Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos G. M. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina G. M. mirė 1998 m. liepos 24 d.; pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis įpėdinis. Anot pareiškėjo, jis nusprendė teisiškai įforminti palikimo priėmimo faktą, nes kitaip negali paveldėtu turtu disponuoti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra priėmęs G. M. palikimo, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad G. M. mirė 1998 m. liepos 24 d. būdama našlė. Pareiškėjas yra G. M. sūnus. Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

G. M. palikimo atsiradimo metu (1997 m. liepos 27 d.) galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 621 straipsnyje buvo nustatyta, kad paveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos valstybės, kurios piliečiu buvo palikėjas savo mirties momentu, įstatymus. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenų apie tai, kad pareiškėjo motina (gyvendama Rusijoje) turėjo kitą pilietybę byloje taip pat nėra. G. M. mirties metu galiojusiame 1964 m. Civilinio kodekso 605 straipsnyje buvo nustatyta, jog visus įrodymus, susijusius su taikomų užsienio valstybės įstatymų normų turiniu, vadovaudamosi tų įstatymų oficialiu aiškinimu, jų taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalys. Jeigu šalys neįvykdo pareigos, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas taiko analogiškus Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjas pažymėjo, jog neturi galimybės pateikti užsienio valstybės įstatymų, todėl prašė teismo nagrinėti bylą taikant Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis 1964 m. CK 605 straipsnio 2 dalimi, teismas nagrinėjamoje byloje taiko Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant naujajam CK, tai paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po motinos G. M. mirties (1998 m. liepos 24 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė garažą, esantį Vilniuje, Pelesos g. 5C-63, mokėjo atitinkamus mokesčius, buvo garažų bendrijos narys. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po pareiškėjo motinos mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (G. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė G. M., gim. 1919 m. balandžio 6 d., mirusios 1998 m. liepos 24 d., palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.