- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-653-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00004-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“, T. I., M. A.
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-162-476/2015 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. I., M. A., „Swedbank“, AB, antstolei E. R. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. S. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad jos turto, valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, dalis yra 24/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis žemės sklypo, bendro 0,0519 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi tvarką turtu ir paskirti jai naudotis gyvenamajame name 1-5/11,40 kv.m. virtuve, 1/2 dalimi 1-7/2,59 kv.m. koridoriaus, 1-6/4,97 kv.m. vonia, 1-3/17,62 kv.m. kambariu – viso 36,58 kv.m. ir garažu G-1/ 22,53 kv.m.; kiemo statiniais – 1/4 dalimi pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); T. I. paskirti naudotis 1-1/4,34 kv.m. tambūru, 1-2/11,28 kv.m. virtuve, 1-4/12,48 kv.m. kambariu, viso 28,10 kv.m., 1/4 dalimi pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B-1“ 61 kv.m.; T. I. paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta „B-2“ 61 kv.m.; sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ 275 kv.m. paskirti naudotis bendrai: L. S. ir T. I. paskirti naudotis po 1/2 dalį 138 kv.m. sklypo, t.y. po 69 kv.m., 1/2 sklypo dalimi (137 kv.m.) paskirti naudotis M. A.. Nurodė, kad turtą valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis kartu su buvusiu sutuoktiniu T. I.. Pažymėjo, kad jai iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl bankroto administratorius siekdamas vykdyti pareiškėjai priklausančio turto pardavimą pasiūlė jai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (2-4 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka ir pretenzijų dėl turto dalies nustatymo pareiškėjai neturi (32-33 b.l.).
Suinteresuotas asmuo išieškotojas „Swedbank“, AB su pareiškėjos prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad turtas nuo pat jo įsigijimo pareiškėjai ir T. I. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir lygiomis dalimis, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 667 straipsniu ir kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti turto valdymo ir naudojimosi tvarką, kadangi pareiškėja ir T. I. yra solidarūs banko skolininkai ir už šią prievolę bankui yra įkeistas visas turtas. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.170 straipsnio 3 dalis užtikrina hipotekos kreditoriui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininkus. Banko teigimu nagrinėjamu atveju bankui įkeistas turtas, kaip vienas turtinis vienetas, turėtų būti pardavinėjamas pareiškėjos bankroto byloje, o ne dalimis ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – LR ĮBĮ), LR Įmonių restruktūrizavimo ar LR Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka (34-36 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino -nustatė, kad L. S. valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis turto dalis yra 24/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis žemės sklypo bendro 0,0519 ha, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi tvarką turtu ir L. S. paskyrė naudotis gyvenamajame name 1-5/ 11,40 kv.m. virtuve, 1/2 dalimi 1-7/2,59 kv.m. koridoriaus, 1-6/4,97 kv.m. vonia, 1-3/17,62 kv.m. kambariu – viso 36,58 kv.m. ir garažu G-1/ 22,53 kv.m.; paskyrė naudotis kiemo statiniais – 1/4 dalimi pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B-1“ 61 kv.m.; T. I. paskyrė naudotis 1-1/4,34 kv.m. tambūru, 1-2/11,28 kv.m. virtuve, 1-4/12,48 kv.m. kambariu, viso 28,10 kv.m., 1/4 dalimi pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu: L. S. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B-1“ 61 kv.m., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B-2“ 61 kv.m.; sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ 275 kv.m. paskyrė naudotis bendrai: L. S. ir T. I. paskyrė naudotis po 1/2 dalį 138 kv.m. sklypo, t.y. po 69 kv.m., 1/2 sklypo dalimi (137 kv.m.) paskyrė naudotis M. A. Teismas pažymėjo, kad po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė bei, kad vadovaujantis LR CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažino, kad skolininkei tenka 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktiniu T. I.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja L. S. neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą, todėl prašymą tenkino – nustatė, kad pareiškėjai priklauso 1/2 dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-01-01 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Banko nesutikimo motyvai ir pateikti įrodymai nebuvo byloje nagrinėti ir tirti. Skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakyta ir apie juos neužsiminta. Ši faktinė aplinkybė sudaro LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą - šioje dalyje nutartis yra be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertinęs atsiliepime nurodytų nesutikimo motyvų ir pateiktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, todėl byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Skundžiamos nutarties teiginiai dėl turto priklausymo pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise akivaizdžiai prieštarauja Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-942-674/2011, kuriame buvo nustatyta, kad turtas buvo ir lieka bendrasavininkių bendroji dalinė nuosavybė.
3. Vadovaujantis tiek LR CK nuostatomis, tiek Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-14 ir 2009-01-23 nutartimis, tiek kasacinio teismo praktika, hipoteka įkeistas turtas turėtų būti pardavinėjamas pareiškėjos bankroto byloje, ir tokiu atveju nebūtų poreikio dirbtinai nustatinėti turto valdymo ir naudojimosi tvarką ir pardavinėti bankui įkeistą turtą dalimis. Konstatavus, kad bankui įkeistas turtas gali ir turi būti parduodamas kaip vienetas, o ne dalimis, pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėja L. S. nurodė, kad į teismą kreipėsi laikydamasi bankroto administratoriaus nurodymų. Pažymėjo, kad turtą su buvusiu sutuoktiniu T. I. įregistravo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis, todėl pareiškėja laiko, kad ji su T. I. valdo turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, o M. A. - bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Taip pat nurodė, kad neprieštaraus, jeigu teismas priims kitokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, bei naudojimosi tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja L. S. kreipėsi su prašymu į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su T. I. nuosavybe, ir naudojimosi tuo turtu tvarkos, nustatymo, remdamasi LR CPK 677 straipsnio nuostatomis bei teigdama, kad nekilnojamas turtas – dalis gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais, esančiais adresu Vilniaus g. 43, Raseiniai, bei žemės sklypo yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė bei, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad pareiškėjai priklauso 1/2 dalis santuokoje įgyto turto.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančias LR CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio ir 3.100 nuostatas, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir tuo pagrindu neteisingai išsprendė klausimą dėl skolininko turto dalies bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Raseinių rajono apylinkės teismas 2011-12-07 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-942-674/2011, kuriuo nutraukė santuoką sudarytą tarp T. I. ir L. I. (S.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėtu sprendimu teismas taip pat nustatė, kad po santuokos nutraukimo L. I. ir T. I. bendrąją daline nuosavybe priklausantys nekilnojamieji daiktai lieka jų bendrąją daline nuosavybe - ieškovei ir atsakovui pagal 2007-10-26 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ASR4406 nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį 0,0519 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 24/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ginčo nekilnojamas turtas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įregistruotas pareiškėjos daline, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (8-12 b.l.). Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 3.100 straipsnio 4 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.
Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas - 24/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis žemės sklypo bendro 0,0519 ha, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklauso asmeninės dalinės nuosavybės teise, todėl LR CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymą, konkrečiu atveju negalėjo būti taikomos. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausanti turto dalis jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-942-674/2011, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl jos turto dalies bendrojoje nuosavybėje su T. I. nustatymo turėjo atsisakyti priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), o jį priėmus ir šias aplinkybes nustačius bylos nagrinėjimo metu, civilinę bylą toje dalyje nutraukti (LR CPK 293 straipsnio 3 dalis).
Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti turto dalis yra nustatyta, prašymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo bei kartu dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymo taip pat negalėjo būti reiškiamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – LR FABĮ) 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad LR FABĮ 27 straipsnio 7 dalis numato, jog jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo; fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi; nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką; įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama šiame straipsnyje ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklausanti nekilnojamojo turto dalis yra nustatyta, todėl dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo pareiškėja turėjo kreiptis į teismą ginčo teisena pareiškiant ieškinį (LR CK 4.75 straipsnis), o ne ypatingosios teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo nenustatęs šių trūkumų. Šiuo atveju turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas įpareigojant pareiškėją ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pareikšti LR CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka, o šių trūkumų nepašalinus prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtu LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu pagrindu.
LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal LR CPK 337 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pareiškėjos turto dalies nustatymo ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti (LR CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remiantis tuo, kad prašymas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pareikštas ne ginčo teisenos tvarka ir pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šių trūkumų nenustatęs, likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis taip pat naikintina ir prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti.
Civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos L. S. turto dalies nustatymo nutraukti.
Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.