- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- II-195-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00032-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Nukentėjusysis
- E. S., R. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-10-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja priėmė nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalimi, paskyrė K. B. administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą už tai, kad jis nuo 2023-08-09 22.30 val. iki 2023-08-09 23.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas šuns savininku neužtikrino, kad šuo nekeltų triukšmo, t. y. kieme laikomas nelotų ir nestūgautų, dėl ko buvo sutrikdyta kitų gyventojų ramybė ir poilsis. Tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 53.1 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas K. B. prašo panaikinti 2023-10-05 Klaipėdos AVPK nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu. Nutarimo motyvai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje surinkti duomenys klaidingai įvertinti. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas neatlikus visiško tyrimo. Pareigūnas apsiribojo vien pareiškėjo R. S. pateiktu trumpu pareiškimu, kad neva jo laikomas šuo lodamas kelia triukšmą ir jam su mama trukdo ilsėtis. Paaiškina, kad šunį vardu (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš 4-5 metus laiko. Niekada iš jokiu kaimynu, tame tarpe įskaitant pareiškėją, nusiskundimu dėl šuns elgesio, t. y. jo lojimo ar staugimo nėra buvę. Nesutarimai su kaimynu R. S. ir jo mama prasidėjo po to, kai žiema jiems buvo iškviesti seniūnijos darbuotojai dėl nuotekų, kurios gadino bendro naudojimo kelią ir kaimynai buvo priversti pasidaryti perlaida. Po šio įvykio kaimynas pasakė, kad jam su mama trukdo jo šuo ir padarys, kad to šuns neliktų. Nuo tada pradėjo skambinti pareigūnams, neva šuo loja per kiauras naktis. Mano, kad pareiškimų rašymas ir policijos kvietimas yra tyčinis, nes nori jiems pakenkti, t. y. atkeršyti dėl iškviestų seniūnijos darbuotojų. Aplink gyvena daug kaimynu, todėl policijos pareigūnai galėjo ir privalėjo juos apklausti ir surinkti pilnai įrodymus ar yra daromas pažeidimas. Pareigūnas, kuris nagrinėjo pareiškimą jam minėjo, kad R. S. yra pateikęs garso įrašus, kuriuose girdisi, kaip šuo loja, tačiau yra įsitikinęs, kad bet koks šuo, jei svetimas žmogus prieitų prie tvoros, jis lotu tol, kol tas asmuo stovėtų. Tyrimo metu nepaneigtas ir neįrodytas faktas, kad garso įraše girdisi būtent jo šuns lojimas, nes aplink gyvenantys kaimynai praktiškai visi turi šunis, kurie loja. Pareiškimo tyrimo metu pareigūnui taip pat pateikė kaimynų pasirašyta lapą, kuriame jie savo parašais patvirtino, kad jo laikomas šuo triukšmo nekelia ir jiems gyventi netrukdo. Į tai nebuvo atsižvelgta nei pareiškimo tyrimo metu, nei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pareigūnų prašė, kad jie patys nuvyktų ir apklaustų liudytojais šalia gyvenančius kaimynus, tačiau pareigūnas tai daryti atsisakė, nurodydamas, kad nemokintų jo, kaip reikia tirti pareiškimus. Taip pat pareigūnui buvo pasiūlyta atvykti vakare ir pačiam įsitikinti ar vakaro bei nakties metu šuo loja, tačiau pareigūnas atsakė, kad jis dirba iki 17 val., ir to nedarys. Be to pažymėtina, kad ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis su žmona ir sūnumi buvo atvykęs į Klaipėdos AVPK ir tikėjosi objektyvaus ir nešališko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, buvo atsiuntęs papildomą paaiškinimą dėl visu aplinkybių, tačiau pareigūnė, kuri nagrinėjo administracinio nusižengimo byla net nebuvo susipažinusi su jo pateiktu paaiškinimu. Be to nutarime nurodyta, kad nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, nors buvo atvykęs kartu su žmona ir sūnumi ir dalyvavo nutarimo priėmimo metu. Kaimynas ir toliau kviečia policijos pareigūnus dėl neva šuns lojimo ir rašo melagingus pareiškimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. B. skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad šuo saugo jo turtą. Šuo loja pamatęs gatve einančius žmones. Policijos pareigūnai dėl šuns buvo atvykę jau prieš 2023-08-09 įvykį. Buvo prasidėjusi įtampa tarp jo ir kaimynų dėl jo laikomo šuns. Kiti kaimynai nesiskundžia jo laikomu šunimi. Sklypas nėra aptvertas tvora, šuo laikomas ant 5 m grandinės. Nukentėjusiojo darytame vaizdo įraše loja ne jo šuo. Nežada imtis priemonių, kad šuo nebelotų. Su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklėmis yra susipažinęs, mano, kad jų laikosi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su K. B. skundu nesutinka. Įrodymai (asmens pareiškimas, pranešėjo darytas garso įrašas, kuriame girdimas šuns lojimas, Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, pareigūno „BODY“ kameros įrašai, pareigūno tarnybinis pranešimas), kad K. B. padarė veiką numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Administracinio nusižengimo ROIK 23216825069 protokolo fabuloje nurodyta, kad K. B. „būdamas šuns savininku neužtikrino, kad šuo nekeltų triukšmo, tai yra kieme laikomas nelotų ir nestūgautų, dėl ko buvo sutrikdyta kitų gyventojų ramybė ir poilsis.“ Protokole yra nuoroda į teisės aktą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 53.1 str. (gyvūnų augintinių laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų viešosios rimties.), kurį pažeidė K. B., jo veiksmai atitinka ANK 346 str. 1 d. dispozicijoje nurodytą veiką. Pažymi, kad į įvykio vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai, pareigūno „BODY“ kamera darytame vaizdo įraše girdėti šuns lojimas, policijos pareigūnas, išlipęs iš automobilio pasako, kad girdimas šuns lojimas, tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad lojimas girdėjosi iš K. B. sklypo. Bylos nagrinėjimo metu K. B. buvo supažindintas su bylos medžiaga, jam parodytas pareigūno „BODY“ kameros įrašas, perskaitytas R. S. pareiškimas, R. S. pateikti garso įrašai, buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“. Kartu su K. B. bylos nagrinėjime dalyvavo jo žmona A. B. ir sūnus, kurie taip pat išreiškė savo poziciją dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Administracinės bylos nagrinėjimo įraše, kuris pridėtas prie bylos, matyti, kad A. B. peržiūrėjo surinktą bylos medžiagą. Pats K. B. nurodė, kad kaimynas R. S. jau ne kartą kvietė policiją dėl jų šuns lojimo, B. namas ir S. namas yra praktiškai viename kieme, jie šunį jau bandė naktį uždaryti, tačiau lojimas nesiliaudavo. Taip pat nurodė, kad viskuom domėjosi, kaip užtildyti šunį. Perklausius R. S. darytą šuns lojimo garso įrašą, K. B. sūnus atpažino, kad tai jų šuns „(duomenys neskelbtini)“ lojimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teigtina, kad administracinėje byloje yra surinkta visuma objektyvių įrodymų, pagrindžiančių K. B. kaltę administracinio nusižengimo padarymu, o K. B. skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad K. B. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK 2023-10-05 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11648-2023 be pakeitimų.
Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė palaikė atsiliepimą ir papildomai nurodė, kad surinkti parašai dėl B. šuns yra atokiau gyvenančių kaimynų, tai matoma iš žemėlapio. B. neneigia, kad jų šuo loja, teigia, kad šuo turi loti. Policijos pareigūnai dėl analogiškų veiksmų buvo kviesti ne kartą. Iš teisme išgirstų parodymų matyti, kad šuo ir toliau loja. Mano, kad yra būdų išspręsti problemai dėl šuns lojimo. Kaltės perkėlimą E. ir R. S. vertina kritiškai, kadangi šuns šeimininkai turi išspręsti problemą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad nori naktimis sugrąžinti ramybę. Nakties metu pradeda loti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuo ir trugdo miegoti. Šuo loja kurį laiką, nutyla, tuomet vėl loja. Dėl nekokybiško miego, bemiegių naktų trikdosi sveikata. Šuo loja nuo tada, kai prasideda šiltasis metų sezonas. 2023-08-09, kaip ir iki tada, naktį lojo kaimyno K. B. šuo. Vaizdo įrašus, kuriame girdisi šuns lojimas, darė savo telefonu. Žino, kad vaizdo įraše lojantis šuo yra K. B., kadangi jo langas yra priešais, kitų kaimynų šunys ramūs. Prieš tai irgi yra ne kartą rašęs pareiškimą dėl lojančio K. B. šuns. Bandė kalbėtis su kaimynais dėl jų lojančio šuns, tačiau jiems susikalbėti nepavyko. Kaimynai, kurių parašus gavo K. B., gyvena dideliais atstumais, o jie gyvena priešais kiemą. Šiąnakt K. B. šuo taip pat lojo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad yra dirbanti pensininkė, tačiau negali išsimiegoti dėl lojančio K. B. šuns, todėl į darbą eina neišsimiegojusi, darbe drebėdavo dėl nuovargio. Šuo loja 50 m atstumu, po langais. Bandė tartis su kaimynais dėl jų lojančio šuns, tačiau su K. B. nepavyko susikalbėti.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. parodė, kad K. B. buvo surašę administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, kad jo lauke laikomas šuo kaimynams trukdo ramybę ir poilsį. Su pirmaisiais pareiškimais buvo nuvykta pas K. B., E. ir R. S. buvo nurodyta, kad pakalbėjo su K. B., nurodė jam, kad E. ir R. S. trukdo miegoti jų šuns lojimas, jį įspėjo, K. B. klausė, ką jam daryti, bet jis neturėjo, ką pasiūlyti K. B., sakė spręskite patys. K. B. dėl šuns lojimo nieko nedarė, todėl buvo nubaustas. Vadovavosi pareiškimu ir garso įrašais. R. S. nuo K. B. gyvena 40-50 m atstumu. Kaimynai, kurie pasirašė K. B., kad jiems K. B. šuo netrukdo, gyvena gerokai toliau. Tiksliai nepamena, ar rodė vaizdo įrašus K. B., kuriuose loja šuo, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą K. B.. Į iškvietimą važiavo Reagavimo skyriaus pareigūnai, administracinio nusižengimo protokolą surašė pagal pareiškimą ir vaizdo įrašus.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad apie 2023-08-09 įvykius nieko nežino. Pasirašė K. B., kad jo šuo jam netrukdo. Gyvena (duomenys neskelbtini). K. B. sklypas yra už kelio nuo jo.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. parodė, kad yra kaimynai, jam K. B. šuo netrukdo. Pastebėjo, kad K. B. šuo kartais loja, kai kažkas praeina gatve. Apie 2023-08-09 įvykius nieko nežino. Nuo K. B. gyvena dvigubai didesniu atstumu nei E. ir R. S.. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tarp K. B. ir jo namo yra E. ir R. S. namas ir garažas.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad K. B. yra jos sutuoktinis. Su kaimynais sutarė gerai. Jie šuns lojimo negirdėjo. Dukra sakydavo, kad kartais išgirsdavo keletą šuns sulojimų, 1-2 min. Nuėjo pas artimiausių kaimynų dėl savo šuns lojimo, jie nurodė, kad kartais jų šuo loja, jiems jis netrukdo. Dėl šuns galimo lojimo surinko kaimynų parašus. Pirko kamerą, tikėdamiesi, kad ji užfiksuos, tačiau šuo nelojo arba suloja 1-2 kartus. Dažnai vaikšto žmonės, ateina lapės, antys, kurias prisiviliojo pati E. S. lesindama antis, dėl ko šuo gali loti. Atėjus svetimam žmogui, šuo beveik neloja. Šuo saugo turtą. Gyvas šuo negali niekada neloti. Jai yra žinomos gyvūnų laikymo taisyklės (duomenys neskelbtini) r. sav.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad K. B. yra jo tėvas. Šuo neloja, turi jį 5 metus. Turi 4 naktų įrašus, kuriuose matoma, kad šuo neloja. Šuo yra jo, šuo suloja, kai praeina žmonės, vaikšto antys, tačiau naktimis neskalija. Pareigūnas K. V. vasarą buvo atvažiavęs pas juos į kiema 5 kartus ir patvirtino, kad šuo neloja, suloja, kai atvažiuoja, bet neloja nuolatos. Gali pateikti įrašus, kuriuose matoma, kad šuo neloja. E. ir R. S. turi priežastį apkalbėti, t. y. dėl kelio. Seniūnė privertė E. ir R. S. susitvarkyti kelią, tai vyko prieš 2 metus. 2023-08-09 įrašo neturi, tada dar nebuvo įrengta kamera. Kalbėjosi su kaimynais, paklausė, kas darosi, kodėl rašo skundus, bet susikalbėti nepavyko. Dalyvavo priimant K. B. skundžiamą nutarimą ir ten klausant garso įrašus atpažino savo šuns lojimą. Policija pas juos lankydavosi dėl pareiškimų rašymo. Ėmėsi priemonių, kad šuo nelotų, vedė šunį į daržinę, bet tenai būdamas šuo „kaukė“. Šuo saugo turtą. 2023-08-09 įvykių neprisimena.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. parodė, kad dirbo pagal grafiką. Po 23.00 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) namo sklinda šuns lojimas, triukšmas ir pranešėjui trukdo ilsėtis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu pasitiko pranešėjas, kuris buvo susijaudinęs, nurodė, kad jam trukdo kaimynų iš (duomenys neskelbtini) namo šuns lojimas. Tuo metu, sustojus, girdėjosi šuns lojimas, kurį apibūdintų, kaip „losnojimą“, lyg norėtų šeimininkų dėmesio ar pan. Pabendravus gatvėje su pareiškėju, jis nurodė, kad norės rašyti pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, kad su kaimynu jau yra bendravęs ne kartą, policiją kvietę taip pat. Pats į iškvietimą dėl K. B. šuns lojimo vyko pirmą kartą. Nuvažiavo pas R. S. ir ten nuėjo į jo namus rašyti pareiškimo. R. S. parašė pareiškimą. Rašant pareiškimą, iš kambario atėjo E. S., kuri taip pat išreiškė nepasitenkinimą, kad šuo loja ir trukdo ilsėtis. E. ir R. S. surašė kaip bendrą pareiškimą, nurodė, kad jie turi įrašus, kuriuose girdisi šuns lojimas, kuriuos jis perklausė. Įraše girdimas lojimas atitiko lojimą, kurį jis girdėjo atvykęs. Išėjus iš R. S. namo į lauką, šuo „losnojo“. Surašė administracinio nusižengimo protokolą, pradėjo teiseną bei pripažino E. ir R. S. nukentėjusiaisiais. Buvo daromas vaizdo įrašas. (duomenys neskelbtini) esantis, namas Nr. (duomenys neskelbtini), yra kitoje kelio pusėjo nuo Nr. (duomenys neskelbtini) namo. Kiti namai yra atokiau. Abejonių nekilo, kad šuns lojimas sklinda būtent iš, (duomenys neskelbtini) esančio, (duomenys neskelbtini) namo.
Iš BPC pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2023-08-09 23-16-13 nukentėjusysis R. S. kvietė policijos pareigūnus dėl šuns lojimo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (duomenys neskelbtini) ir jų su mama ramybės trikdymo.
Iš vaizdo įrašo „PSS-20230809-232835UTC+0300“ matyti, kad sustojama gatvėje, prieina prie policijos automobilio pareiškėjas, kuris policijos pareigūnui paklausus ar nori bendrauti gatvėje, nurodo, nenorintis matyti savo kaimynų, prašo aiškintis su jais. Pareigūnas nurodo, kad be pareiškimo jie negali aiškintis. Pareiškėjas nurodo, ne kartą rašęs pareiškimus, turi du įrašus, kaip loja kaimynų šuo, šuo pradėjo loti nuo 22.30 val. Pareigūnas nurodo, kad reikia rašyti pareiškimą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šuns lojimo „baigia išprotėti“, pasakoja apie pokalbius su kaimynais dėl šuns lojimo problemos sprendimų, teigia, kad kaimynai piktybiški, nes nieko nedaro, nurodo, kad prieš dvi dienas buvo atvykusi policija, tačiau šuo ir toliau loja. Pareigūnas nurodo, kad policija gali tik išrašyti baudą. Pareiškėjas toliau reiškia nepasitenkinimą šuns lojimu. Pareigūnas išlipa iš automobilio, pareiškėjui toliau skundžiantis, policijos pareigūnas dar kartą nurodo, kad jis negali pakeisti šuns įpročių ir paklausia ar nori rašyti pareiškimą, pareiškėjas atsako teigiamai. Policijos automobiliu nuvažiuojama į pareiškėjo kiemą, policijos automobilyje girdisi pareigūnės ir vyro balsai. Nueinama į pareiškėjo namų patalpą, eina vienas policijos pareigūnas ir pareiškėjas. Einant iki namo durų, pareiškėjas toliau skundžiasi dėl įvykio, girdisi šuns lojimas. Namo patalpoje pareiškėjas rašo pareiškimą. Rašant pareiškimą, pareiškėjas nurodo, kad dėl šuns lojimo nebepadeda ir migdomieji vaistai, kalba apie pašlijusią sveikatą. Pareigūnas klausia ar jau yra rašę tokį pareiškimą, pareiškėjas nurodo, kad taip, šuo lojo ir šiandien ir vakar. Pareigūnas pakartoja, kad šuns įpročių negali pakeisti. Pareiškėjas toliau rašo pareiškimą, pareigūnas pildo dokumentus. Pasigirsta moters balsas, kuri taip pat aiškina įvykio aplinkybes ir skundžiasi kaimynų šunimi. Pareigūnas paaiškina moteriai, kad jie negali pakeisti šuns įpročių. Moteris toliau skundžiasi esama situacija. Pareigūnas nurodo, kad gali kreiptis ir asmenys bus nubausti. Toliau rašomas pareiškimas, pareiškėjas ir moteris toliau skundžiasi dėl šuns, nurodo, kad bandė tartis su šuns šeimininkais. Girdisi kaip moteris toliau skundžiasi. Moteris nurodo, kad šuo yra pririštas, šuo balsingai loja. Rašant pareiškimą moteris pasakoja savo situaciją dėl šuns lojimo. Pareiškėjas nurodo, kad situacija tęsiasi 3 metus, su kaimynu yra kalbėjęs. Kalbama apie buvusius pareiškimus policijai. Pareigūnas nurodo, kad moteris ir pareiškėjas bus pripažinti nukentėjusiaisiais, apie tai gaus informaciją, paaiškina, kaip vyksta procesas. Pareigūnas pastebi apsirikimą pareiškime, pareiškėjas pataiso. Pareigūnas nurodo, kokios būna baudos. Baigus rašyti pareiškimą, pareiškėjas parodo pareigūnui įrašus, kuriame girdisi šuns lojimas. Jungiant įrašą pareigūnas nurodo, kad ir pats girdi šuns lojimą. Apžiūrimas įrašas, pareiškėjas komentuoja, kaip darytas įrašas ir pasakoja apie situaciją. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pareigūnas nurodo, kad šiuo momentu girdi šuns lojimą, tai girdėjo ir atvažiavus. Pareiškėjas vėl apibūdina situaciją. Pareigūnas eina laukan, pareiškėjas eina iš paskos, kalbamasi apie situaciją.
Iš vaizdo įrašo „VID_20230809_225830“ matyti, kad yra tamsu, girdisi šuns lojimas. Iš įrašo pavadinimo bei įrašo failo informacijos detalių matyti, kad įrašas darytas 2023-08-09 22.58 val.
Iš vaizdo įrašo „VID_20230809_231536“ matyti, kad yra tamsu, girdisi šuns lojimas. Iš įrašo pavadinimo bei įrašo failo informacijos detalių matyti, kad įrašas darytas 2023-08-09 23.15 val.
Iš vaizdo įrašo „VID_20230809_235951“ matyti, kad yra tamsu, girdisi šuns lojimas. Iš įrašo pavadinimo bei įrašo failo informacijos detalių matyti, kad įrašas darytas 2023-08-09 23.59 val.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
K. B. nubaustas – 30 Eur bauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023-08-09 nuo 22.30 val. iki 2023-08-09 23.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas šuns savininku neužtikrino, kad šuo nekeltų triukšmo, t. y. kieme laikomas nelotų ir nestūgautų, dėl ko buvo sutrikdyta kitų gyventojų ramybė ir poilsis.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
2014 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ Nr. D-687 53.1 straipsnyje nurodyta, kad gyvūnų augintinių laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrukdytų viešosios rimties. Dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūno laikytojas atsako ANK nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ Nr. D-687 53.1 straipsnio reikalavimus, jo grandine pririštas, gyvenamojo namo kieme laikomas šuo nakties metu loja lyg būtų paliktas be priežiūros, reikalauja šeimininkų dėmesio, taip kalia triukšmą ir trukdo kaimynų poilsį, tai yra nepažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus į poilsį.
Nors K. B. nesutinka su priimtu nutarimu, teigia, kad šuo neloja ištisai, tai patvirtina kaimynai, kurie pasirašė dėl to, kad K. B. šuo jiems netrukdo, šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai, kadangi juos paneigia 2023-08-10 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. A. tarnybinis pranešimas, kad atvykęs į įvykio vietą girdėjo šuns lojimą, jo duoti parodymai teismo pasėdžio metu, kuriuose jis patvirtino, kad girdėjo lojant šunį, paminėtina, kad pareigūnas yra pasirašęs dėl melagingų parodymų davimo bei neturi pagrindo apkalbėti K. B., be to minėtus pareiškėjo argumentus paneigia ir vaizdo įrašas „PSS-20230809-232835UTC+0300“, kuriame girdėti šuns lojimas bei kurio metu, į įvykį atvykęs pareigūnas keletą kartų nurodo pats girdintis šuns lojimą esamu metu bei R. S. pateikti vaizdo įrašai: „VID_20230809_225830“, kuris sukurtas 2023-08-09 22.58 val., „VID_20230809_231536“, kuris sukurtas 2023-08-09 23.15 val., „VID_20230809_235951“, kuris sukurtas 2023-08-09 23.59 val. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo sūnus teismo posėdžio metu teigė, kad įsirengė vaizdo kameras, kuriose matoma, kad jų šuo neloja į bylą šie duomenys nebuvo pateikti. Taip pat paminėtina, kad byloje nustatyta, jog dėl K. B. šuns netrukdymo pasirašę kaimynai gyvena gerokai toliau nei nukentėjusieji R. S. ir E. S., todėl kaimynų parodymai vertinami kritiškai.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nukentėjusieji galimai jam keršija dėl ankstesnių jų tarpusavio nesutarimų, tačiau tokių duomenų byloje nėra, tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Be to pareiškėjas skunde nurodo, kad R. S. įrašuose girdimas šuns lojimas gali būti, bet kurio kaimyno šuns, t. y. nepripažįsta, kad tai jo šuo. Šį pareiškėjo argumentą paneigia liudytojo T. A. parodymai teismo metu, kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą ir kuris parodė, kad buvo akivaizdu, jog šuns lojimo garsas sklido būtent iš K. B. kiemo, be to liudytojas G. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad įraše loja jų šuo „(duomenys neskelbtini)“.
Pasisakytina, kad kritiškai vertinami pareiškėjo argumentai, kad nutarimo motyvai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, byloje surinkti duomenys klaidingai įvertinti, administracinio nusižengimo protokolas surašytas neatlikus visiško tyrimo, pareigūnas apsiribojo vien pareiškėjo R. S. pateiktu trumpu pareiškimu, kadangi tai tik subjektyvi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomonė, byloje nenustatyta minėtų aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, pareiškėjo kaltės nepripažinimas vertinamas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų įrodančių K. B. kaltę.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Teismas, atsižvelgdamas į K. B. asmenybę, į tai, kad byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, kad K. B. paskirta, administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta, nuobauda buvo tinkamai individualizuota, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir būtina, norint pasiekti nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į pareiškėjo užimtą gynybinę poziciją nepripažinti kaltės, nėra pagrindų svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Teismas daro išvadą, kad 2023 m. spalio 5 d. priimtą nutarimą panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo K. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo K. B. skundo netenkinti ir 2023 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11648-2023, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.