Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos A. B. pareiškimu dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. B. nušalinimas civilinę bylą Nr. 2T-92/2014 nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Kačinskienės. Civilinė byla Nr. 2T-92/2014 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pradėta pagal A. B. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 pagal pareiškėjo A. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, kuris buvo tenkintas. Nušalinimas, nurodytą bylą nagrinėjusiems teisėjams, grindžiamas teiginiais, jog bylą nagrinėję teisėjai 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė klaidingus ir tiesos neatitinkančius duomenimis, nutylėjo bylos nagrinėjimui svarbią informaciją ir neišsireikalavimo visos klausimo nagrinėjimui būtinos medžiagos, netenkino pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, įstatymas garantuoja teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus, tokiai teises įgyvendinti nustatytą tarką ir sąlygas.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

CPK 73 straipsnyje numatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, kurie gali būti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomu įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (CPK 73 str. 1, 2 d.). Nušalinimo pareiškimui pateikti CPK nustato laike apibrėžtą terminą – jis turi būti, pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju aptarta situacija ir civilinės bylos Nr. 2T-92/2014 medžiaga rodo, kad nušalinimas bylą nagrinėjusiems teisėjams buvo pateiktas teisėjų kolegijai bylą išnagrinėjus iš esmės (procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 priimtas 2014 m. lapkričio 13 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad po bylos išnagrinėjimo pareikštas nušalinimas bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai yra paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). Todėl išnykus teisei reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai, teisme negali būti sprendžiamas nušalinimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 68 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Atsisakyti priimti A. B. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2T-92/2014 nagrinėjusios teisėjų kolegijos nušalinimo.