- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-1195-626/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimo, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nubaudė L. K. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 13 d., apie 18.45 val., Vilniuje, J. J. g. 4, vairavo M. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mazda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbulas ir kliudė stovinčius automobilius Nissan (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Volvo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 101 ir 222 punktų reikalavimus.
L. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 290 eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 20 parų administracinis areštas su M. B. priklausančios transporto priemonės - automobilio Mazda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 20 parų administracinis areštas su M. B. priklausančios transporto priemonės - automobilio Mazda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, automobilio savininkas M. B. (toliau – apeliantas) pateikė skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą pakeisti ir skirti L. K. galutinę administracinę nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliantas nurodo, kad jis šioje situacijoje yra nukentėjęs, nes L. K. apgadino jo automobilį, o teismas automobilį konfiskuodamas, nubaudė jį antrą kartą. Nurodo, kad automobilio vairuoti L. K. jis neperdavė, pastarasis tik pasinaudojo tuo, kad apeliantas buvo visiškai girtas, savavališkai pasiėmė automobilio raktelius ir savavališkai vairavo. Teigia, kad apylinkės teismo teiginys, kad jis automobiliu nesirūpino ir nesiėmė priemonių, kad jo automobiliu nesinaudotų kiti asmenys, nėra pagrįstas, nes jis nežinojo, kad L. K. paėmė jam priklausantį automobilį. Taip pat nurodo, kad galimybė šiuo metu išsiieškoti iš kalto asmens žalą dėl konfiskuoto automobilio tik teorinė, nes L. K. niekur nedirba, legalių lėšų pragyvenimui neturi.
Skunde nurodo, kad įstatyme numatyta galimybė, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sanacijoje, arba visai neskirti nuobaudos. Pažymi, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad apylinkės teismas, paskirdamas papildomą nuobaudą – jam priklausančio automobilio konfiskavimą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl buvo esmingai pažeistos savininko teisės. Taip pat nurodo, kad jam automobilis būtinas, nes 2015 m. spalio 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BCRE 0038, pagal kurią sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti tarpininko paslaugas, be to yra skolingas šiai įmonei už mokymus, todėl konfiskavus automobilį, neteks ir darbo.
Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 20 parų areštas su M. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio Mazda (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Ginčo dėl pažeidimų nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nutarimu nepagrįstai paskirtas trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuoni eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymima, jog kiekvienu atveju turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. ATPK 26 straipsnio l dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. K. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumo laipsnį, L. K. asmenybę, pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.
Pabrėžiama, jog Lietuvos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais pažeidimo pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Apygardos teismas sprendžia, kad L. K. nesiėmė jokių priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfiskuoto automobilio „Mazda“ savininkas eismo įvykio metu sėdėjo keleivio sėdynėje, automobilį vairavo L. K.. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad M. B. savo automobiliu nesirūpino ir nesiėmė tinkamų priemonių, kad jo automobiliu nesinaudotų kiti asmenys. Iš apelianto parodymų matyti, kad jis prisimena važiavęs, o dėl girtumo daugelio įvykio aplinkybių neatsimena, arba atsimena jas netiksliai. Tai patvirtina ir jo rašytiniai paaiškinimai bei parodymai duoti teisme, kuriuose nurodytos skirtingos aplinkybės: 2015 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad automobilį vairavo draugas, kuris su juo buvo gimtadienyje. Jis sėdėjo keleivio sėdynėje šalia vairuotojo, nematė ir nepajautė susidūrimo su kitu automobiliu (b. l. 28). 2015 m. rugsėjo 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiuojant automobiliui miegojo, todėl negirdėjo, kai įvyko eismo įvykis (b. l. 29). Teisminio nagrinėjimo metu M. B. paaiškino, kad išgėręs nuėjo į automobilį miegoti ir ten užmigo, rakteliai buvo šalia. Atsimena, kad kažkur važiavo. Atsibudo jau po įvykio (b. l. 39). Tai, kad M. B. neprieštaravo, kad jo automobilį vairuotų L. K. patvirtina ir L. K. 2015 m. rugsėjo 22 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad draugui (apeliantui) priklausantį automobilį nusprendė vairuoti jis, nes pastarasis buvo išgėręs. Taip pat nurodyta, kad draugą nebuvo sunku įkalbėti (b. l. 30). Pareigūno 2015 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnui bendraujant su M. B. (apeliantu), šis iš pradžių nurodė pats vairavęs ir tik sužinojęs apie gręsiančią atsakomybę, parodymus pakeitė, teigdamas, kad automobilį vairavo jo draugas, o jis sėdėjo keleivio vietoje ir apie įvykį nieko nežino (b. l. 25). Taigi, byloje esančių duomenų visuma rodo, kad apeliantas būdamas neblaivus sudarė galimybę automobiliu naudotis L. K. ir tokiu būdu elgėsi itin rizikingai ir neatsakingai, priešingai visuomenės interesams.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, kuri detaliai apibūdinta skundžiamame nutarime bei padarytą žalą, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paskirdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą transporto priemonės konfiskavimą, tinkamai pritaikė ATPK 20, 26 ir 30 straipsnių nuostatas, nepažeidė nuobaudos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui reikalavimo. Pažymima, kad paskiriant papildomą nuobaudą iš esmės baudžiamas ir apeliantas, nes jis sudarė sąlygas kitam asmeniui elgtis neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, tinkamai pritaikė aktualias ATPK normas. Todėl apelianto skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalit daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.