriame konstatavo, kad „saugomose teritorijose – valstybinio Kamšos draustinio teritorijoje yra statomas gyvenamasis namas, ir tuo yra pažeidžiamos LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio, numatančio, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, nuostatos“. Tačiau prokurorė atkreipė dėmesį, kad „nagrinėjamu atveju susiduriama su dviejų teisinių gėrių pusiausvyros problema (saugoma teritorija ir teisėti lūkesčiai, susiję su nuosavybės įsigijimu) ir pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūra 2015 metais dėl kitų pažeidimų tame pačiame Draustinyje buvo įpareigojusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją „spręsti klausimą dėl Draustinio ribų tikslinimo arba keitimo“. Prokurorė pripažino faktą, kad Draustinio teritorijoje yra statomas gyvenamasis namas ir tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatos, ir „šie teisės aktų pažeidimai padaryti Kauno regioninio parko direkcijos veiklos srityje“, todėl nutarė reikalauti iš Direkcijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Direkcija 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė prokurorės A. A.-K.2016 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, prašydama panaikinti minėtą nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. 2016 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą dėl prokuroro nutarimo reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Ieškovė teigia, kad Vyriausiasis prokuroras skundžiamame nutarime visiškai nenagrinėjo Direkcijos 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytų prokurorės A. A.-K. 2016 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo motyvų, tik juos trumpai atkartojo ginčijamo nutarimo skyriuje. Ieškovės teigimu, ji 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė, kodėl negali imtis priemonių, kurios padėtų pašalinti pažeidimus, tačiau Direkcijos argumentų vyriausiasis prokuroras skundžiamame nutarime plačiau nenagrinėjo, apsiribodamas tik vienu aspektu – kad Direkcija, teigdama neturinti įgalinimų reikalauti stabdyti savavališkas statybas ir kreiptis į teismą dėl statybas leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo bei neteisėtų statybų likvidavimo, „neteisingai vertina savo paties veiklos sritis“. Ieškovė pažymėjo, kad skundžiamame nutarime neužsimenama apie Direkcijos minėtame rašte pateiktą informaciją, kad prie projekto nėra pridėti specialieji architektūriniai reikalavimai ir kad rengiant projektą nebuvo kreiptasi į Direkciją dėl Specialiųjų reikalavimų ir jie nebuvo išduoti. Skundžiamame vyriausiojo prokuroro nutarime prokurorės pozicija/siūloma priemonė (ribų peržiūrėjimas ir tikslinimas) apskritai nenagrinėjama, nepasisakoma dėl Direkcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų argumentų, kad Draustinio ribų mažinimas negali būti laikomas nagrinėjamo pažeidimo pašalinimu ir problemos sprendimo būdu. Ieškovės teigimu, nė vienas prokuroras iš esmės visai nenagrinėjo to aspekto, kad iškėlus aukščiau privatų interesą, būtų įteisinta galimybė ir sukurtas precedentas toliau naikinti valstybės saugomą teritoriją ar ją užstačius neteisėtomis statybomis, išvis likviduoti, įpareigojimas tikslinti ar keisti draustinio ribas, nevertinant padaryto pažeidimo ir jo masto, niekaip nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Ieškovės teigimu, tokia vyriausiojo prokuroro pozicija iš esmės paneigia Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prokuroro teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat ir tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Ieškovės manymu vyriausiasis prokuroras neišsamiai išnagrinėjo (arba visai nenagrinėjo) Direkcijos 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytų prokurorės A. A.-K. 2016 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo motyvų, nepasisakė dėl jų (ne)pagrįstumo, nurodytų aplinkybių (ne)tinkamumo, neatsižvelgė į Direkcijos įgaliojimus, galimybes ir pajėgumus pačiai įgyvendinti viešojo intereso gynimo priemones.

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepime ir prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundo motyvais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38-41). Atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, todėl sprendžiant dėl skundo nagrinėjimo ribų ir tirtinų aplinkybių, būtina atsižvelgti, taikant analogiją, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo, jo buvimo ar nebuvimo. Atsakovas nurodė, kad patikrinimas prokuratūroje buvo atliekamas pagal Kauno marių regioninio parko direkcijos skundą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo teigiama, jog Kauno marių regioninio parko direkcija vykdydama valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę valstybės saugomose teritorijose, nustatė naujos statybos atvejį valstybiniame Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinis Kamšos botaninis – zoologinis draustinis buvo įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517. Kamšos draustinio teritorija buvo nustatyta 1961 metais Žemėtvarkos projektavimo instituto parengtu planu, kurio mastelis 1:25000. 1997 m. gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas visų Lietuvos valstybinių draustinių sąrašas į kurį buvo įtrauktas ir Kamšos draustinis. 1998 draustinio ribos buvo perkeltos (nubrėžtos) ant tuo metu naujausio kartografinio pagrindo, vėliau buvo skaitmeninamos naudojant ortofotografinį pagrindą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Kamšos draustinis buvo įregistruotas 2005 m. spalio 13 d. Atlikus patikrinimą, įvertinus surinktą medžiagą bei įvertinus (ir susipažinus) tai, jog Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas 2015 metais patikrinimas pagal to paties Pareiškėjo analogišką prašymą, susijusį su Kamšos draustiniu toje pačioje kadastrinėje vietovėje dėl tokių pačių teisės aktų pažeidimų ir 2015 m. rugsėjo 11 d. prokuroro nutarimu Nr. 3-AP-437-2-3T-4034, kuriuo nustatytas įpareigojimas LR Aplinkos ministerijai įvertinti Valstybinio Kamšos botaninio-zoologinio draustinio faktinę situaciją, bei spręsti klausimą dėl Draustinio ribų tikslinimo arba keitimo, 2016 m. kovo 22 d. prokuroro nutarimu buvo taikyta viena iš LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų viešojo intereso gynimo priemonių – reikalavimas imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Atsakovės teigimu, įpareigojimas spręsti situaciją dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuotų prokuratūrą apie priimtą sprendimą yra adekvati, ekonomiška, protinga bei pakankama viešojo intereso gynimo priemonė, kuri leidžia spręsti susidariusią padėtį pasitelkiant įvairius sprendimo būdus. Pažymėtina, kad toks prokuroro nutarimas, priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3 p., nereiškia įpareigojimo išimtinai tik kreiptis į teismą procesiniu dokumentu. Toks viešojo intereso gynimo būdas reiškia, kad įpareigotas subjektas privalo imtis visų įmanomų, teisėtų, adekvačių priemonių, kurios yra būtinos esamai padėčiai ištaisyti arba patirtai žalai atlyginti.

Ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė Kauno marių regioninio parko direkcija 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014-07-01 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2014 m.) (b. l. 28-29). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K., išnagrinėjusi Direkcijos raštą, 2016 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė reikalauti iš Kauno marių regioninio parko direkcijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui pašalinti taikymo ir per 20 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą (b. l. 23-27). Ieškovė 2016 m. balandžio 28 d. skundu Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-17). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmetė ieškovės skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22).

Ieškovė skundžia Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2016 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad buvo priimtas netinkamas sprendimas, t. y. Direkcija įpareigota spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui pašalinti taikymo ir per 20 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Iš skundo turinio matyti, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K. atliko tyrimą pagal Direkcijos pateiktą skundą. Priešingai ieškovė nurodo, kad prokurorė nustatė teisės pažeidimą. Ieškovė taip pat skundžia ir prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuodama tuo, kad vyriausiasis prokuroras skundžiamame nutarime plačiau nenagrinėjo direkcijos argumentų, kodėl ji negali imtis priemonių, kurios padėtų pašalinti pažeidimus, ir apsiribojo tik vienu aspektu – kad Direkcija, teigdama neturinti įgalinimų reikalauti stabdyti savavališkas statybas ir kreiptis į teismą dėl statybas leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo bei neteisėtų statybų likvidavimo, „neteisingai vertina savo paties veiklos sritis“. Ieškovės teigimu skundžiami nutarimai iš esmės paneigia Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prokuroro teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.

Vertinant skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 str. 1 d.) (LAT 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Taigi CPK 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K. nagrinėdama ieškovės pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras H. U., spręsdamas dėl prokurorės A. A.-K. nutarimo pagrįstumo, nepažeidė nagrinėjimo procedūros, tačiau teismas negali pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.

Iš prie bylos prijungtos viešojo intereso gynimo ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K. atliko tyrimą pagal Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. sausio 26 d. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog saugomos teritorijos – valstybinio Kamšos draustinio teritorijoje yra statomas gyvenamasis namas, ir tuo yra pažeidžiamos LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio numatančio, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, nuostatos. Prokurorė konstatavo pažeidimą teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešasis interesas, srityje ir nustatė reikalavimą ieškovei spręsti dėl priemonių teisės pažeidimui pašalinti taikymo ir per 20 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Prokurorė pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūra 2015 metais atlikdama patikrinimą pagal to paties pareiškėjo analogišką prašymą susijusį su Kamšos draustiniu toje pačioje kadastrinėje vietovėje dėl tokių pačių teisės aktų pažeidimų 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 3-AP-4372-3T-4034 nustatė įpareigojimą LR Aplinkos ministerijai (kuriai institucija teikianti prašymą dėl patikrinimo atlikimo ar yra pažeistas viešasis interesas, yra pavaldi) įvertinti Valstybinio Kamšos botaninio-zoologinio draustinio faktinę situaciją, bei spręsti klausimą dėl Draustinio ribų tikslinimo arba keitimo. Prokurorė nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (18-l)-D8-8362 informavo apie tai, kad tam kad būtų galima nuspręsti dėl draustinio ribų tikslinimo ar keitimo privalu išsamiai ir visapusiškai, įvertinant teisės aktus, reglamentuojančius saugomų teritorijų ribų keitimą, ištirti faktinę situaciją. Aplinkos ministerija nurodė, kad kai bus surinkta pakankama informacija apie draustinio ribų keitimą ar tikslinimą prokuratūra bus apie tai informuota. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad iki šios dienos tokios informacijos dėl Draustinio ribų tikslinimo ar keitimo prokuratūra nėra gavusi, tačiau kad patikrinimo darbai Draustinyje yra atliekami matyti iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktos informacijos apie tai, kad ginčo sklype registruotų miškų nėra, ir šiai teritorijai nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 520 miškų grupei nustatytus apribojimus. Teismas akcentuoja, kad prokurorė nustatydama reikalavimą ieškovei įvertino, kad LR aplinkos ministerijoje (jos pavaldžiuose padaliniuose) yra atliekama procedūra, kad nuspręsti ar yra pagrindas tikslinti Valstybinio Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribas, taipogi ir į tai kad nors ir pareiškėjas akcentuoja jog statybos vykdomos suformuotame miško žemės plote, Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad miško sklype nėra.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., įvertinęs prokurorės A. A.-K. nustatytas aplinkybes, su jomis sutiko bei nurodė, jog Direkcija neteisingai interpretuoja skundžiamą prokurorės nutarimą. Nurodė, kad direkcijos vienas pagrindinių argumentų – prokurorės atsisakymas ginti viešąjį interesą, tačiau prokurorės priimtas skundžiamas nutarimas yra ne nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuris yra priimamas LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pagrindu, o nutarimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti – LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Vyriausiasis prokuroras laikė, kad prokurorė, nustačiusi, kad pareiškėjo nurodomi teisės aktų pažeidimai, yra Kauno marių regioninio parko direkcijos veiklos srityje, pagrįstai, taikė vieną iš viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje – įpareigojo Direkciją spręsti situaciją dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuotų Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą.

Iš minėtų prokurorų nutarimų matyti, kad prokurorai tyrė ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir taikė kitą viešo intereso gynimo būdą. Ieškovė pati nurodo, kad prokurorė tyrė pareiškimą ir nustatė teisės aktų pažeidimą, tačiau nesutiko dėl prokurorės nustatyto įpareigojimo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, prokurorė, remdamasi LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktu pagrįstai ir motyvuotai nustatė įpareigojimą ieškovei ir tokiu būdu įgyvendino viešo intereso gynimą. Nors ieškovė nurodė, kad vyriausiasis prokuroras ieškovės skundą atmetė apsiribodamas tik vienu aspektu, t. y. kad Direkcija neteisingai vertina savo paties veiklos sritis, teismas atmetą šį argumentą kaip nepagrįstą. Skundžiamame 2016 m. gegužės 30 d. nutarime vyriausiasis prokuroras nagrinėjo bei aptarė ir kitus ieškovės skundo argumentus bei dėl jų pasisakė (pvz. dėl to, jog prokurorė nekėlė klausimo, kodėl natūroje ginčo sklype miško nelikę). Pažymėtina, kad ieškovė kartu su skundu nepateikė papildomų įrodymų, nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos vertinant prokurorų priimtų sprendimų teisėtumą. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutarimuose priimti procesiniai sprendimai, remiantis teismų praktika, Konstitucinio teismo doktrina bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir juose padarytos išvados yra motyvuotos (b. l. 18-22, 23-27). Įvertinti, ar Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. sausio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateiktas pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, t. y., ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, yra prokurorų diskrecijos teisė (CPK 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.). Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, tik patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutarimuose priimti procesiniai sprendimai yra atlikti nepažeidžiant pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo procedūrų, todėl šių prokurorų procesinių sprendimų naikinti pagrindo nėra, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176-220, 259 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Kauno marių regioninio parko direkcijos ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.