- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-9408-772/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04305-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) J. G. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. I. M. ir 2. D. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio vyro V. - V. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusias dalis turto: 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atskirai nurodė, kad priėmė ir kitus velionei priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į velionio vyro palikimą.
Pareiškėja prašyme teigė, kad po velionio vyro mirties kaip potenciali įpėdinė nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodytų buvusiam sutuoktiniui priklausiusių nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad su buvusiu vyru šiuos nekilnojamuosius daiktus įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti jo vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, tačiau jai kaip sutuoktinei taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Nors po vyro mirties pareiškėja laiku nesikreipė į notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu ji priėmė velionio vyro palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į velionio vyro palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog ji faktiniu valdymu yra priėmusi jo palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionio vyro palikimą.
Pareiškėja savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
1. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti jai nedalyvaujant.
2. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime į pareiškėjos prašymą irgi nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja J. G. ir V. V. G. iki pastarojo mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (5 b. l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad mirus V. V. G. atsirado jo palikimas (14-17 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja ir buvęs sutuoktinis gyvendami santuokoje 1998-05-07, įsigijo prašyme nurodytus nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų, nors viešame registre jie buvo įregistruoti V. V. G. vardu, nes buvo įsigyti jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (14-17 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėja po velionio vyro mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti, naudotis, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (18-23 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėja ir toliau liko gyventi jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančiame name (16-17 b. l.). Kadangi suinteresuoti asmenys prieštaravimo dėl pareiškėjos prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio tėvo V. V. G. palikimą jie nepretenduoja ir jo atsisako (30-31, 38, 40 b. l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis ankščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja J. G. kaip įstatyminė įpėdinė priėmė velionio sutuoktinio V. V. G. vardu atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai (pvz. suinteresuoti asmenys sūnus ar dukra) tuo metu savo valios dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionio V. V. G. palikimą nebuvo užvesta ir testamentas nesudarytas (6 b. l.).
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėja J. G. po velionio vyro V. V. G. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį jam priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto suinteresuoti asmenys pretenzijų jai neturi (38, 40 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro V. - V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, tai yra 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini)., pradėdamas jas faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio vyro V. - V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusi teismą.