- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-171-213/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02259-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- UAB ,,Raisitra“
- Advokatai
- Inga Bagdonaitė-Zarembienė, Inga Bagdonaitė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovui direktoriui R. B. ir advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Raisitra“ ieškinį atsakovui J. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo darbuotojo reikalavimus atmesti ir pripažinti, kad su atsakovu visiškai atsiskaityta.
Nurodė, kad Darbo ginčų komisija (toliau ir - DGK) 2019-09-19 sprendimu Nr. DGKS-5750 iš dalies tenkino atsakovo J. V. prašymą ieškovui UAB „Raisitra“ dėl prašomo priteisti su darbo santykiais susijusių išmokų ir nusprendė išieškoti darbuotojo naudai 2089,10 Eur darbo užmokesčio, 3634,25 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019-01-12 iki 2019-02-23 ir nuo 2019-03-09 iki 2019-04-28 būtas dienas, ir 466,81 Eur delspinigių. DKG sprendime nurodo, kad ieškovo darbo sutarties 4.1 punkte nurodyta darbo užmokesčio sąlyga atitinka įprastą praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbą komandiruotės sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokios darbo užmokesčio sąlygos. Tačiau DGK sprendime konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos taikymo, todėl darbuotojui turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma. Darbo ginčų komisijos sprendimas, jog turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma atsakovui, priimtas be jokių pagrindų, netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas,neatsižvelgiant į teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl dienpinigių mokėjimo. 2017-08-28 sudarytos laikinojo darbo sutarties pagrindu atsakovas J. V. ieškovo įmonėje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta - laikinojo darbo naudotojo adresu (darbo sutarties 1.1 p.). Darbo sutarties 4.1 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 494,38 Eur bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją. Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos. Atsakovas darbdavio 2019-01-11 įsakymu Nr. K-2019-01-11/1 laikotarpiu nuo 2019-01-12 iki 2019-02-23 ir 2019-03-08 įsakymu Nr.K-2019-03-09/1 laikotarpiu nuo 2019-03-30 iki 2019-04-28 buvo išsiųstas pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nurodyta, kadvienos dienos dienpinigių maksimalus dydis Švedijoje sudaro 65 Eur. Už 94 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota 3055 Eur dienpinigių taikant50 proc. dienpinigių normą. Dienpinigių norma taikoma 50 proc. pagal šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas. Už laikotarpį nuo 2019-01-11 iki 2019-04-28 atsakovui priskaičiuota 2614,19 Eur darbo užmokesčio. Su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad šalys sutaria dėl mažesnių už Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyto dydžio dienpinigių, kurie sudaro 50 procentų maksimalių dienpinigių dydžio. Darbo sutarties 4.4 punkte taip pat nurodyta, kad darbdavys atskirais atvejais gali nustatyti ir paskirti darbuotojui didesnio dydžio dienpinigius nei 50 procentų visos dienpinigių sumos, tačiau tai nėra darbdavio įsipareigojimas. Ieškovė aiškiai darbo sutartyje įsipareigojo atsakovui sumokėti 50 proc. priklausomų dienpinigių už komandiruotes, taip pat numatė galimybę darbdaviui vienašališkai nustatyti didesnę dienpinigių normą. Darbuotojas pateikė pareiškimą DGK nurodydamas, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdaviu, kad jam bus mokama 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną. Tačiau norminiai teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis. Pagal LR Darbo kodekso reikalavimus, esant darbui komandiruotės sąlygomis, mokamas atskirai darbo užmokestis ir dienpinigiai. Be to, atsižvelgiant į darbo organizavimo specifiką (darbo funkcijos vykdomos pas laikinojo darbo naudotojus), sudarant darbo sutartį konkretus fiksuotas atlygis negali būti nustatytas ir dėl objektyvių aplinkybių, kadangi keičiantis darbo naudotojui gali keistis susitarimų sąlygos tarp darbdavio ir laikinojo darbo naudotojo. Darbo sutartyje šalys susitarė tiek dėl darbo užmokesčio (4.1 p.), tiek dėl dienpinigių mokėjimo (4.4 p.). Atsakovas darbo sutartį pasirašė ir nepateikė jokių pretenzijų darbo sutarties sudarymo metu dėl tokių sudaromų darbo sutarties sąlygų. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad būtent darbo sutartyje yra sulygtos konkrečios darbo apmokėjimo sąlygos, kurios privalomos abiem darbo sutarties šalims. Darbdavio teisė mažinti dienpinigius iki 50 proc. atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir nepažeidžia darbuotojui nustatytos padidėjusių išlaidų, atsiradusių dėl išvykimo į komandiruotę, kompensavimo garantijos. Atsakovui dienpinigiai buvo paskaičiuoti pagal šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas.
Ieškovo atstovas direktorius R. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2017-08-28 su atsakovu J. V. buvo sudaryta laikinoji darbo sutartis, kolektyvinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Mėnesinė alga buvo sutarta ne mažesnė nei 494,38 Eur, buvo sutarta dienpinigių suma 50 proc., t.y. 2017 metais - 26,50 Eur. Atsakovui buvo mokami dienpinigiai įvairaus dydžio: 2017 metais buvo ir 100 proc. - 53,50 Eur. 2018 metais pradėjo strigti mokėjimai iš Švedijos: 2018 metais birželio mėnesį buvo mokama 75 proc., spalio mėn. - 60 proc., 2019 metais -50 proc. dienpinigių. Darbuotojai ir atsakovas buvo informuoti apie mokamus dienpinigių procentus, atsakovui pranešė telefonu dėl dienpinigių dydžio, raštu nebuvo pranešama. Kilo ginčas dėl dienpinigių dydžio 2019 metais, kai atsakovui buvo sumokėta 50 proc. dienpinigių. Darbuotojai nepageidavo atsiskaitymo lapelių, todėl jiems jie nebuvo teikiami, tame tarpe ir atsakovui. Avansinės apyskaitos nebuvo pildomos.
Ieškovo atstovė advokatė Inga Bagdonaitė-Zarembienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Švedijos įmonei, kuri turėjo pervesti pinigus ieškovui, kad šis galėtų atsiskaityti su darbuotojais,buvo paskelbtas bankrotas, todėl buvo darbuotojams paskaičiuota minimali dienpinigių suma. Darbo ginčų komisijos sprendimas visiškai teisiškai neargumentuotas. 2018 metais taip pat nebuvo mokama 100 proc. dienpinigių, tačiau atsakovas jokių priekaištų nereiškė dėl per mažų dienpinigių. Už 2019 metų sausį taip pat buvo mokama 50 proc. dienpinigių, bet pretenzijų atsakovas nereiškė. Atsakovui už 2019 metų kovo mėn. turėjo būti išmokėtas 420,53 Eur atlyginimas, 747,50 Eur dienpinigiai, t.y. 65 Eur už dieną, kas sudaro 50 proc. Atsakovui už 2019 metų balandžio mėn. turėjo būti išmokėtas 424,06 Eur atlyginimas, 910 Eur dienpinigiai. Visos šios sumos yra išmokėtos atsakovui, todėl su atsakovu yra pilnai atsiskaityta. Ant įsakymų dėl dienpinigių nėra atsakovo parašo, nes ieškovo darbuotojai yra išsidėstę po visą Lietuvą ir būtų labai sunku tai padaryti, todėl darbuotojai apie dienpinigių dydį buvo informuojami telefonu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas J. V. dirbo UAB „Raisitra“ vairuotoju - ekspeditoriumi nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. Kaip darbuotojui paaiškino darbdavys, darbuotojai „išnuomoti“ Švedijos įmonei, jie vežioja krovinius Švedijoje - Norvegijoje, darbuotojų „bazė“ yra Švedijoje. Laikinojo darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, nedaug viršijantis minimalią mėnesinę algą, - Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1,301, todėl pagrindinis uždarbis - tai dienpinigiai. Laikinojo darbo sutartyje, kurią ruošė darbdavys savo nuožiūra ir darbdaviui priimtiniausiomis sąlygomis, yra nustatyta, kad darbo užmokestis yra mokamas vieną kartą per mėnesį, iki 28-os sekančio mėnesio dienos; tokiu būdu darbuotojas, pradėjęs dirbti įmonėje, pirmą atlyginimą gauna tik beveik po dviejų mėnesių, dienpinigiai yra mokami ne anksčiau, nei sumokamas darbo užmokestis (laikinojo darbo sutarties 4.5. p. „Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės Darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną“). Avansu dienpinigiai nėra mokami (laikinojo darbo sutarties 4.5 p. „Šalys susitaria, kad avansas Darbuotojui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip.“), nors tokia prievolė darbdaviui nustatyta LR Vyriausybės 2004-04-29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.Prieš pradedant dirbti, darbuotojas ir darbdavio atstovas direktorius R. B. žodžiu susitarė, kad darbuotojui bus mokama 80 eurų suma po mokesčių už kiekvieną komandiruotės dieną. Darbo užmokesčio apskaičiavimo formulė išmokėjimui buvo tokia: komandiruotės dienų skaičius padaugintas iš 80 eurų po mokesčių. Kokiu būdu mokėtina suma oficialiai suskaičiuojama (kiek dienpinigių, koks dienpinigių procentas, ir pan.), darbuotojas nežino, ir jam tai nebuvo aiškinama. Darbuotojas pasirašė nurodytą laikinojo darbo sutartį, nes žodžiu buvo patikintas, kad galios šalių žodinis susitarimas.Toks šalių susitarimas atitinka tikrovėje taikytą schemą: darbuotojui buvo mokama 100 procentų dienpinigių, kas sudarė 65 Eur dienai, ir darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. J. V. išvyko į komandiruotę 2019-01-12, ir išbuvo komandiruotėje iki 2019-02-23 , t.y. 43 dienas. Vasario 28 dieną jam buvo sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už sausio mėnesį 1520 Eur. Toks mokėjimas atitinka šalių žodinį susitarimą (19 darbo dienų x 80 EUR = 1520 Eur). Kovo 28 dieną darbuotojas atlyginimo ir dienpinigių negavo; 2019- 04-05 jam buvo pervesta 1000,- Eur suma, nurodant, kad tai „avansas“ (nors 2019-03-28 nebuvo sumokėtas nei darbo užmokestis, nei dienpinigiai, todėl darbuotojas laikė, kad šis mokėjimas yra dalinis mokėjimas už vasario mėnesį), o 2019-04-19 - 250 Eur suma, nurodant, kad mokama „atlyginimas komandiruotpinigiai“.Nuo 2019-03-09 d iki 2019-04-28 d. darbuotojas 51 dieną buvo komandiruotėje Švedijoje, ir su juo atsiskaityta nebuvo.
Darbuotojui turėjo būti sumokėta:darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. - 525,09 Eur (atskaičius mokesčius 308,23 Eur); darbo užmokestis už 2019 m. vasario mėn. - 650,29 Eur (atskaičius mokesčius 381,72 Eur); darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėn. - 716,40 Eur (atskaičius mokesčius 420,53 Eur); darbo užmokestis už 2019 m. balandžio mėn. - 722,41 Eur (atskaičius mokesčius 424,06 Eur); dienpinigiai už 43 dienas (nuo 2019-01-12 iki 2019-02-23) 43x 65 = 2795 Eur; dienpinigiai už 51 dieną (nuo 2019-03-09 iki 2019-04-28) 51x 65 = 3315 Eur.
Darbuotojui buvo sumokėta:2019-02-28 - 1520 Eur, nurodyta „atlyginimas komandiruotpinigiai“ (sumokėtas darbo užmokestis už sausio mėn. ir dienpinigiai už sausio mėnesį);2019-04-05 - 1000 Eur; nurodyta „avansas“;2019-04-19 d. - 250 Eur, nurodyta „atlyginimas komandiruotpinigiai“;2019-05-31-13.98 Eur, nurodyta „atlyginimas komandiruotpinigiai“. Iš to seka, kad su darbuotoju nėra atsiskaityta.
Apie tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo susitarimas dėl 80-ties Eur užmokesčio per dieną, patvirtina kitų bendrovės darbuotojų bylos, nagrinėtos darbo ginčų komisijoje (A. F.. darbo byla (duomenys neskelbtini)8424; Z. P., darbo byla (duomenys neskelbtini)9001. A. A., darbo byla (duomenys neskelbtini)8881, J. R., darbo byla APS- 131-8713, R. A., darbo byla APS- 131-8805 ir kiti ). Darbo ginčų komisijos Sprendime patvirtinta, kad visi bendrovės darbuotojai, kurie kreipėsi į darbo ginčų komisiją, savo prašymuose nurodė taręsi ir susitarę su darbdaviu dėl dienos užmokesčio 80 Eur arba 87 Eur (priklausomai nuo to kokį automobilį vairuoja) per komandiruotės dieną. Į šią sumą darbuotojas įskaičiuoja dienos darbo užmokestį, dienpinigius, apmokėjimą už darbą švenčių dienomis, jei toks yra. Viršvalandžių apmokėjimą, apmokėjimą už darbą naktimis ir t.t., tai yra viską, kas susiję su darbu. Kadangi darbuotojo mėnesio darbo užmokestis yra apie 420 Eur, tai akivaizdu, kad į sutartą sumą įeina dienpinigiai ne mažesni kaip 65 Eur už komandiruotės dieną. Tai įvertinusi, Darbo ginčų komisija teisingai nusprendė, kad susitarimo dėl mažesnės nei 100 proc. dienpinigių normos taikymo tarp šalių nebuvo. Visi su darbuotojo darbo užmokesčiu ir atsiskaitymu susiję dokumentai darbuotojui niekada nebuvo pateikti, t.y., darbuotojui niekada nebuvo pateikti atsiskaitymo lapeliai, kas yra privalu pagal Darbo kodekso 148 str. 1 d. Todėl darbuotojas, 28 -tą mėnesio dieną gaudamas į savo sąskaitą pavedimą, visuomet yra įsitikinęs, kad jam yra mokama už praėjusį mėnesį darbo užmokestis bei komandiruotpinigiai. Darbuotojas nemano, kad jam yra mokama avansu, nes tokios praktikos bendrovėje nebuvo, darbuotojai savo lėšomis vykdavo į komandiruotes. Kiekvienas darbuotojas žino, kiek dienų jis buvo komandiruotėje, ir susiskaičiuoja, ar jam mokama suma už praėjusį mėnesį atitinka jo pasiskaičiuotą. Taip pat darbuotojas niekuomet neturėjo pildyti avansinės apyskaitos, - tai reiškia, kad avansu pinigų jis negavo. Apie tai, kad praktikoje egzistuoja tokie susitarimai dėl komandiruotės dienos įkainio, liudija ir viešoje erdvėje internete skelbiami darbo skelbimai. Darbdavio tvirtinimai, kad darbuotojas sutiko dirbti už itin mažą darbo užmokestį ir sumažintus iki 50-ties procentų dienpinigius, kas bendroje sumoje už 30 komandiruotės dienų sudarytų 1390 Eur, neatitinka tikrovės ir rinkoje esančių darbo pasiūlymų. Pasiūlymuose yra nurodomas atlyginimas nuo 2200 iki 2700 Eur per mėnesį. Tai patvirtina J. V. teiginius dėl buvusio susitarimo 80 Eur po mokesčių už komandiruotės dieną. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad norminiai teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis, tačiau apie tai geriausiai žinoma ir to turi laikytis darbdavys, užsiimantis tokia veikla, o ne darbuotojas, kuris nėra teisiškai išprusęs ir kuriam svarbu tik galutinis mokėtinas dydis. Kadangi šalys laikinojo darbo sutartyje nesulygo, kad už laiką tarp siuntimų dirbti bus mokamas toks pats atlyginimas kaip ir siuntimų dirbti laikotarpiu, darbuotojui turi būti mokamas užmokestis, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje. Švedijoje, kur laikinojo darbo naudotojo įmonėje dirbo atsakovas, vairuotojui - ekspeditoriui negali būti mokamas atlyginimas, kokį laikinojo darbo sutartyje nurodė darbdavys (415,19 Eur po mokesčių per mėnesį), net ir pridėjus ieškinyje nurodytus 50 proc. dienpinigius. Darbo ginčo metu nebuvo nustatyta, koks darbo užmokestis vairuotojams - ekspeditoriams yra mokamas Švedijoje, ir kokį užmokestį už komandiruoto darbuotojo darbą Švedijoje gaudavo ieškovas iš laikinojo darbo naudotojo. Mano, darbo ginčų komisija teisingai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl mažesnės nei 100 procentų dienpinigių normos komandiruočių metu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas liko atsakovui skolingas 3800 Eur už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius. 2019 m. sausio mėn. atsakovui buvo sumokėta 1680 Eur už 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario mėn. 1520 Eur sumokėti už sausio mėn., 2019 m. kovo mėn. nebuvo pervesti jokie pinigai, 2019-04-05 ieškovas pervedė atsakovui 100 Eur, todėl atsakovas laikė, kad tai dalinis atsiskaitymas už vasario mėnesį, 2019-04-23 pervesta atsakovui 250 Eur už vasario mėn. ir 2019-06-03 pervesta 13,98 Eur. Ieškovas telefonu niekada neinformuodavo apie mokamą dienpinigių procentus. 2017 m. skelbime buvo nurodyta, kad už dieną mokės 65 Eur, 2018 m. -71 Eur, 2018 m. pabaigoje sakė, kad mokės po 80 Eur. Jeigu komandiruotės metu būdavo mašina sugadinta ar kažkokia bauda, todėl kartais ieškovas mažiau sumokėdavo. Ieškovo direktorius ar pavaduotojas telefonu pranešdavo, kad didės dienpinigiai. Grįžus iš reiso 28 d. gaudavo dienpinigius ir atlyginimą. Su ieškovu sutarė, kad 80 Eur už dieną bus mokama. Jeigu lieptų atvažiuoti ieškovas pasirašyti kokių dokumentų, jis būtų atvykęs. Niekada atsiskaitymo lapelių nėra gavęs. Avansinių apyskaitų nėra gavęs. Niekada avansas nebuvo mokamas, tik porą kartų yra gavęs, kai paprašė. Neužtektų pragyvenimui tokių sumų apie kurias kalba ieškovas, atsakovas būtų nedirbęs už 50 proc. dienpinigių. Visą laiką gaudavo 100 proc. dienpinigių, tik pirmą darbo savaitę sugadino automobilį, todėl išskaičiavo padarytą žalą.
Atsakovo atstovė advokatė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui už 2019 m. kovo mėn. turėjo būti išmokėtas 420,53 atlyginimas, už balandžio mėn. 424,06 Eur atlyginimas, ir už abu mėnesius (51 komandiruotės dieną) turėjo sumokėti 3315 Eur dienpinigių (skaičiuojant 65 Eur už vieną dieną), šie pinigai atsakovui nėra sumokėti. Tik nuo 2018 m. pabaigos skaičiavo 80 Eur už dieną su atlyginimu. Niekur nėra atsakovo parašų ant įsakymų dėl komandiruotės, atsakovas atvyktų pasirašyti, jeigu jam būtų pranešta. Atsakovas nurodė, kad nedirbtų už 50 proc. dienpinigių, nes pragyvenimas labai brangus Švedijoje. Niekada negavo atsiskaitymo lapelių, todėl nebuvo aišku už kurį laikotarpį ir už ką moką ieškovas. Finansų apyskaita nebuvo vedama. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovas 2019-07-23 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas iš darbdavio išieškoti 3350 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius yra skolingas 3800 Eur, skaičiuojant po 80 Eur per dieną.
Darbo ginčų komisija 2019-09-19 sprendimu Nr. DGKS-5750 tenkino atsakovo J. V. prašymą ir iš UAB „Raisitra“ priteisė 650,29 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėn.; 716,40 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn.; 722,41 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn.; 319,25 Eur likusią nesumokėtą dienpinigių dalį už komandiruotėje nuo 2019-01-12 iki 2019-02-23 būtas dienas; 3315 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019-03-09 iki 2019-04-28 būtas dienas; 466,81 Eur delspinigių sumas neatskaičius mokesčių. Sprendime nurodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo apmokėjimo, negu nurodyta sutartyje. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl mažesnės negu 100 proc. maksimalių dienpinigių normos taikymo. Tokią išvadą grindė kitų UAB „Raisitra“ darbuotojų teiginiais, nurodytais jų pareiškimuose darbo ginčų komisijai su analogiškais reikalavimais, kuriuose, kaip galima spręsti iš sprendimo turinio, buvo teigiama, kad darbuotojai su darbdaviu buvo susitarę dėl 80 Eur ar 87 Eur darbo užmokesčio per dieną. Tokios išvados pagrindu DGK atsakovui skaičiavo po 100 proc. dienpinigių.
UAB „Raisitra“, nesutikdama su tokiu DGK kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, jog su darbuotoju visiškai atsiskaityta.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dienpinigių dydžio ir dėl to ar darbdavys sumokėjo ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį.
Darbo kodekso 43 str. 1 d. nustato, kad darbo sutartis sudaroma ir keičiama raštu. 2017-08-28 tarp šalių buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis Nr. 132, pagal kurią atsakovas J. V. buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (sutarties 1.2 p.) Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta nustatyta laikinojo darbo naudotojo adresu (sutarties 1.1 p.). Darbuotojo darbo pradžia nustatyta 2017-09-02 (sutarties 17.1 p.). Sutarties 4.1 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 494,38 Eur, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiama pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją. Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos.
Darbo sutarties 20.1 p. nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriais - po vieną kiekvienai šaliai. Tai atitinka Darbo kodekso 43 str. reikalavimus Darbo sutartis šalių pasirašyta. Taigi, darbo sutarties sąlygos atsakovui buvo žinomos, apie ką patvirtinto ir teismo posėdžio metu atsakovas. Esant abiejų šalių pasirašytai darbo sutarčiai, preziumuojama, kad jos sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, o su jomis nesutinkanti sutarties šalis, šią prezumpciją gali ginčyti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka įrodinėdama, kad tam tikra sutarties sąlyga neatitinka tikrosios šalių valios (DK 213 str. 3 d.). Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka sutarties sąlygas ginčijančiai šaliai. Atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, neginčijo darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių dydžio. Ši darbo sutarties sąlyga nepanaikinta ir nepakeista. J. V. teigdamas, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 80 Eur neto darbo užmokesčio už komandiruotės dieną, šio savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Nei darbo skelbimai, nei kitų darbdavių mokamas darbo užmokestį, nei darbo užmokesčio lygis laikinojo darbo naudotojo valstybėje, netgi ieškovo sudarytos darbo sutartys su kitais darbuotojais patys savaime nereiškia, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas negu nurodyta darbo sutartyje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovo atstovė nurodė, kad įmonėje kolektyvinės sutarties nėra. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja darbo sutartimi numatytas dienpinigių dydis. Šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punktas atitinka šio teisės akto reikalavimus.
Dienpinigių skaičiavimo žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas naudojosi darbo sutarties 4.4 punkte numatyta savo teise nustatyti dienpinigių dydį kiekvieną kartą siunčiant darbuotoją į komandiruotę ir mokėti J. V. didesnius dienpinigius negu numatyta darbo sutartyje (pagal 2017-09-01 žiniaraštį Nr. D-2017-09-01/1 – 75 proc.; pagal 2018-06-15 žiniaraštį Nr. D-2018-06-15/2 – 75 proc.; pagal 2018-08-10 žiniaraštį Nr. D-2018-08-10/2 – 75 proc.;pagal 2018-10-26 žiniaraštį Nr. K-2018-10-26/5 – 60 proc.). Taigi, darbdavys iki ginčo laikotarpio J. V. mokėjo įvairaus dydžio dienpinigius. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo 2019-01-11 įsakymu Nr. K-2019-01-11/1 buvo komandiruotas į Švediją laikotarpiui nuo 2019-01-12 iki 2019-02-23, nustatant 50 proc. dienpinigių, tačiau atsakovas už šį laikotarpį pretenzijų ieškovui nereiškia. Sutarties 4.4 punkto nuostata, suteikianti darbdaviui teisę nustatyti didesnį dienpinigių dydį konkrečioje komandiruotėje, netampa darbdavio pareiga ir savaime nereiškia darbuotojo teisių pažeidimo, jeigu darbdavys šia teise nepasinaudoja, nes atsakovui buvo mokami ne mažesni negu 50 proc. dydžio dienpinigiai.
J. V. ieškovo 2019-03-08 įsakymu Nr. K-2019-03-08/3 buvo komandiruotas į Švediją laikotarpiui nuo 2019-03-09 iki 2019-04-28. Šiuo įsakymu buvo nustatyta mokėti 50 proc. dienpinigius. Atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad atsakovas nebuvo supažindintas su įsakymu pasirašytinai ar telefonu, SMS žinute, elektroniniu laišku, kaip tai numatyta darbo sutarties 6 p., todėl darbuotojas pagrįstai tikėjosi, kad jam bus mokamas sutartas darbo užmokestis, o jeigu būtų matęs, kad konkrečioje komandiruotėje jam nustatyti minimalūs dienpinigiai, atsakovas būtų atsisakęs vykti į komandiruotę, atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, darbuotojas neturėjo pagrindo darbo sutartimi nepagrįstiems lūkesčiams. O antra, faktas, kad atsakovas išvyko į komandiruotę, nurodytą 2019-03-08 įsakyme, patvirtina, kad atsakovui buvo žinomas šio įsakymo turinys. Prieš išvykdamas į komandiruotę darbuotojas darbdaviui pretenzijų dėl dienpinigių dydžio nereiškė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas ir telefonu juos informuodavo, kai buvo mokami didesni dienpinigiai, nors apie tai, kad ieškovas būtų jam pranešęs, kad bus mokama 50 proc. dienpinigių, atsakovas neigė. Aplinkybė, kad ant įsakymo nėra darbuotojo parašo, pati savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie šį įsakymą. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad už šią komandiruotę buvo nustatyti minimalūs galimi dienpinigiai, kadangi Švedijos įmonė, į kurią buvo komandiruojamas atsakovas, jau turėjo problemų su atsiskaitymais, o vėliau ir bankrutavo. Tai patvirtina ieškovo pateiktas el. susirašinėjimas. LR Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo maksimalus dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje nustatytas 65 Eur. (LRV 2018-04-18 nutarimo Nr. 383 redakcija). Iš 2019-03-08 dienpinigių skaičiavimo žiniaraščio Nr. D-2019-03-08/1 atsakovui J. V. už 2019 m. kovo, balandžio mėn. komandiruotę į Švediją priskaičiuota 1657,50 Eur dienpinigių taikant 50 proc. dydžio tarifą. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad dėl ieškovo darbuotojų darbo specifikos darbo užmokesčio ataskaitinis laikotarpis yra ne mėnuo, bet darbuotojo komandiruotės laikas, todėl dalį pinigų darbdavys mokėjo kaip avansą. Iš 2019 m. kovo, balandžio mėnesių atsiskaitymo lapelių matyti su darbo santykiais susijusios ir J. V. priklausančios išmokėti sumos. Kaip minėta anksčiau, darbdavys turėjo teisę atsakovui pagal rašytinį susitarimą mokėti mažesnius nei atsakovas nurodė dienpinigius, t.y. taikant 50 proc. dydžio tarifą. Šiuo atveju, būtų reikšmingas su darbo santykiais susijusių sumų – darbo užmokesčio, dienpinigių išmokėjimo momentas. Darbo sutarties 4.2 punktas nustato, kad darbo užmokestis mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį. Sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad avansas darbuotojui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip. Šalys taipogi susitarė, jog grįžęs iš komandiruotės darbuotojas privalo pateikti darbdaviui dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o darbdavys įsipareigojo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Iš to teismas daro išvadą, jog darbo užmokestį už einamąjį mėnesį darbdavys darbuotojui privalėjo išmokėti iki kito mėnesio 28 dienos. Išanalizavus 2019 m. gruodžio 5 d. išduotas UAB ,,Raisitra“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas, kuriose pateikti duomenys visiškai atitinka darbo užmokesčio ir dienpinigių žiniaraščiuose, atsiskaitymo lapeliuose užfiksuotas sumas, matyti, jog ieškovas J. V. yra pilnai sumokėjęs jam priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį bei 50 procentų dydžio paskaičiuotus komandiruotpinigius už darbą komandiruotėje į Švediją. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio su juo susijusių išmokų mokėjimo tvarkos, nes kartais mokėjo atsakovui avansines sumas, tačiau nagrinėjamu atveju, šalys nenurodė, kad darbuotojas būtų tam prieštaravęs ar tarp šalių dėl to būtų kilęs ginčas. Atsakovas nurodė, kad kelis kartus yra pats prašęs, kad jam būtų pervestas avansas. Be to, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikymosi vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar darbdavys sumokėjo darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius. J. V. neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių negu nurodyta darbo sutartyje ir pagal byloje pateiktus įrodymus nustačius, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, ieškinys tenkinamas.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo J. V. ieškovui UAB ,,Raisitra“ priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio ir 387,20 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, viso 462,20 Eur (CPK 98 straipsnis).
Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,87 Eur suma (CPK 88 straipsnio 3punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pripažinti, kad UAB ,,Raisitra“ su J. V. yra visiškai atsiskaičiusi.
Priteisti iš atsakovo J. V. 462,20 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Raisitra“.
Priteisti iš atsakovo J. V. 8,87 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikyti netekusiu galiosLietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5750 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14058.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.