- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1112-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, AB „Autrolis“, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Domus firma“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kauno autobusai“, Europos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Linas Meškys
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Neringai Joneliūnaitei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, atsakovo AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, trečiojo asmens UAB „Domus firma“ atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Stašaitytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Domus firma“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-164-151/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Autrolis“, tretiesiems asmenims UAB „Kauno autobusai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, UAB „Domus firma“ dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama (III t. b.l. 112-122):
panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-04-16 statybos leidimą Nr. LNS-21-100416-00301 ir įpareigoti statytoją AB „Autrolis“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos AB „Autrolis“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti statybos pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-04-16 statybos leidimą Nr. LNS-21-100416-00301 padarinius, t.y. nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą, esantį Kaune, Raudondvario pl. 105 ir sutvarkyti statybvietę.
AB „Autrolis“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą, esantį Kaune, Raudondvario pl. 105 ir sutvarkyti statybvietę, ieškovė turi teisę pati nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą, esantį Kaune, Raudondvario pl. 105 ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš AB „Autrolis“.
Nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 2010-05-19 gavo UAB „Domus firma“ skundą dėl naujų nelegalių statybų UAB „Kauno autobusai“ teritorijoje, Raudondvario pl. 105, Kaune. Buvo patikrintos Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui AB „Autrolis“ išduoto 2010-04-16 statybos leidimo Nr. LNS-21-100416-00301 išdavimo procedūros. Ieškovė atlikusi patikrinimą, nustatė, jog statinių projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvadų išdavimo, statinių projektų rengimo bei tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūros pažeidžia teisės aktais nustatytus reikalavimus, kadangi projektavimo sąlygų sąvade neteisingai nurodyta statinio kategorija, neatlikta statinio projekto ekspertizė, bei statytojas nepateikė jokių žemės nuosavybės teisę ar valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0041-0015), esančio Raudondvario pl. 105, Kaune, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kita (kitai specialiai paskirčiai). Nei konkretus teritorijos naudojimo tipas, nei leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ar leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, nei statinių statybos zona jokiu teritorijų planavimo dokumentu žemės sklypui nustatyti nebuvo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-04-16 statybos leidimas Nr. LNS-21-100416-00301 negalėjo būti išduotas nesant žemės sklypo detaliojo plano.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad projektavimo sąlygų sąvade, nuolatinės statybos komisijos protokole ir išduotame statybos leidime neteisingai nurodyta troleibusų linijos kontaktinio tinklo kategorija, kadangi norminiai aktai ginčo statinį priskiria ypatingų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 3 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (galiojęs leidimo išdavimo metu) 1 priedo 2 lentelės 13 p.). Teismas ieškovės argumentą, jog buvo būtina atlikti statinio projekto ekspertizę, kuri nebuvo atlikta prieš gaunant statybos leidimą pripažino pagrįstu (Statybos įstatymo 29 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 7.1 p.). Nustatė, kad 2010 08 28 atsakovas UAB „Autrolis“ 2010 08 30 pateikė teismui UAB „Ekspertika“ troleibusų linijos kontaktinio tinklo techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 10-08/47 (b.l. 119), kuriuo buvo nustatyta, jog techninis projektas atitinka nustatytus esminius statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, naudojimo saugos, privalomųjų dokumentų projektui rengti reikalavimus bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Ekspertizės išvada, jog techninį projektą tvirtinti galima. Teismas konstatavo, jog ieškovės nustatytas 2010-06-23 akte Nr. PS1-470 pažeidimas, yra pašalintas, todėl dėl šių priežasčių ginčijamo statybos leidimo naikinti, kaip prieštaraujančio tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 6 d. 5 p. nėra pagrindo. Ieškovės argumentą, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas be žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų atmetė kaip nepagrįstą, nes yra gauti ir žemės savininko ir žemės valdytojo sutikimai. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, kurios reguliuoja, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, todėl darė išvadą, jog šiam ginčo statiniui statyti žemės sklype Raudondvario pl. 105, Kaune detalaus plano rengti nereikia. Teismas pažymėjo, kad ieškovė padarė procedūrinius pažeidimus, t.y neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tikrinimo tvarkos aprašo, pavirtinto viršininko 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 235, 11 p. (galiojo 2010-06-23 akto surašymo metu), kuris numato, kad užbaigęs ieškovo vadovo pavedime numatytą patikrinimą, valstybės tarnautojas apibendrina patikrinimo rezultatus ir parengia raštus suinteresuotoms institucijoms (įmonėms, statybos dalyviams) dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ir prevencinių priemonių, kurių reikia imtis, kad pažeidimai nesikartotų; išsiunčia vadovo pasirašytus dokumentus adresatams ir kontroliuoja juose nurodytų reikalavimų vykdymą. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įvykdė aprašo 11 p. reikalavimus, t.y. konstatavus pažeidimus, nesikreipė į atsakovus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ne ginčo tvarka (Statybos įstatymo 27 str. 14 d.). Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo UAB „Autrolis“ pastatytas inžinerinis įrenginys turi visuomenei didesnę reikšmę, nei trečiojo asmens UAB „Domus firma“ interesai, kadangi trečiasis asmuo nepateikė jokių dokumentų, planų, nenurodė tiksliai kurioje vietoje ketinama atkurti nuosavybės teises, be to apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-480-343/2013, kurioje ginčijamos trečiojo asmens teisės atkurti nuosavybės teisę į žemę. Teismas atsižvelgė į paties statinio, kurio statybai buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas svarbą viešajam interesui, t.y. troleibusų linijos kontaktinis tinklas yra skirtas visuomeniniams poreikiams tenkinti - viešojo transporto (troleibusų) eismui šioje atkarpoje užtikrinimo gerinimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šio objekto svarbą visuomenės interesų užtikrinimui, ieškovo akcentuojami formalūs trūkumai nėra pakankamas pagrindas ginčijamo administracinio akto naikinimui ir atitinkamai neigiamo poveikio visuomenės interesų tenkinimui viešojo transporto srityje sukėlimui. Be to pagrindinis statybos trūkumas buvo ekspertizės neatlikimas neteisingai įvardijus statinio kategoriją. Šis pažeidimas po akto sustatymo buvo pašalintas, kiti ieškovės nurodyti pažeidimai teismo nustatytini kaip nepagrįsti, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad bus pagerintas Kauno miesto visuomenės gerbūvis, savivaldybė galės sumažinti vežėjų subsidijavimą iš miesto biudžeto, todėl galės sutaupytas lėšas panaudoti kitiems visuomenės tikslams. Kontaktiniam tinklui įrengti buvo išleista 279.289,55 Lt. Kiekvienais metais dėl šio tinklo įrengimo būtų sutaupoma apie 80.000 Lt. UAB „Autrolis“ yra Kauno miesto savivaldybės subsidijuojama įmonė, todėl toks ekonominis efektas pagerintų keleivių aptarnavimą bei sumažintų Kauno savivaldybės naštą, todėl būtų neprotinga vien tik formaliu požiūriu tenkinti ieškinį. Žemė, kurioje yra įrengtas ginčo statinys yra skirta visuomeninio transporto plėtojimui (išnuomota UAB „Kauno autobusai“), ji neturi vertingos ir saugomos vietovės statuso. Teismas taip pat sprendė, jog ginčo statinys, kurį šalys priskiria inžineriniams tinklams, negali būti kliūtis atkurti nuosavybę, kadangi ginčo statinys nėra pastatytas žemėje (pateiktas tik planas, kuriame nėra nurodyta trečiojo asmens žemės sklypo ribos), į kurią trečiasis asmuo pageidauja atkurti nuosavybės teises (II t. b.l. 133).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas sprendimą, tiesiog nurodė, kad patikrinimo akte minėtas pažeidimas konstatuotas nebuvo ir kad, ginčo atveju, turėjo būti taikomos Žemės įstatymo nuostatos, tačiau kokia patikrinimo akto reikšmė visame statybą leidžiančio dokumento patikrinimo procese ir esmė bei kodėl, ginčo atveju, neprivalo būti taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, teismas nenurodė net trumpai ar glausta forma. Dėl šios priežasties teismo sprendimas yra laikytinas be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Aprašas yra vidinis Inspekcijos dokumentas, kuris nustato privalomo elgesio modelį Inspekcijos specialistui, tikrinančiam statybą leidžiančio dokumento parengimo bei išdavimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Statinių projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvadų išdavimo, statinių projektų rengimo ir statybos leidimų išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2007-12-20 įsakymu Nr. 235 1 p.). Aprašo nuostatos turėtų būti vertinamos atitinkamai nustatytų pažeidimų kontekste, t.y. jei nustatomi neesminiai pažeidimai, kurie neturi didelės įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui, Inspekcija gali raštu reikalauti šiuos pažeidimus pašalinti. Tačiau jei yra nustatomi pažeidimai sudarantys pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl neteisėto leidimo panaikinimo, rašto suinteresuotoms institucijoms neparašymas, negali būti vertinama kaip esminė kliūtis Inspekcijai kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Patikrinimo aktuose fiksuojamos tik nustatytos statybą leidžiančių dokumentų faktinės aplinkybės. Patikrinimo aktuose nenurodyta jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu arba taikytos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), todėl jie patys savaime pareiškėjams negali sukelti kokių nors tiesioginių teisinių pasekmių. Tai, kad patikrinimo akte, kuris, Inspekcijos nuomone, turėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje yra neužfiksuotos, nepakankamai ar ne visai tinkamai užfiksuotos tam tikros aplinkybės, nereiškia ir negali reikšti, kad ginčijamas Leidimas yra išduotas teisėtai, o jį išduodant neprivalu buvo laikytis Statybos įstatyme nustatytos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir procedūros, o taip pat negali reikšti ir to, kad Inspekcija ieškinyje dėl Leidimo panaikinimo neturi teisės nurodyti argumentų dėl išduoto Leidimo neteisėtumo.
Pagal Statybos įstatymo 20 str. 3 d. statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais <...>, galiojančiais teisės aktais ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 22 str. 1 d. 4 p., kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, rengiami detalieji planai. Šio Įstatymo 2 str.36 d. išaiškinta, jog teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - tai detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0041-0015), esančio Raudondvario pl. 105, Kaune, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kita (kitai specialiai paskirčiai). Nei konkretus teritorijos naudojimo tipas, nei leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ar leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, nei statinių statybos zona jokiu teritorijų planavimo dokumentu žemės sklypui nustatyti nebuvo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-03-16 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-223, Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-4-14/15 protokolas Nr. 40-10-SK274 ir Leidimas negalėjo būti išduoti neesant žemės sklypo detaliojo plano, kuriame būtų nustatyti konkretūs teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimai ir apribojimų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Nesant nustatyto sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nėra keičiamas, taigi nėra ir antros iš Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 p. įtvirtintų sąlygų, kada detalusis planas nerengiamas.
Ginčo atveju, statinio statybai leidimas buvo reikalingas. Teigti, kad statant statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nėra jokio teisinio pagrindo, nes šie duomenys niekada jokiu teritorijų planavimo dokumentu ir nebuvo nustatyti, o statant <...> ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas jų statyba turi būti numatyta pagal specialiuosius planus su nurodytomis statinių koordinatėmis.
Teismas neanalizavo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, o apsiribojo tik tuo, jog be jokių papildomų argumentų ar motyvų nurodė, kad turėjo būti taikomos Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Nors šis Žemės įstatymo straipsnis reglamentuoja ne detaliųjų planų rengimo būtinybę, bet žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Jokių argumentų dėl sklypų formavimo prie stulpų, Inspekcija nereiškė. Pažymi, kad kiekvienas atskirai imamas kontaktinio tinklo stulpas, net jei jis ir neužimtų 0,01 ha žemės ploto, pats savaime, ar pats vienas neatliktų kontaktinio tinklo funkcijos, tuo tarpu inžineriniu statiniu ginčo atveju galėtų būti laikomas kontaktinio tinklo atšaka ar dalis, bet ne vienas iš stulpų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Domus firma“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas, sąmoningai žinodamas ar turėdamas žinoti, kad kreipiasi dėl Statybos leidimo išdavimo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos - netinkamai nurodęs statinio kategoriją bei nepateikęs atlikto statinio projekto ekspertizės akto, negali nesąžiningai ir nerūpestingai elgdamasis, t.y. iš neteisės, kildinti tam tikrų teisių, t.y. teisės gauti statybos leidimą, o kartu neatsižvelgė, kad neteisėtų Protokolo ir Projektavimo sąlygų sąvado pagrindu negali būti išduodamas teisėtas Statybos leidimas. Skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas kaip prieštaraujantis pagrindiniams bendriesiems teisės principams - protingumui, sąžiningumui, teisingumui bei kartu esminiam principui, kad iš neteisės negali kilti teisė.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p., numatantį, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi reikalavimo, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išduodant Statybos leidimą, nereikėjo parengti žemės sklypo detalaus plano. Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. norma yra skirta tik apibrėžti išimtiniam atvejui, kada formuojant ar pertvarkant žemės sklypą, tam tikri žemės plotai yra neformuojami kaip atskiras žemės sklypas, t.y. savarankišku žemės sklypu nereikalaujama suformuoti ne didesnio nei 0,01 ha žemės ploto, jeigu jį užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai. Teismas nenurodė, nei kokiais byloje pateiktais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiant, jis padarė išvadą, kad reikalavimas neformuoti atskiro žemės sklypo ne didesniuose kaip 0,01 ha žemės plotuose, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, yra prilyginamas reikalavimui nerengti detaliojo plano. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. minimas atvejis gali būti laikomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. numatyta sąlyga, kada teritorijų detalieji planai nerengiami. Teismas taip pat nenurodė, kuo - kokiais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teisiniais argumentais - remiantis, jis padarė išvadą, kad troleibusų kontaktiniai tinklai užima mažesnį nei 0,01 ha žemės sklypo, esančio adresu Raudondvario pl. 105, Kaunas, plotą. Taigi, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nesilaikė LR CPK 268 str. ir 270 str. numatytų reikalavimų tinkamai pagrįsti savo išvadas byloje ištirtais įrodymais bei teisiniais argumentais.
Teismas ginčijamu sprendimu faktiškai nusprendė, kad net jam konstatavus, jog ginčijamais administraciniais aktais - Protokolu, Projektavimo sąlygų sąvadu ir Statybos leidimu - buvo padaryti statybos teisės norminių aktų pažeidimai, jie neturi jokios teisinės reikšmės. Toks teismo sprendimas yra nesuderinamas su teisėtais įstatymo leidėjo, visuomenės ir apeliantės lūkesčiais, kad teisės aktų būtų laikomasi, statybos leidimai būtų išduodami įstatymuose nustatyta tvarka, o ne ją iškraipant ir pažeidėjui išvengiant bet kokių teisinių pasekmių.
Teismas nepagrįstai nustatytus pažeidimus vertino kaip formalius. Statinio priskyrimas tam tikrai kategorijai - ypatingai ar neypatingai, sukelia tam tikrus teisinius padarinius, įskaitant reikalavimą atlikti statinio projekto ekspertizę. Teismas, neatsižvelgė, kad išduodant ginčijamą Statybos leidimą, neatlikus statinio projekto ekspertizės, nebuvo galima objektyviai patikrinti ir įsitikinti, ar toks statinys atitiko esminius statinio reikalavimus, kokybės standartus bei kitus statybos teisės aktų reikalavimus, nebuvo įvertintos galimos statinio avarijos pasekmės, t.y. teismas nepagrįstai neįvertino, kad iš esmės dėl šių pažeidimų nebuvo galimybės užtikrinti, kad statinys bus kokybiškas ir saugus, todėl neatsižvelgė, kad tokios statinio ekspertizės neatlikimo pasekmės, remiantis bendraisiais protingumo ir racionalumo standartais negali būti suvokiamos ir laikomos mažareikšmėmis visuomenės atžvilgiu.
Teismas netinkamai vertino viešų interesų: apelianto ir atsakovo AB „Autrolis“ konkurenciją ir nepagrįstai nusprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas atsakovo interesų gynybai. Kaip ir pats teismas pažymėjo, troleibusų kontaktinis tinklas yra skirtas ne viešojo transporto eismui šioje atkarpoje užtikrinti, o jo pagerinimui - siekiant sudaryti sąlygas atsakovui sutaupyti lėšų. Taigi, teismas neįvertino aplinkybės, kad viešuoju transportu besinaudojančiai visuomenės daliai kontaktinio tinklo įrengimas neturės absoliučiai jokios įtakos patogumo ar finansinių kaštų naudotis viešuoju transporto atžvilgiu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad troleibusų linijos kontaktinis tinklas yra skirtas visuomeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, teismas nevertino aplinkybės, kad troleibusų linijos kontaktinio tinklo įrengimas iš esmės turės įtakos tiesiogiai būtent atsakovo -akcinės bendrovės - pelno siekiančio teisinės formos juridinio asmens gerbūviui. Be to, teismas skundžiamame sprendime visiškai nenurodė, kuo remiantis jis nusprendė, kad įrengus kontaktinį troleibusų tinklą bus sumažintas vežėjų subsidijavimas iš miesto biudžeto, o sutaupytos lėšos bus panaudotos kitiems visuomenės tikslams. Apelianto nuomone, šios teismo išvados yra nei bylos faktinėmis aplinkybėmis, nei įrodymais nepagrįsti teiginiai, o tik galimos prielaidos. Be to, remiantis teismo logika, išeitų, kad kontaktinio tinklo įrengimo išlaidų vertė yra papildoma priežastis suteikti prioritetą atsakovės interesų gynybai. Atsisakymas ginti viešą interesą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą dėl to, kad būtų sutaupomos kito privataus pelno siekiančio juridinio asmens lėšos, akivaizdžiai prieštarauja siekiui protingai ir teisingai derinti privatų ir viešą interesus.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantei kliūtimi atkurti nuosavybę yra ne tik žemės sklype, esančiame Raudondvario pl. 105, Kaunas, esantys pastatai, kurie užima dalį šio žemės sklypo ploto, o kartu ir apeliantei grąžintiną šio žemės sklypo dalį, bet kartu ir šiems pastatams būtina priskirtina eksploatuoti žemės sklypo dalis - atsakovei šiame žemės sklype pastačius troleibuso kontaktinius tinklus papildomai sumažėjo laisva neužstatyta ir kartu pastatytiems statiniams eksploatuoti nenaudojama šio žemės sklypo dalis, todėl nepagrįstai nusprendė, kad statinio pastatymas nepažeidžia apeliantės teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos, nesutikimo su apeliaciniais skundais, argumentus:
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovės argumentas dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, susijęs su detaliojo plano nebuvimu, apskritai nebuvo nustatytas ir įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tam, kad jis būtų atmestas kaip nepagrįstas, teismui pakako nustatyti aplinkybę, kad šis pažeidimas nenurodytas 2010-06-23 patikrinimo akte Nr. PS1-470. Tikrinimo procedūra yra reglamentuota Aprašo nuostatomis, todėl patikrinimas turėjo būti vykdomas nustatyta tvarka, kuri turėjo būti baigiama Projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu (Aprašo 3 priede patvirtinta dokumento forma), kurio pabaigoje yra įrašoma patikrinimo išvada, t.y. nurodoma kokie neatitikimai statybos leidimo išdavimo metu galiojusiems teisės aktams buvo ar nebuvo nustatyti. Toks dokumentas laikytinas pagrindu ieškovei kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka ginčijant atitinkamą statybos leidimą, o nepateikus patikrinimo procedūros atlikimą ir ja nustatytus neatitikimus teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų, laikytina, kad ginčijamų statybos leidimų patikrinimas vyko ne teisės aktų nustatyta tvarka. Be Patikrinimo akte nurodytų ginčijamo statybos leidimo nustatytų galimų pažeidimų, Inspekcija patikslintame ieškinyje rėmėsi ir papildomu argumentu, neva, sąlygojančiu statybos leidimo išdavimo neteisėtumą, t.y., tuo, kad nebuvo parengtas žemės sklypo detalusis planas. Tačiau, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad šis pažeidimas buvo fiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, taipogi nėra jokių įrodymų patvirtinančių tai, jog šis pažeidimas buvo fiksuotas atitinkamus atestatus turinčių specialistų. Apeliantė ydingai traktuoja Aprašo reikalavimus, Patikrinimo aktą traktuodama tik kaip vidinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija tikrindama atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus privalėjo laikytis tiek Aprašo nuostatų, tiek jo prieduose patvirtintos nustatytos Patikrinimo akto formos, o nustačiusi papildomus (anksčiau nenustatytus) pažeidimus, įforminti juos teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.
Dėl UAB „Domus firma“ apeliacinio skundo
Trečiasis asmuo UAB „Domus firma“ nagrinėjamoje byloje nėra laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu ginti viešąjį interesą. Ta aplinkybė, kad apeliantas nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą, sudaro savarankišką pagrindą apeliacinio skundo argumentų, susijusių su viešojo intereso konkurencijos klausimu, atmetimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, nustatęs atitinkamus pažeidimus statybos leidimo išdavimo procedūroje, atsižvelgė į tai, kad dalis jų iš esmės buvo pašalinta, t.y. buvo atliktas ir teismui AB „Autrolis“ pateiktas UAB „Ekspertika“ troleibusų linijos kontaktinio tinklo 2010-08-30 techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 10-08/47, kuriame konstatuota, jog techninis projektas atitinka nustatytas esminius statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, naudojimo saugos, privalomųjų dokumentų projektui rengti reikalavimus bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, ekspertizės išvada, jog techninį projektą tvirtinti galima. Tas faktas iš esmės patvirtina tai, kad projektas atitiko visus jam keliamus techninius reikalavimus ir jokios realios žalos nebuvo padaryta. Teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai įvertino ginčo situaciją ir atsižvelgė į pastatyto objekto (kontaktinio troleibusų tinklo) svarbą visuomenės poreikiams, todėl priėmė teisėtą pagrįstą ir būtent atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, sprendimą, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A15- 1797/2005, sprendė klausimą, ar padaryti formalūs pažeidimai išduodant statybos leidimą yra pagrindas naikinti pastarąjį teisės aktą. Suformuota pozicija, jog išduotas leidimas statybai nepažeidžiantis nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, remiantis vien tik formaliais pažeidimais, neturėtų būti naikinamas. Byloje nenustatyta ir atitinkamai tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, kad būtų pažeisti kokie nors konkrečių asmenų konkretūs interesai ar būtų padaryta kokia nors konkreti žala dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo. Apeliantė apskritai nenurodo kaip buvo pažeistas viešasis interesas nagrinėjamoje byloje.
Ginčo dalykas niekaip nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procesui turėti negali, juo labiau, kad ginčo teritorijoje, t.y. žemės sklype, esančiame Raudondvario pl. 105, Kaune, jokios procedūros, susijusios su nuosavybės teisų atkūrimu, nėra vykdomos. Nei vienas iš byloje esančių dokumentų nepatvirtina to fakto, kad ginčo žemės sklype šiai dienai yra laisvos neužstatytos žemės, į kurią galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Iš pateikto žemės sklypo plano teisminiam nagrinėjimui (parengto UAB „Inventora“) matyti, kad ne visas šio žemės sklypo plotas patenka į buvusias V. S. valdyto žemės sklypo ribas, į kurias nuosavybės teises pretenduoja atsikurti UAB „Domus firma“. Iš pateikto žemės sklypo plano neaišku ar ginčo statinys apskritai yra toje žemės sklypo dalyje, kurią iki nacionalizacijos valdė V. S.. Bylos nagrinėjimo metu šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad ginčo statinys yra toje žemės sklypo dalyje, kuri nepatenka į buvusią V. S. žemėvaldą. Pažymėtina tai, kad to fakto neneigia ir pati apeliantė, savo teisių pažeidimą siedama tik su užstatymo didinimu žemės sklype ir prielaidomis, kad didėjant statinių skaičiui (užstatymo intensyvumui), jų eksploatavimui, neva, reikės didesnio ploto žemės, kad galimai galėtų kliudyti nuosavybės teisių atkūrimui. Tačiau visi šie apeliantės samprotavimai yra tik jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė AB „Autrolis“ prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos, nesutikimo su apeliaciniais skundais, argumentus:
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovės apeliacinio skundo pagrindas, iš esmė yra tai, kad statybos leidimas išduotas neatlikus žemės sklypo detalaus plano tuo pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 p. reikalavimus. Tuo pačiu apeliacinio skundo dalykas yra tapatus nurodytam 2012-09-03 patikslintame ieškinyje. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčijo kitų ieškinio pagrindų, kuriuos pirmos instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinio skundo reikalavimas tenkinti ieškinį nesant ieškovės nurodytų pagrindų visumos, dėl kurios ieškovė prašė panaikinti statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius, yra nepagrįstas ir vien dėl šios aplinkybės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
1996-10-08 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, buvo išnuomotas UAB „Kauno autobusai“ iki 2095-10-07 ūkinei komercinei veiklai vystyti. Šia sutartimi UAB „Kauno autobusai“ buvo nustatytos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos statant pastatus, statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas. Nuo 1996-10-08 iki šios dienos žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra nurodyta „Kitos paskirties žemė“, UAB „Kauno autobusai“ faktiškai naudojama kaip inžinierinės infrastruktūros teritorija - naudojimo būdas, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimui - naudojimo pobūdis (2005-03-17 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija). UAB „Kauno autobusai“ 1996-10-08 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu žemės sklype vykdo ūkinę-komercinę veiklą, vystydama teikiamą viešąją paslaugą - keleivių pervežimą vietinio susisiekimo maršrutais Kaune. Nuo 1996-10-08 šio žemės sklypo naudojimo būdas ir jo pobūdis atitinka jame vykdomą veiklą ir yra faktiškai atitinkantis pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties (Kitos paskirties žemė) naudojimo būdą ir pobūdį. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ nuo 1996-10-08 iki šio ginčo kilimo dienos būtų kilęs ginčas dėl UAB „Kauno autobusai“ naudojamo žemės sklypo būdo ar naudojimo pobūdžio. Tai yra ieškovė nuo 1996-10-08 iki dabar esamo faktinio žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio neginčija ir nėra kreipusis į teismą su reikalavimu, jog dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 p. reikalavimų pažeidimo nėra parengtas detalusis žemės sklypo planas, būtų panaikinti visi statybos leidimai, išduoti statyboms šiame žemės sklype, bei pašalinti visi UAB „Kauno autobusai“ statybų padariniai.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10 p. nurodyta, kad inžineriniai tinklai skirstomi į pogrupius. Pagal 10.6.6. punktą elektros inžinierinių tinklų pogrupiui priskirtini transporto (troleibusų, tramvajų) kontaktiniai tinklai. Kontaktinio tinklo statyba, kuri buvo vykdoma pagal statybos leidimą, atitinka nuo 1996-10-08 faktiškai esamą žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Todėl visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas ieškovės teiginys, jog vykdant troleibusų kontaktinio tinklo statybą, buvo pakeistas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Kai tuo tarpu šio sklypo naudojimo būdas ir pobūdis faktiškai vykdomas jau nuo 1996-10-08 ir ieškovė, kaip institucija, vykdanti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, niekada to neginčijo. Netgi tuo atveju, jei išduodant ginčo statybos leidimą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 18 p. nuostatos (kas prieštarautų faktinėms aplinkybėms), šiuo statiniu nebuvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banke.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. nurodoma, jog detalieji planai rengiami tada, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti. Ši įstatymo nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.2. p., kur nurodoma, jog detalieji planai rengiami, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti. Vadovaujantis šių teisės normų nuostatomis, darytina išvada, jog detalusis planas nėra rengiamas, kai nėra naujai formuojamas žemės sklypas statinių statybai. Tuo tarpu Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nurodoma, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Vertinant sistemiškai Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.2. p. ir Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nuostatas, darytina išvada, jog inžineriniam tinklui-troleibusų kontaktiniam tinklui, kuriam aptarnauti reikalingas ne didesnis nei 0,01 ha plotas, įstatymas nenumato pareigos formuoti atskiro žemės sklypo, tuo pačiu vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.2. p. rengti detalųjį planą.
Dėl UAB „Domus firma“ apeliacinio skundo
Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši aplinkybė, t.y., jog minėtas ekspertizės aktas atliktas po to, kai buvo išduotas statybos leidimas, sukėlė pasekmes, kurių siekiama išvengti taikant Statybos įstatymo 29 str. 1 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 7.1. p. reikalavimus. Šis pažeidimas, kuris buvo nustatytas aktu, pašalintas atlikus UAB „Ekspertika“ troleibusų linijos kontaktinio tinklo 2010-08-30 techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 10-08/47, kuriame konstatuota, jog techninis projektas atitinka nustatytus esminius statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, naudojimo saugos, privalomųjų dokumentų projektui rengti reikalavimus bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Todėl dėl šių priežasčių ginčijamo statybos leidimo, kaip prieštaraujančio galiojusiam LR Statybos įstatymo 23 str. 6 d. p. punktui, naikinti nėra.
Atsakovo teikiama viešoji paslauga - keleivių pervežimas - vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste dėl žemesnių nei savikaina bilietų tarifų yra nuostolinga ir šie nuostoliai padengiami lėšomis iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Todėl visiškai nepagrįstas trečiojo asmens teiginys, jog 80 000 Lt sumažinant kompensacines išmokas nuostolių padengimui, nėra tenkinamas viešasis interesas. Dėl šių faktinių aplinkybių, tarp ieškovės ir atsakovės ginčo nekilo. Trečiasis asmuo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamos šios aplinkybės, nedalyvavo ir taip pat jų neginčijo.
UAB „Domus firma“ neginčijo tos aplinkybės, jog pagal ginčo statybos leidimą pastatytas troleibusų kontaktinis tinklas yra kitame žemės sklype nei tas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teisę. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 5.2 punktu, inžineriniai tinklai visuomeninės paskirties statiniams nepriskiriami. Šio reglamento 3 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad mažiausias atstumas nuo ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių iki gretimo sklypo ribos yra 1,0 m. UAB „Domus firma“ neginčijo ir tos aplinkybės, jog troleibusų kontaktinis tinklas yra pastatytas pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Domus firma“ apeliacinį skundą ieškovė nurodo:
Kadangi projektavimo sąlygų sąvade neteisingai nurodyta troleibusų linijos kontaktinio tinklo kategorija – projektavimo sąlygų sąvadas išduotas neteisėtai.
Aplinkybė, jog tik 2010-10-28 buvo pateiktas techninio projekto ekspertizės aktas tik patvirtina faktą, jog Nuolatinės statybos komisijos protokolas ir leidimas buvo išduoti be statinio projekto ekspertizės, todėl buvo išduoti neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusio statybos įstatymo nuostatas.
Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti leidimo išdavimo procedūros pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, kurie lėmė jog nebuvo užtikrintas objektyvus visų leidimui išduoti būtinų aplinkybių nustatymas bei tinkamas jų įvertinimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Domus firma“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teisniu ir faktiniu pagrindu.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime neatsakė, kodėl ginčo atveju netaikomas Teritorijų planavimo įstatymas ir dėl to apeliantė laiko sprendimą be motyvų (sutrumpintų motyvų) bei turintį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės argumentacija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį savo sprendimą pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovės pareikštu ieškiniu prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. L N S -21100416-00301 ir įpareigoti atsakovą – statytoją AB „Autrolis“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų lėšomis pašalinti šio išduoto statybos leidimo padarinius – nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą, esantį Raudondvario pl. 105, Kaune. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad išduodant statybos leidimą buvo projektavimo sąlygų sąvade neteisingai nurodyta statinio kategorija, neatlikta statinio projekto ekspertizė, statytojas nepateikė žemės sklypo nuosavybės savininko, valdytojo ar nuomotojo sutikimo ir tai neatlikus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas dar ir dėl to, kad nebuvo parengto žemės sklypo detaliojo plano. Atsakovai atsikirsdami nurodė, kad statinio projekto ekspertizė yra atlikta ir joje yra padaryta išvada, kad techninį projektą tvirtinti galima, ginčo statinys yra pripažintas tinkamu naudotis ir įteisintas, detalaus žemės sklypo plano ginčo atveju rengti nereikia.
LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje (2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501 redakcija) galiojusioje statybos leidimą išdavimo metu buvo nurodoma, kad gautų statybos leidimą (išskyrus griovimą), statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) sutartį su žemės sklypo savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; 5) statinio projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma); 7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 8) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai, schemos ir pan.“
Tarp šalių ginčo nekyla, kad ginčo statinys pagal galiojusius ir dabar galiojančius norminius aktus yra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Taigi, pripažintina, kad atsakovas AB „Autrolis“ kreipdamasis gauti statybos leidimą į statybos leidimą išduodančią instituciją dėl ginčijamo statyti statinio turėjo laikytis tuo metu galiojusios Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje 5 punkte nustatytos tvarkos ir pateikti statinio projekto ekspertizės aktą, tačiau pastarasis šios tvarkos nesilaikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad jau bylą nagrinėjant apylinkės teisme atsakovas pateikė teismui UAB „Ekspertika“ atliktą troleibusų linijos kontaktinio tinklo techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą, kuriuo buvo konstatuota, kad techninis projektas atitinka nustatytus esminius statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, naudojimo saugos, privalomųjų dokumentų projektui rengti reikalavimus bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Ekspertų įstaiga turinti teikti tokio pobūdžio ekspertizės išvadą pripažino, kad techninį projektą tvirtinti galima. Esant nustatytam pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad buvęs esminis padarytas pažeidimas jau pašalintas ir dėl tokios priežasties negali būti naikinamas išduotas statybos leidimas.
Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas padarytu statybos procedūrų pažeidimu, kad nebuvo parengtas sklypo detalusis planas nurodė, kad ieškovas nurodyto pažeidimo savo patikrinimo akte nebuvo pripažinęs, o šią aplinkybė iškėlė tik ieškinyje. Taip pat teismas vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 d. 2 punkto nuostatomis darė išvadą, kad ginčo statiniui statyti žemės sklype tokio plano rengti nereikia. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantų apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio normas reglamentuojančias detaliųjų planų rengimą, pirmosios instancijos teismo argumentacijai linkusi pritarti. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje yra numatyta ir detaliojo plano keitimo galimybė, todėl atsakovai tokia teise gali ateityje pasinaudoti bei kelti klausimą dėl detaliojo plano pakeitimo. Esant nurodytam nelaikytina, kad neparengus sklypo detaliojo plano buvo padarytas reikšmingas procedūrų pažeidimas statybos leidimui gauti.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendime išdėstyta motyvacija, kad sprendžiant šią bylą iškyla viešojo intereso buvimo ir jo apsaugos klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo A B „Autrolis“ pastatyta troleibusų linija, turi visuomenei didesnę reikšmę, negu trečiojo asmens UAB „Domus firma“, kurios interesas yra susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „ Dėl Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pažymėjęs, kad teismai spręsdami bylas dėl statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, ir priimant sprendimą dėl tokių statybų padarinių šalinimo, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismo, sprendžiančio dėl įpareigojimų vykdymo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, galimybės įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą sprendimą buvo apribotos, nes ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų skirtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį ) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti ginčijamą išduotą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovus pašalinti šio išduoto statybos leidimo padarinius – nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą, skirtą visuomeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės iškelti trūkumai panaikinti išduotą statybos leidimą nėra esminiai, o tik formalūs, jie jau yra pašalinti, o kiti, kuriuos įvardija ieškovė galėtų būti objektyviai pašalinti ir eigoje, todėl įpareigojimas nugriauti troleibusų linijos kontaktinį tinklą akivaizdžiai sukeltų neigiamą poveikį visuomenei viešojo transporto naudojimo srityje. Be to, byloje nustatyta, kad į troleibusų linijos įrengimą yra investuota 279289,55 Lt, dalis investicijų yra iš savivaldybės lėšų bei lėšų skirtų iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, todėl troleibusų linijos nugriovimas prieštarautų ir teisingumo bei protingumo principams nurodytiems CK 1. 5 straipsnyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui spręsti reikšmingi apeliantų apeliacinių skundų argumentai yra aptarti ir išanalizuoti, o kiti nėra reikšmingi. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliantų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentaciją daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.