Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-49-772/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
2-49-772/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
K. Ž.
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-49-772/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 04 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovui K. Ž. ir jo įstatyminei atstovei L. Ž. bei atsakovo A. Ž. atstovui kuratoriui adv. V. Skaburskui ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei E. Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir kitų klausimų susijusių su išlaikymo priteisimu išsprendimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė 2010-09-28 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimą dėl nepilnamečiam vaikui K. Ž. iš jo tėvo atsakovo A. Ž. priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovo atstovė ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant santuokoje su atsakovu A. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Ž.

1997 m. vasario 18 d. ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyveno ir bendro šeimyninio ūkio nebevedė. Tačiau iš pradžių Šiaulių m. apylinkės teismo 1996-11-15 nutarimu iš atsakovo jo sūnų išlaikymui buvo priteistas nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas, o po to Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimu iš atsakovo priteisti alimentai nepilnamečio vaiko K. Ž. išlaikymui iki jo pilnametystės buvo pakeisti. Nutarime nustatyta, kad išlaikymo dydis nuo 1999-06-02 yra 1/4 dydžio visų atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį.

Tačiau atsakovas priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjo, dėl to susidarė didelis įsiskolinimas, todėl ieškovas gauna išmokas iš garantinio fondo skirto vaikų išlaikymui. Atsakovas pastaruoju metu sumokėjo tik 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovo įsiskolinimas dėl sūnui (ieškovui) priteisto išlaikymo susidarė nuo 1999 metų birželio mėnesio ir šiuo metu jo dydis yra 26 122,00 Lt, susidaręs per daugiau nei 10 metų. Atsakovas sūnui taip pat neteikė paramos ir kitokia forma.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė nurodė, kad nuo 1999 m. sūnaus poreikiai ženkliai padidėjo: jaunuolis šiuo metu lanko gimnaziją, sporto mokyklą, jam atsirado didesnis poreikis maistui, higienos prekėms ir pan. Poreikių padidėjimas, pagal LR CK 3. 201 str. nuostatas, yra pagrindas pakeisti anksčiau priteisto išlaikymo dydį. Teigė, kad pasikeitus Lietuvos ekonominei situacijai, valstybės skiriamų pinigų vaiko išlaikymui nepakanka, jog būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Neabejoja, kad iš atsakovo dabar priteistas 130 Lt per mėnesį išlaikymas sūnui, tikrai šiuo metu yra per mažas.

Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaikui augant paprastai didėja jo išlaikymo išlaidos, be to, svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje irgi yra pasakyta, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Nurodė, kad pačios ieškovo atstovės pajamų neužtenka užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, nes jos mėnesinis uždarbis nuo 2010-03-01 iki 2010-09-01 yra vidutiniškai 1578 Lt. Ieškovo atstovė teigė, kad daugiau kaip 10 metų kantriai, negaudama iš buvusio sutuoktinio sūnaus išlaikymui net po vieno MGL dydžio išmoką per mėnesį, sūnų faktiškai išlaikė viena iš savų lėšų. Tačiau šiuo metu, esant daug didesnėms pragyvenimo kainoms, kai 2010 metais vartojimo išlaidos didžiuosiuose miestuose vienam namų ūkio nariui yra apie 900 Lt per mėn., jau nebeužtenka valstybės skiriamų 130 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, todėl prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti ir padidinti sūnui iš atsakovo priteistą išlaikymą.

Įvertinus visą tai, kas nurodyta aukščiau, bei vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 98 str., LR CK 3.192, 3.201 str., ieškovo atstovė prašė teismo: pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimą dėl alimentų nepilnamečiam vaikui išieškojimo ir padidinti iš atsakovo A. Ž. priteistą sūnui K. Ž. išlaikymą nuo 130 Lt iki 500 Lt, mokant jį kiekvieną mėnesį nuo 2010-09-28 iki jo pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir dėl bylinėjimosi ieškovės atstovės patirtas išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė savo reikalavimus atsakovui grindė rašytiniais įrodymais pateiktais į bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu ne tik lanko gimnaziją, bet ir sporto mokyklą, todėl jam pastoviai trūksta lėšų pragyvenimui. Be to sportuojant jam reikia įsigyti ir daugiau sportinės aprangos. Kadangi lanko gimnaziją, jis norėtų įsigyti ir naujesnį kompiuterį. Pripažino, kad atsisakė su klase vykti į kelionę į Švedijos Karalystę, nes tuo metu motina negalėjo sumokėti už kelionės išlaidas.

Ieškovo K. Ž. atstovė L. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prašymas dėl išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo sūnui pakeitimo, paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, kadangi vaikas auga, mokosi vienoje iš pagrindinių miesto gimnazijų. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu turi sveikatos problemų (nešioja akinius arba lešius), bet ir ateityje galėtų sėkmingai toliau mokytis, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Atskirai paaiškino, kad sūnui dažnai perka akinius arba lešius. Be to dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, sportui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi nors ir dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį ir dėl to, jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Teigė, kad atsakovas neteikė finansinės paramos vaiko išlaikymui daugiau kaip 10 metų, o be to teismo nutarimu numatytas sūnaus išlaikymui reikalingas išlaikymo dydis, dabar esantis labai mažas. Taip pat ieškovo atstovė paaiškino teismui, kad visas savo gaunamas pajamas, valstybės teikiamas išmokas, ji išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir dalį lėšų skyrė jos ir sūnaus gyvenamojo buto sutvarkymui. Nurodė, kad atsižvelgiant į jos ir sūnaus buities poreikius dar reikia įsigyti ir buitinės technikos bei buto apstatymui baldų. Paaiškino, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis jos iš vis neteikia. Todėl toks tėvo elgesys ir nustatytas paramos dydis vaikui laikytini ne tik neatitinkančiais sūnaus poreikių, bet ir nesudarančiais net normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau ne minimalaus dydžio išmokomis, nes nepilnametis neturi galimybės užsidirbti, todėl tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokią paramą, kuri nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog ieškovo reikalavimas tėvui, atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis sūnaus poreikių ar tėvo galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovo A. Ž. atstovas kuratorius adv. V. Skaburskas duodamas paaiškinimus teismui atsakovo vardu dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, nurodė, kad su ieškovo reikalavimu sutinka tik iš dalies. Atsakovo atstovas teigė, kad susipažinus su ieškovo ieškiniu manytina, jog atsakovas galėtų mokėti sūnaus Kornelijaus išlaikymui po 400 litų kas mėnesį. Paaiškino, kad daugiau mokėti atsakovas neišgalėtų, nes nedirba, negauna ir kitų pajamų, savo vardu neturi viešuose registruose įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, todėl atsižvelgiant tiek į atsakovo finansines galimybes, amžių, profesinį pasiruošimą bei turtinę padėtį, laikytina, jog atsakovas neišgalėtų sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 litų. Be to mano, kad nei ieškovas, nei jo atstovė vaiko motina neįrodė, kad šiandien sūnaus poreikiams reikia 500 Lt išlaikymo iš atsakovo, o be to, manytina, kad tėvas būtų nepajėgus sūnui mokėti pastarojo išlaikymui nurodytos pinigų sumos.

Teigė, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Mano, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tuo metu objektyviai leidžia vaiko tėvo turtinė padėtis. Atstovas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).

Kadangi ieškovo atstovės darbo užmokestis irgi nėra didelis, todėl daro išvadą, kad ir ji taip pat negali skirti šalių sūnaus Kornelijaus išlaikymui po 500 litų kas mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.

Remiantis išdėstytu atsakovo atstovas prašė teismo ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, t.y. pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimą dėl alimentų nepilnamečiam vaikui išieškojimo ir padidinti vaiko išlaikymui skirtą dydį nuo 130 Lt iki 400 Lt, įpareigojant atsakovą šią sumą mokėti kiekvieną mėnesį sūnui K. Ž. iki pastarojo pilnametystės.

Papildomai atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nesuprantama kodėl nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas toks gana didelis išlaikymo dydis. Paaiškino, jog atsakovo sūnaus išlaikymui ieškovo ir jo atstovės prašoma suma yra gana didelė ir nėra pagrindo kol kas reikalauti iš vaiko tėvo mokėti tokią sumą, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį šalyje. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią ekonominę situacija ir į atsakovo galimą darbo užmokestį, manytina, kad tėvas sutiktų su ieškovo ir jo atstovės reikalavimu padidinti sūnui reikalingo išlaikymo dydį tik iki 400,00 Lt per mėnesį, kadangi tai atitiktų ir tėvo finansines galimybes bei sūnaus poreikius. O nustačius didesnį išlaikymo dydį, tėvui būtų padaryta materialinė žala. Todėl prašė teismo ieškovo ir jo atstovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo jo nurodytą išlaikymo dydį.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovo ir jo atstovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių sūnui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to ilgą laiką geranoriškai nedaro. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovo prašymą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo bei jo atstovės paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimu sūnaus K. Ž. išlaikymui iš atsakovo A. Ž. yra priteista yra po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-06-02 iki sūnaus pilnametystės. Vaiko tėvai santuoka yra nutraukę ir gyvena atskirai. Ieškovo atstovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį (b.l. 11). Atsakovas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat atsakovas savo vardu viešame registre nėra įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų. Atsakovo atstovas paaiškinime teismui dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nurodė, kad vaiko tėvas gali būti nepasiruošęs sūnaus išlaikymui mokėti gana didelio dydžio išlaikymo išmokas, kurių prašė ieškovas ir jo atstovė bei teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvas galėtų mokėti tik po 400 Lt kas mėnesį. Su tokiais atsakovo atstovo motyvais teismas sutinka tik iš dalies, kadangi atstovas nenurodė dėl kokių priežasčių vaiko tėvas to nedarė reguliariai anksčiau, atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius. Kaip jau minėta K. Ž. jau yra gimnazistas ir mokosi vienoje iš Šiaulių miesto gimnazijų (b.l.7). Nors atsakovas pagal teismo nutarimą privalo sūnaus išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaiko išlaikymui skirtų periodinių išmokų nemokėjo, dėl to šią nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę perėmė valstybė. Iš atsakovo atstovo pateiktų ar teismo išsireikalautų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas nedirba ir šiuo metu negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų bei neturi jokio turto, kuris būtų įregistruotas jo vardu viešuose registruose. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas pasikeitus ekonominei padėčiai ir toliau visai nevykdė savo kaip tėvo pareigų nepilnamečiam sūnui. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo sūnus yra paauglys ir jo sveikatos palaikymui, reikalingos papildomos išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litus per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams apskaityti yra sudėtinga, o be to ir neįmanoma, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Ieškovas turi regėjimo sutrikimų dėl to jam reikia nešioti akinius arba lešius, o tai irgi susiję su papildomomis išlaidomis.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimu yra įpareigotas, pagal to meto ekonominę situaciją teikti sūnui K. Ž. išlaikymą. Minėtu teismo nutarimu priteisiant atsakovo sūnui reikalingą išlaikymą, buvo siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Tačiau šiandien individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir kitą jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovas šiuo metu lanko vieną iš miesto gimnazijų ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas, siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau minėta, yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat ieškovas siekia savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3. 192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovo motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) sūnaus poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet vaiko motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. CK 3. 201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarimo) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių ir išlaikytinio padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3. 201str. 1 d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo penkių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas būtų per didelis ir pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo, o visa jo vaiko išlaikymo našta teko vaiko ir motinos artimiesiems. Tačiau teismas mano, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis objektyviai dar neleidžia priteisti ieškovo prašomo išlaikymo dydžio, kuris nėra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi, o tuo pačiu siekiama nepadaryti žalos ir pačiam atsakovui. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas išlaikymo dydis padidintinas iki 400 Lt. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškovo atstovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

Ieškovo atstovė L. Ž. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji patyrė išlaidų dėl atsakovei reikalingos ir suteiktos teisinės pagalbos, dėl to jos turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Be to kadangi teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, tai bylinėjimosi išlaidos, ir tos nuo kurių ieškovas yra atleistas, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. Ž. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3.201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-06-23 nutarimą ir jį išdėstyti taip: ,, Iš atsakovo A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) išieškomą išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-06-02 pakeisti ir padidinti iki 400,00Lt (keturių šimtų litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-09-28 iki K. Ž. pilnametystės.“

3. Priteisti ieškovo įstatyminei atstovei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt išlaidų už kuratoriaus paslaugas, 55,50 Lt už skelbimą apie kuratoriaus paskyrimą spaudoje, iš viso: 255,50 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 50 ct).

4. Priteisti į valstybės biudžetą iš A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 4,80 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 148,80 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus 80 ct).

5. Sprendimą dėl išlaikymo K. Ž. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

6. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys