- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 1S-66/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. K. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. sausio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, telefonu ir susitikimų metu įvairiose Panevėžio m. vietose: Aldonos gatvėje prie 7-jo namo, Klaipėdos gatvėje prie 1-jo namo bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir pavartodamas kitokią psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. P. – pasinaudodamas nepilnamečio asmens pažeidžiamumu, įtikindamas jį jaustis skolingu už jam perduotas platinti narkotines medžiagas, reikalavo iš nepilnamečio M. P. atlikti neteisėtus veiksmus – platinti narkotines medžiagas – kanapes bei neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai, t. y. reikalaudamas atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas, vertė nepilnametį M. P. savo ir bendrininko naudai perduoti turtą – pinigus, kurių suma keitėsi nuo 100 iki 460 litų. 2009 m. sausio 5 d., apie 18.35 val., prie prekybos centro „Norfa“, esančio Panevėžyje, Nemuno g. 29, jis kartu su E. K. iš M. P. paėmė dalį reikalaujamų pinigų – 300 litų;
be to, M. Š. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 9,042 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią 2009 m. sausio 5 d., nuo nenustatytos valandos iki 18.30 val., gabeno automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš nenustatytos vietos iki prekybos centro „Norfa“, esančio Panevėžyje, Nemuno g. 29, kur apie 18.35 val. pasikėsino šią narkotinę medžiagą platinti nepilnamečiui M. P., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. perdavė narkotinę medžiagą M. P., veikusiam kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis, kurio veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai.
Tokiu būdu M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 148 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.
Kaltinamasis M. Š. 2009 m. sausio 5 d. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. paskirtas suėmimas dviem mėnesiams, to paties teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Pratęsdamas kaltinamojo M. Š. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Panevėžio apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį. Nurodo, jog nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Kardomoji priemonė gali būti paskirta tik tada, kai byloje yra pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis įtariamas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis).
M. Š. kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką, todėl tai įpareigoja teismą itin atidžiai vertinti duomenis, kuriais prokuroras remiasi, prašydamas toliau taikyti kardomąją priemonę, ir ją taikyti tik tuo atveju, kai asmens nusikalstamą veiką patvirtinančių duomenų tikrai pakanka. Toks byloje pateikiamų duomenų vertinimas nereiškia, jog sprendžiamas asmens kaltės klausimas.
Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo tik procesinių dokumentų, esančių visose baudžiamosiose bylose, išvardijimu, visiškai ignoruodamas reikalavimą nurodyti, kokie juose užfiksuoti duomenys patvirtina konkretaus asmens padarytą konkrečią nusikalstamą veiką. Toks abstraktus nutarties turinys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimo ne išvardinti procesinių dokumentų pavadinimus, bet nurodyti duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad asmuo padarė tą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis kaltinamas. Tokių duomenų gali būti ir išvardintuose dokumentuose, tačiau jie turi būti nurodyti nutartyje, kad neigiantis kaltę dėl nusikalstamos veikos asmuo galėtų motyvuotai gintis ne tik nuo reiškiamų įtarimų, kaltinimų, bet ir nuo griežčiausios procesinės prievartos priemonės ilgalaikio taikymo. Šio asmens gynėjas taip pat galėtų tinkamai vykdyti savo pareigą panaudoti visas įstatymuose numatytas priemones ir būdus jį ginti tik tuo atveju, jei jam iš nutarties skirti ar pratęsti kardomąją priemonę būtų aišku, kokiais konkrečiais bylos duomenimis grindžiama kardomosios priemonės taikymo galimybė ir būtinybė.
Nors baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teismui su kaltinamuoju aktu, kuriame ne tik išvardinti minėtų procesinių veiksmų protokolai, bet ir nurodyti juose esantys duomenys, tačiau tai padarė tik kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras, vykdantis baudžiamąjį persekiojimą, taigi duomenis pateikęs taip, kaip jam naudingiau. Toks duomenų pateikimas kaltinamajame akte negalėtų būti laikomas pakankamu, jei jie objektyviai nepateikti teismo priimtame procesiniame dokumente – nutartyje.
Įstatymo reikalavimų neatitinkanti nutartis suvaržo įstatymo garantuotas kaltinamojo ir jo gynėjo teises, todėl naikintina.
Panaikinus nutartį, nebūtų padaryta žalos procesui. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, taigi turi legalias pragyvenimui būtinas lėšas. Be to, jis serga širdies liga, todėl ilgalaikis laikymas suimto žalingas jo sveikatai. Šiuos teiginius patvirtinantys duomenys yra byloje.
Panaikinus neteisėtą nutartį, M. Š. galėtų būti paskirtos bet kurios švelnesnės kardomosios priemonės, kurios leistų pasiekti kardomųjų priemonių paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje. Dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese ir atimtų galimybę pabėgti (pasislėpti), o reikiamo dydžio piniginis užstatas, kurį yra įsipareigojęs sumokėti kaltinamojo tėvas, būtų pakankamas garantas užkardyti tiek pasislėpimą, tiek kitų nusikaltimų padarymą.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Kaltinamojo M. Š. gynėjo skundas atmetamas. Panevėžio apygardos teismas, 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų. Suėmimo terminas M. Š. pratęstas pagrįstai.
Suėmimas kaltinamajam pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Kaltinamojo gynėjas skunde iš esmės neginčija suėmimo pagrindų, bet kritikuoja skundžiamos nutarties turinį, kad joje tik išvardinti procesinių dokumentų pavadinimai, o ne nurodyti juose esantys duomenys, leidžiantys M. Š. kaltinti padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Galima sutikti su gynėju, jog teismo nutartis yra gana lakoniška, tačiau tai nereiškia, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, neatsižvelgė į tų dokumentų turinį. Teismas teisingai nutartyje nurodė, jog nevertina byloje esančių duomenų ir nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Pastarojo teiginio pagrįstumą skunde pripažino ir gynėjas.
Nors aptariama teismo nutartis ne visai atitinka jai keliamus reikalavimus, ji nesuvaržė nei kaltinamojo, nei jo gynėjo įstatymo garantuotų teisių, nes byla jau perduota teismui ir tiek kaltinamasis, tiek gynėjas turėjo galimybę susipažinti su visais joje esančiais duomenimis.
Kardomoji priemonė gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomąją priemonę pratęsęs apygardos teismas, įvertinęs bylos tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė, jog pakanka duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas M. Š. kaltinti padarius nusikalstamas veikas.
Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja byloje esant pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad M. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsnis). Tokie duomenys yra: nukentėjusiojo M. P., liudytojų M. K., A. B. parodymai apie T. (E. K. ) ir M. (M. Š.) veiksmus, duodant perpardavinėti ,,žolę“, bei pastarųjų elgesį, vaikinams bandant atsisakyti tai daryti; liudytojų A. M. ir R. L. parodymai apie keturių asmenų kreipimąsi į policiją dėl T. ir M. vertimo prekiauti narkotinėmis medžiagomis bei policijos veiksmus, siekiant išaiškinti galimą nusikaltimą; daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenys, iš kurių matyti, jog automobilyje ,,Audi A4“ rastuose bei nukentėjusiojo ir liudytojų pateiktuose mobiliojo ryšio telefonuose esanti informacija turi tarpusavio ryšį; M. Š. asmens kratos protokolo duomenys, kad pas jį rasti M. P. perduoti 100 ir 200 litų nominalo banknotai; specialistų išvados, jog M. P. pateiktuose maišeliuose yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), o iš M. Š. paimtos striukės kišenėse rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Aukštesniajame teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesvarstomas, nevertinamos jo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, todėl, ar kaltinamasis M. Š. kaltas padaręs jam inkriminuojamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
M. Š. inkriminuoti keturi nusikaltimai, priskiriami prie nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys). Už daugumos iš jų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Jau pats kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti suėmimo terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas).
Pagrįstą apygardos teismo manymą, jog M. Š. darys naujus nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, be to, yra padaręs nusikalstamą veiką užsienyje. Šie duomenys patvirtina teismą pagrįstai nustačius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Aptartų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Dėl to atmetamas gynėjo skundo argumentas, kad kaltinamajam gali būti paskirtos kitos kardomosios priemonės.
Skunde nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, taigi turi legalias pragyvenimui būtinas lėšas, dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą.
Taip pat atmetamas skundo argumentas, kad ilgalaikis laikymas suimto gali būti žalingas kaltinamojo sveikatai, nes šis serga širdies liga.
Tai tėra gynėjo prielaida, o byloje nėra duomenų, jog suimtajam negali būti taikoma ši kardomoji priemonė. Be to, iškilus grėsmei kaltinamojo sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, kad Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK, bei nepažeidžiant jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. Š. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.