Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-9407-433/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-01
Bylos Nr.: e2YT-9407-433/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04254-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas

Kategorijos

3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2YT-9407-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04254-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., BUAB „Finansų srautai“, RUAB „Molesta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. R. pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, jog 2018-11-30 T. R., (toliau – Skolininkas), a.a antstoliui V. Č. teikė prašymą dėl arešto pakeitimo, areštuojant turtines teises bei kitą turtą vietoje piniginių lėšų (toliau – Prašymas). Prašyme nurodė, jog prašo jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – Teismas) 2014-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-44812-110/2014 (toliau – Nutartis 1), Vilniaus apygardos teismo (toliau – Apygardos teismas) 2015-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6836-160/2015 (toliau – Nutartis 2) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2487-872/2018 (toliau kartu – Nutartys), kuria buvo padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, taikyti tik Skolininkui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam bei kilnojamajam turtui, bei turtinėms teisėms. Tuo pačiu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (areštą) minėtam turtui, prašė panaikinti turto areštą T. R. priklausančioms piniginėms lėšoms, saugomoms antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje, viso – 641 870,44 Eur bei grąžinti 4 000 Eur sumą įmokėtą į a.a antstolio V. Č. depozitinę sąskaitą. Pažymi, kad viso Skolininko atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant Skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises, bei pinigines lėšas, mastas pagal Nutartis yra 745 327,06 Eur, kai tuo tarpu Prašyme nurodytas bendras galimas areštuoti T. R. priklausančio nekilnojamojo turto, įmonės akcijų bei turtinių teisių minimali vertė sudaro net 1 028 586,76 Eur, t. y. siūlomo areštuoti turto vertė arešto mastą viršija net 283 259,97 Eur. 2018-12-21 Prašymas buvo perduotas antstoliui D. B. (toliau – Antstolis), kuris 2019-01-16 pateikė patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą prašymą (toliau – Atsakymas). Atsakymu minėtas Prašymas netenkintas. Antstolis nurodė, jog: Siūlomo turto – UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų bei turtinių teisių pagal paskolos sutartis su S. Ž. bei UAB „Draudimo projektai“ areštas neužtikrins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; Skolininko turimo UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų paketo rinkos vertė galimai nėra teisinga ir neatspindi tikrosios akcijų vertės; Skolininko sudarytos paskolos sutartys su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“ nėra užtikrintos jokiomis priemonėmis, todėl tokių turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir paskirties; aprašytas (areštuotas) nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o turto dalys tarp sutuoktinių šiai dienai nėra nustatytos, nėra žinoma, kuri turto dalis galimai tektų Skolininkui, todėl toks turtas neužtikrina išieškotojų interesų. Skolininkas teigia, kad antstolis ignoravo tą faktą jog tiek Teismo, tiek Apygardos teismo Nutartimis yra numatytas areštuotino turto eiliškumas, kuris numato Skolininko pinigines lėšas areštuoti paskutinėje eilėje, tik nesant pakankamai turimų turtinių teisių bei nekilnojamojo turto. Antstolis neatsižvelgė į realią T. R. finansinę padėtį, t. y., turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o tuo pačiu realias galimybes ateityje atitinkamiems teismams jo atžvilgiu priteisus mokėti tam tikras sumas, visiškai atsiskaityti su išieškotojais bei areštavo Skolininkui priklausančias pinigines lėšas. Pažymi, jog tokiu būdu buvo visiškai pažeistas ekonomiškumo principas, vienos iš šalių, tai yra Skolininko, teises suvaržant labiau nei būtina. Antstolis nurodo, jog areštavus T. R. siūlomą areštuoti turtą, galimai būtų pažeisti išieškotojų interesai, t. y., skolos išieškojimas išieškotojų naudai taptų neįmanomas ar smarkiai pasunkėtų. Pažymi, jog taikant ieškinio užtikrinimo priemones, svarbu tai, jog teismui priėmus išieškotojo atžvilgiu palankų sprendimą, tokio sprendimo realus įvykdymas turi būti užtikrinamas, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagristus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju, pareiškėjas tvirtina, jog jis savo Prašyme įrodė, jog turi pakankamai nekilnojamojo turto, akcijų bei turtinių teisių, tam, kad jo atžvilgiu priėmus nepalankų teismo sprendimą, teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, tačiau antstolis nepagrįstai į šį turtą visiškai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad jo UAB „Lietuvos melioracija“ turimų akcijų skaičius – 21 948 vnt., kurių vienos nominali vertė – 6,37 Eur, viso bendra vertė – 139 808,76 Eur. Atsakyme antstolis nurodė, jog pateikta akcijų vertė galimai nėra teisinga, tačiau antstolis nenurodė, kodėl jo manymu, pateikta vertė gali būti neteisinga, taip pat šiuo klausimu nebuvo gauta jokių prieštaravimų iš ieškotojų dėl galimai netikslios akcijų vertės. Taigi antstolis iš karto be jokios analizės padarė nepagrįstą išvadą jog siūlomų areštuoti akcijų vertė kažkodėl nėra tiksli. Svarbu prabrėžti ir tai, jog Skolininkui priklausančios UAB „Lietuvos melioracija“ akcijos jau 2016-01-14 buvo areštuotos a.a antstolio V. Č. (Turto areštų registro išrašas). Areštuodamas minėtas akcijas, areštuoto turto apraše antstolis nurodė, jog 87 181 vienetų UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijų vertė yra lygi 555 486,00 Eur, o tai reiškia, jog vienos akcijos vertė lygi – 6,37 Eur. Tai visiškai pagrindžia aukščiau išdėstytus argumentus dėl UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų vertės nustatymo, kadangi jau tuomet areštuodamas akcijas, antstolis rėmėsi nominalia jų verte, kas yra teisinga ir priimtina praktikoje. Skolininkas yra sudaręs šias paskolos sutartis: 2011-05-15 paskolos sutartis su S. Ž., suteikta 130 100,00 Eur paskola (449 200 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2021-12-31; 2018-08-09 paskolos sutartis su UAB „Draudimo projektai“, suteikta 642 000,00 Eur paskola, paskolos grąžinimo terminas 2021-12-31. Bendra Skolininko sudarytų paskolos sutarčių, kurių reikalavimo teises buvo siūloma areštuoti antstoliui, suma siekia 772 100,00 Eur, o tai netgi viršija Skolininko atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (745 327,06 Eur). Antstolis nurodė, jog turto dalys tarp sutuoktinių šiai dienai nėra nustatytos, nėra žinoma, kuri turto dalis galimai tektų Skolininkui ir dėl to neva toks turtas neužtikrina išieškotojų interesų. Tačiau teismų praktikoje nėra užkertamas kelias taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o sutuoktinių lygių dalių principas yra preziumuojamas, dėl to teigti, jog negalima nustatyti Skolininko areštuotinos turto dalies – nėra pagrindo. Šiuo atveju Antstolis turėjo pirmiau areštuoti Skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, preziumuojant, jog jam priklauso ½ nekilnojamojo turto dalis. Be to, iš pateikiamo turto arešto aktų registro, matyti, jog šiai dienai a.a. antstolio V. Č. yra areštuotas Skolininko nekilnojamasis turtas nors Skolininko dalis jungtinėje nuosavybėje ir nėra nustatyta. VĮ Registrų centro duomenimis areštuotas Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 44 700 Eur, statiniai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 140 000 Eur bei butas, esantis Pašilaičių g., 17-53, Vilnius, kurio vidutinė rinkos vertė 48 656 Eur, viso nekilnojamojo turto už 233 356 Eur. Taip pat areštuotas ir ½ Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 303 363 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šis turtas 2005-01-13 buvo įkeistas hipoteka, pareiškėjas jo neprašo įtraukti prie bendro prašomo areštuoti turto. Pažymi, jog areštuodamas Skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą a.a. antstolis V. Č. neatsižvelgė į tai, ar minėtas turtas priklauso Skolininkui bendrąją jungtine nuosavybe, ar ne. Buvo areštuotas visas nekilnojamasis turtas, neišskiriant atskirų dalių, kaip ir numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu teikiant Prašymą buvo išskirta T. R. tenkančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ½ dalis, ir laikant, kad turto vertė yra jos vidutinė rinkos vertė nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše buvo paskaičiuota, kad ½ nekilnojamojo turto sudaro – 116 678 Eur. Akcentuoja, jog visas bendras Skolininko Prašyme siūlomas areštuoti T. R. priklausantis nekilnojamasis turtas (vertė 116 678 Eur) bei kilnojamasis turtas – UAB „Lietuvos melioracija“ akcijos (vertė 139 808,76 Eur) ir turtinės teisės (paskolos sutartis su S. Ž. – suteikta 130 100,00 Eur bei paskolos sutartis su UAB „Draudimo projektai“, suteikta 642 000,00 Eur) sudaro net 1 028 586,76 Eur, o tai ženkliai (net 283 259,97) Eur viršija bendrą laikinųjų apsaugos priemonių mastą kuris yra 745 327,06 Eur. Šiuo atveju antstolis turėtų vertinti visą siūlomą areštuoti turtą bendrai kaip visumą kuri akivaizdžiai užtikrina išieškotojų interesus, jeigu po galutinių teismų sprendimų, visgi skolą tektų išieškoti iš areštuoto turto. Teismo prašo panaikinti 2019-01-16 „Patvarkymą dėl atsakymo į pareikštą prašymą“ Nr. S-19-35-1324 bei T. R. 2018-11-30 prašymą patenkinti, t. y. laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-44812-110/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6836-160/2015 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2487-872/2018, kuria buvo padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, taikyti tik T. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, UAB „Lietuvos melioracija“ akcijoms bei turtinėms teisėms pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis, viso bendrai 1 028 586,76 Eur sumai. Tuo pačiu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (areštą) minėtam turtui, prašo panaikinti turto areštą T. R. priklausančioms piniginėms lėšoms, saugomoms antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje, viso – 641 870,44 Eur bei grąžinti 4 000 Eur sumą įmokėtą į antstolio a.a V. Č. depozitinę sąskaitą.

Antstolis D. B., išnagrinėjęs skolininko pateiktą skundą, 2019-02-08 Patvarkymu Reg. Nr. S-2019000079 atsisakė skundą tenkinti. Antstolis patvarkyme nurodė, jog antstolis V. Č. vykdė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį Nr. 2-44812-110/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. turtui (vykdomoji byla Nr. 0116/18/00342); Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartį Nr. 2-6836-160/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. turtui (vykdomoji byla Nr. 0116/16/00080); Vilniaus apygardos teismo 2018-01-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-552-653/2017 dėl skolos išieškojimo iš T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) RUAB Molesta naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/18/00148). Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0116/18/00148 nuo 2018-02-12 sustabdyti. Antstolio V. Č. vykdomąsias bylas Nr. 0116/18/00342, Nr. 0116/16/00080 ir Nr. 0116/18/00148 pagal 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-266 perėmė vykdyti antstolis D. B.. Vykdomųjų bylų numeriai pakeisti į Nr. 0035/18/09908 (senas v. b. Nr. 0116/18/00342), Nr. 0035/18/08061 (senas v. b. Nr. 0116/16/00080), Nr. 0035/18/09779 (senas v. b. Nr. 0116/18/00148). Vykdymo procese T. R. antstoliui D. B. pateikė 2018-12-21 prašymą dėl arešto pakeitimo, areštuojant turtines teises bei kitą turtą vietoje piniginių lėšų. T. R. antstolio prašė turto areštą pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014-10-31 nutartį Nr. 2-44812-110/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartį Nr. 2-6836-160/2015 bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018-01-25 nutartį Nr. 2-2487-872/2018, kuria buvo padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, taikyti tik T. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, bei turtinėms teisėms pagal nurodytas paskolos sutartis, viso 1 028 586,76 Eur sumai. Tuo pačiu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (areštą) minėtam turtui, prašoma panaikinti turto areštą T. R. priklausančioms piniginėms lėšoms, saugomoms antstoles D. M. depozitinėje sąskaitoje, viso – 641 870,44 Eur bei gražinti 4 000 Eur sumą, įmokėtą į antstolio V. Č. depozitinę sąskaitą. Išnagrinėjęs T. R. 2018-12-21 prašymą, antstolis D. B. 2019-01-16 priėmė patvarkymą Nr. S-19-35-1324, kuriuo atsisakė tenkinti T. R. 2018-12-21 prašymą. Pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, antstolis spęsdamas klausimą dėl aprašomo turto eiliškumo turėtų įvertinti galimybes realizuoti ir išieškoti iš aprašyto turto. Įvertinus T. R. siūlomą areštuoti turtą – jo turimas UAB „Lietuvos melioracija“ akcijas, turtines teises pagal paskolos sutartis su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“, akivaizdu, kad šio turto areštas neužtikrins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar iš vis tapti neįmanomu. T. R. turimo UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų paketo rinkos vertė gali būti nustatyta tik nepriklausomo turto vertintojo, todėl pateikta akcijų vertė galimai nėra teisinga ir neatspindi tikrosios akcijų vertės. T. R. sudarytos paskolos sutartys su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“ nėra užtikrintos jokiomis priemonėmis, todėl tokio turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, paskirties bei neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones T. R. turtui, aprašytas (areštuotas) nekilnojamasis turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto dalys tarp sutuoktinių šiai dienai nėra nustatytos, todėl negalima tiksliai nustatyti, kuri turto dalis galimai tektų T. R.. Pažymi, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas butų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstoliui D. B. aprašius (areštavus) T. R. siūlomą areštuoti turtą – jo turimas UAB „Lietuvos melioracija“ akcijas, turtines teises pagal paskolos sutartis su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“, galimai būtų pažeisti išieškotojo interesai, t. y. skolos išieškojimas iš T. R. išieškotojų naudai taptų neįmanomas ar smarkiai pasunkėtų. Antstolis sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo, todėl perdavė jį nagrinėti teismui.

Suinteresuotas asmuo RUAB „Molesta“ pateiktu atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų prašo skundą atmesti ir antstolio D. B. 2019-01-16 patvarkymą Nr. S-19-35-1324 palikti galioti. Nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, o antstolis teisėtai skundžiamu patvarkymu atmetė T. R. prašymą pakeisti areštuotą turtą, kadangi: antstolis nepažeidė turto arešto eiliškumo, kadangi aprašė pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo vertės neužtekus – areštavo pinigines lėšas. Dėl nekilnojamojo turto arešto. Antstolis areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini)), kuris pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. dalys šiame turte neišskirtos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 5 dalis numato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta (o taip ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atveju), laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Teismų praktikoje konstatuota, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumai, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę. Pažymi, kad CPK 667 straipsnis įtvirtina procedūrą kaip yra išieškoma iš bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turto, kuomet tiek skolininkas tiek išieškotojas gali teikti nesutikimus, prieštaravimus, kas neabejotinai stabdo, apsunkina realaus išieškojimo galimybes, dėl ko iš tokio turto išieškojimas netgi gali būti neįvykdytas. Todėl ginčo atveju antstolis, siekdamas įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus-tinkamai užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, visiškai pagrįstai areštavo ir kitą turtą. Dėl UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų arešto. Antstolis pagrįstai nurodė, kad tikrąją akcijų rinkos vertę gali nustatyti tik nepriklausomas turto vertintojas, o akcijų nominali vertė negali parodyti tikrosios rinkos vertės. Pažymi, kad T. R. nėra pateikęs jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo turimų akcijų rinkos vertė yra lygi nominaliai vertei. Pirma, reikia pažymėti, kad ir T. R. nurodomos akcijos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi ir jo sutuoktinei, todėl ne visos akcijos galėtų būti realizuotos. Antra, T. R. klaidina teismą, nurodydamas, kad UAB „Lietuvos melioracijos“ akcijų vertė jau buvo nustatyta antstolio V. Č. ir šį savo teiginį grindžia pateiktu turto arešto registro išrašu. Pažymi, kad nurodomu atveju buvo areštuotos kito akcininko R. J. turimų akcijų kontrolinio paketo vertė, kuri akivaizdžiai negali būti sulyginama su T. R. ir jo sutuoktinės turimu tik 19,8 proc. dydžio UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijų paketu, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo akcijų paketas, kuris nesuteikia kontrolinio akcijų paketo teisių negali būti vertinamas 139 808,76 Eur. Tuo labiau, kad akcijų rinkos vertė nėra lygi nominaliai akcijų vertei. Todėl turimo akcijų paketo rinkos vertė gali būti nustatyta tik nepriklausomo turto vertintojo, įvertinus įmonės turimą turtą, įsipareigojimus, veiklos perspektyvas, o taip pat ir vertinamo paketo dydį. Tačiau tokio nepriklausomo turto vertintojo turto vertinimo ataskaitos pareiškėjas nepateikė, todėl ir jo nurodoma turimų akcijų vertė yra neteisinga ir neatspindi tikrosios akcijų rinkos vertės, tuo labiau įvertinus kad pareiškėjui akcijos priklauso bendrąją jungtine nuosavybės teise. Pažymi, kad tarp UAB firmos „Lietuvos melioracija“, jos direktoriaus ir kito akcininko, turinčio kontrolinį akcijų paketą R. J. ir T. R. jau ilgus metus vyksta teisminiai ginčai, kurie neabejotinai taip pat mažina T. R. turimų akcijų rinkos vertę. Akivaizdu, kad tokiu akcijų realizavimas yra abejotinas, o tuo labiau už pareiškėjo nurodoma vertę, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Taigi, įvertinus aukščiau pateiktus argumentus ir duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo turto ir akcijų vertės neužtenka tinkamam teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimui, dėl ko antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo pinigines lėšas. T. R. prašymas areštuoti jo turimas turtines teises į S. Ž., kuris pagal 2011-05-15 paskolos sutartį yra skolingas T. R. 130 000 Eur yra taip pat nepagrįstas. Pažymi, kad šios turtinės teisės realizavimas yra nepagrįstas, kadangi paskola jau yra negrąžinama 7 metus ir jos grąžinimas yra pratęstas net iki 2021 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos grąžinimas yra neužtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis, todėl tokio abejotino realizavimo turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir paskirties ir neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Faktas, kad šis asmuo yra politinis veikėjas niekaip neužtikrina paskolos grąžinimo patikimumo, kadangi vien tas faktas, kad paskolos terminas vis pratęsinėjamas, manytina, kad paskola negali būti grąžinta dėl finansinių sunkumų. T. R. prašymas areštuoti jo turimas turtines teises į UAB „Draudimo projektai“, kuri pagal 2018-11-26 paskolos sutartį yra skolinga T. R. 642 000 Eur yra nepagrįstas. Pažymi, kad šios turtinės teisės realizavimas yra nepagrįstas, kadangi tokios didelės sumos grąžinimas nėra užtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis, o UAB „Draudimo projektai“ neturi jokio turto, nevykdo jokios veiklos, pagal viešai skelbiamus duomenis neturi darbuotojų, nuolat keičiasi jos akcininkai ir vadovai, todėl yra akivaizdžiai finansiškai nepatikima ir paskolos grąžinimas yra itin abejotinas (Balanso ir pelno(nuostolio) ataskaita). Todėl tokio abejotino realizavimo turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir paskirties ir neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutartimi BUAB „Finansų srautai“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo T. R. veiksmų. Šioje tyčinio bankroto schemoje dalyvavo ir M. A., kuris yra UASB „Draudimo projektai“ vadovas, todėl vien jau ši aplinkybė patvirtina, kad T. R. yra nesąžiningas, bet kokiomis priemonėmis sieks nevykdyti teismų sprendimų, todėl areštuotų piniginių lėšų, saugomų pas antstolį depozitinėje sąskaitoje pakeitimas abejotino realizavimo turto areštu neabejotinai pažeis išieškotojų teises, neatitiks proporcingumo principų ir suteiks nepagrįstą pranašumą pačiam skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Vykdomųjų bylų Nr. 0035/18/09908 (senas v. b. Nr. 0116/18/00342), Nr. 0035/18/08061 (senas v. b. Nr. 0116/16/00080), Nr. 0035/18/09779 (senas v. b. Nr. 0116/18/00148) medžiaga nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį Nr. 2-44812-110/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. turtui (vykdomoji byla Nr. 0116/18/00342); Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartį Nr. 2-6836-160/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. turtui (vykdomoji byla Nr. 0116/16/00080); Vilniaus apygardos teismo 2018-01-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-552-653/2017 dėl skolos išieškojimo iš T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) RUAB Molesta naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/18/00148). Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0116/18/00148 nuo 2018-02-12 yra sustabdyti.

Antstolio V. Č. vykdomąsias bylas Nr. 0116/18/00342, Nr. 0116/16/00080 ir Nr. 0116/18/00148 pagal 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-266 perėmė vykdyti antstolis D. B..

Vykdymo procese pareiškėjas T. R. antstoliui D. B. pateikė 2018-12-21 prašymą dėl arešto pakeitimo, areštuojant turtines teises bei kitą turtą vietoje piniginių lėšų. T. R. antstolio prašė turto areštą pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014-10-31 nutartį Nr. 2-44812-110/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartį Nr. 2-6836-160/2015 bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018-01-25 nutartį Nr. 2-2487-872/2018, kuria buvo padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, taikyti tik T. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, bei turtinėms teisėms pagal nurodytas paskolos sutartis, viso 1 028 586,76 Eur sumai. Tuo pačiu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (areštą) minėtam turtui, pareiškėjas prašė panaikinti turto areštą T. R. priklausančioms piniginėms lėšoms, saugomoms antstoles D. M. depozitinėje sąskaitoje, viso – 641 870,44 Eur bei gražinti 4 000 Eur sumą, įmokėtą į antstolio V. Č. depozitinę sąskaitą. Išnagrinėjęs T. R. 2018-12-21 prašymą, antstolis D. B. 2019-01-16 priėmė patvarkymą Nr. S-19-35-1324, kuriuo atsisakė tenkinti T. R. 2018-12-21 prašymą (v. b. Nr. 0035/18/08061, lapas 265). Dėl pastarojo patvarkymo, pareiškėjas pateikė skundą.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo T. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas padidintas teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, kuriomis areštuotas T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 491 899,29 Eur sumai. Teismas nurodė, jog nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdytina skubiai.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos Nr. 0035/18/09908 pagrindu buvo būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas vėliau teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi buvo padidintas – areštuotas T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 491 899,29 Eur sumai, bei į tai, kad kaip paminėta pirmiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones, – antstolis D. B. įpareigotinas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09908 (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioje byloje pareiškėjo skundas, kiek jis susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese vykdymu, nebenagrinėjamas, nes, kaip jau minėta, vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas – panaikinti. Pažymėtina, kad vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui (CPK 629 straipsnio 2 dalis). Antstolis taip pat įpareigotinas vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09908 užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo, kuriame nurodo, jog RUAB „Molesta“ ieškinys dėl 253 427,77 Eur sumos priteisimo iš T. R., kurio užtikrinimo naudai iki šiol buvo taikomas areštas pagal Nutartį 2, pagal kurią turto arešto mastas yra lygus – 253 427,77 Eur, irgi yra atmestas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pagal Nutartį 1 bus panaikintos. Kas tik patvirtina, jog artimiausiu metu turėtų buti išregistruotas ir areštas pagal Nutartį 2 (253 427,77 Eur apimtyje).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jo minimoje civilinėje byloje Nr. e2-1371-661/2019 (Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01760-2018-0) teismas ieškovo RUAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo T. R. atžvilgiu civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovui T. R., dėl sandorio pripažinimo tariamuoju ir skolos priteisimo, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarė atmesti. Taigi minimoje byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, o faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį, kuriuo ieškovas RUAB „Molesta“ prašė pripažinti negaliojančiais RUAB „Molesta“ sudarytus sandorius – mokėjimus, kuriais buvo sumažinta T. R. paskolos suma: 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimą Nr. 18678 84955.41 Lt sumai, 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18838 243 100 Lt sumai, 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18886 303 880 Lt sumai, 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18851 243 100 Lt sumai, ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. RUAB „Molesta“ naudai 253 427,77 Eur (875 035,41 Lt); priteisti iš atsakovo T. R. RUAB „Molesta“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, – nedaro jokios įtakos pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6836-160/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02604-2015-5), išnagrinėjęs ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinio atsakovams T. R. ir R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiai ir restitucijos taikymo priėmimo klausimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė ieškinį priimti, ir, be kita ko, areštuoti T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį 253 427,77 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių Eur 77 ct) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Bendras arešto mastas neturi viršyti 253 427,77 Eur sumos. Ši nutartis nėra panaikinta, taigi – yra teisėta ir pagrįsta, galiojanti bei pateikta vykdyti antstoliui D. B..

Taigi, paaiškėjus naujoms pirmiau paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog bendras pareiškėjui pritaikyto turto arešto mastas sumažėjo iki 253 427,77 Eur, t. y. tos sumos, kurią nutarė areštuoti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6836-160/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02604-2015-5), ir, pagal kurią antstolis yra užvedęs bei atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08061.

Pareiškėjas skundu prašo pakeisti areštą, t. y. – taikyti tik T. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, UAB „Lietuvos melioracija“ akcijoms bei turtinėms teisėms pagal aukščiau paminėtas paskolos sutartis bei, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (areštą) minėtam turtui, prašo panaikinti turto areštą T. R. priklausančioms piniginėms lėšoms, saugomoms antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje, viso – 641 870,44 Eur bei grąžinti 4 000 Eur sumą įmokėtą į antstolio a.a V. Č. depozitinę sąskaitą.

Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto areštą, antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto. Taigi antstolis, areštuodamas turtą, privalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6836-160/2015, kurioje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarka ir būdai: „areštuoti T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį 253 427,77 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių Eur 77 ct) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Bendras arešto mastas neturi viršyti 253 427,77 Eur sumos“.

Žinia, kad priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (CK 3.113 straipsnis). Taigi prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiems sutuoktiniams. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės išvardytos CK 3.109 straipsnyje. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009).

Ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, vykdomosios bylos Nr. 0035/18/08061 medžiagą, skundo bei antstolio argumentus į jį, teismas sprendžia, kad pareiškėjo T. R. siūlomas areštuoti turtas – jo turimos UAB „Lietuvos melioracija“ akcijos, turtinės teisės pagal paskolos sutartis su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“, – neužtikrins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjui priklausančių akcijų paketo rinkos vertę, o pareiškėjo sudarytos paskolos sutartys su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“ nėra užtikrintos kokiomis nors priemonėmis, todėl tokio turinio turtinių teisių areštas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, paskirties bei neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones T. R. turtui, aprašytas (areštuotas) nekilnojamasis turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendžia, kad antstolis turėjo teisę areštuoti / aprašyti turtą bei lėšas tiek pareiškėjo T. R., tiek jo sutuoktinės vardu registruotą turtą / lėšas atidarytose banko sąskaitose. Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu šis turtas pripažįstamas priklausančiu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 5 dalis numato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta (o taip ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atveju), laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumai, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo veiksmus atliko vykdydamas teismo nutartis, kuriomis turto areštas taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, o ne vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos bylos šalių teisės ir pareigos. Taigi šiuo atveju taikytu turto areštu tik apribojamos nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribojamos nuosavybės teisės, taikymo pagrindą ir pobūdį, tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos, o areštavus kelių asmenų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas banko sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama.

Be to, taip pat pažymėtina, kad lėšų areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 straipsnio 6 dalis). CPK 148 straipsnio 1 dalyje bei 149 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo gali pateikti ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau ir kiti suinteresuoti asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas, siekdamas savo interesų gynybos, gali kreiptis su prašymu į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą.

Teismo vertinimu, antstolio veiksmai vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlikti pagrįstai, laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nėra pagrindo antstolio atliktus vykdymo veiksmus laikyti neteisėtais. Be to, šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui yra iškelta ne viena civilinė byla, kuriose jis yra atsakovas ir kuriose jam pareikšti didelės vertės ieškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, teisėtai ir pagrįstai atliko su išieškojimo procedūra susijusius veiksmus, tame tarpe ir skundžiamą 2019-01-16 patvarkymą Nr. S-19-35-1324. Tuo tarpu pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kokiu gi pagrindu antstolis turėtų nukreipti išieškojimą į kitą turtą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pareiškėjo T. R. skundas dėl antstolio D. B. veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., BUAB „Finansų srautai“, RUAB „Molesta“ atmesti.

Įpareigoti antstolį nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09908.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas