Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-31 · Byla Nr. N-575-4927-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
N-575-4927-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-4927/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. lapkričio 27 d., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, vairavo automobilį ir su savimi neturėjo bei nepateikė laikino vairuotojo pažymėjimo. A. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas, A. L. veikoje nustatęs kito nei administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas administracinio teisės pažeidimo sudėtį, A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

2010 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos miesto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,62 promilės), neturėdamas teisės vairuoti ir A. L. veiką kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutarimu pripažino A. L. kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką ir paskyrė nuobaudą - 20 parų administracinį areštą su automobilio konfiskavimu. Teismas pažymėjo, kad A. L. kaltė, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, neblaivumo testu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad A. L. piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kelia grėsmę eismo saugumui.

III.

Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neišnagrinėjus visų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, 2009 m. lapkričio 27 d. jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 2,62 promilių girtumą, su kuriuo nesutikdamas, jis prašė, kad pareigūnai leistų jam nuvykti į Klaipėdos medicinos įstaigą, tačiau policijos pareigūnai negrąžino automobilio raktelių, neleido pasitraukti nuo transporto priemonės, kol atvyks specialusis nuvežimo transportas. Dėl šių priežasčių jis neturėjo fizinių ir faktinių galimybių kreiptis į gydymo įstaigą neblaivumo nustatymui. Nuvykus į gydymo įstaigą, medicinos darbuotoja parekomendavo nešvaistyti pinigų, nes buvo praėję daugiau kaip valanda nuo policijos neblaivumo patikrinimo ir, pasak jos, toks tyrimas jau niekuo nebepadėtų. Kraujo tyrimas sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo atliktas.

Apeliantas pažymi, jog kuomet 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą grąžino jį surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne pirminį pažeidimą užfiksavusi ir medžiagą surinkusi institucija, o Neringos miesto policijos komisariatas. Vadinasi, teismas administracinę bylą grąžino vienai institucijai, tačiau faktiškai tai atliko visiškai kita institucija bei pareigūnai, nieko bendra neturintys su teisės pažeidimo fakto bei bylos aplinkybių nustatymu. Tokiu būdu nagrinėjamoje administracinėje byloje netinkamai surinkti ir objektyviai neįvertinti įrodymai bei grubiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos.

Apeliantas, dėl autoįvykio metu patirtų traumų, 2010 m. kovo 23 d. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir apie tai buvo informavęs Klaipėdos apylinkės teismą bei bylą nagrinėti paskirtos teisėjos sekretorę telefonu, tačiau buvo pareikalauta pristatyti prašymą, kuris buvo pristatytas, esant galimybei 2010 kovo 25 d. Tačiau byla jau buvo išnagrinėta A. L. nedalyvaujant, neatidėjus teismo posėdžio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto sveikatos būklė ne tik sutrukdė jam fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, bet ir apsunkino jo galimybes pateikti bet kokius prašymus teismui. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog dokumentų ar prašymų pateisinančių asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn neatvykimą į teismo posėdį, nepateikta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, A. L. nebuvo sudarytos galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių gynimą, pažeidžiant jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, neužtikrinus nekaltumo prezumpcijos principo. Dėl savo sveikatos sutrikimų, apeliantas neturėjo galimybės pasinaudoti advokato pagalba, taip pat teikti paaiškinimus, pareiškimus, nurodyti svarbias faktines ir teisines aplinkybes, kurios turėjo įtakos jo bylos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. L. buvo paskirta administracinė nuobauda - 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu – už tai, kad jis padarė pažeidimą numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliaciniame skunde keliamas A. L. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo ir jo procesinių teisių pažeidimo klausimas.

Pažymėtina, kad A. L. veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad A. L.: 1) vairavo transporto priemonę; 2) vairavo būdamas neblaivus; 3) jam jau anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje ar 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nesutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, jie gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, nuvyko nurodyta įtariamo automobilio judėjimo kryptimi. Pastebėję važiuojantį įtariamą automobilį, pareigūnai nuvažiavo jam iš paskos. Automobiliui sustojus, pareigūnai nustatė, kad jį vairavo A. L., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu šiam asmeniui buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 3, 16-17, 20), su kuriuo A. L. nesutiko, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad paaiškinimą rašyti atsisakė (b. l. 3).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 27 punktu, jeigu asmuo nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Iš apelianto paaiškinimo matyti, kad jis nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau medicininė apžiūra jo neblaivumui nustatyti nebuvo atlikta (b. l. 41). Jo argumentai, kad buvo praėję daugiau kaip valanda laiko po pareigūnų atlikto jo neblaivumo patikrinimo ir jis paklausė sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos, kad tikrintis neverta, parodo apelianto sąmoningą apsisprendimą, jo laisvos valios išraišką. A. L. paaiškinimas, kad pareigūnai jam nedavė automobilio raktelių, dėl ko jis negalėjo nuvykti į medicinos priežiūros įstaigą yra nepagrįsti, nes pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 95.1 punktu, vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai įtariama, kad jis yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui. Policijos pareigūnai vadovaudamiesi alkotesterio parodymais, nustatę, jog A. L. yra neblaivus, vykdydami savo funkcijas, nušalino jį nuo transporto priemonės vairavimo, tuo pačiu teisėtai negrąžindami jam automobilio raktelių. Pažymėtina, kad A. L. neblaivumas buvo nustatinėjamas prietaisu, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atlikta patikra (b. l. 21), be to, byloje neužfiksuota jokių šio prietaiso panaudojimo tvarkos pažeidimų, todėl nėra pagrindo abejoti nustatytu neblaivumo laipsniu.

Aplinkybes, jog asmuo vairavo transporto priemonę ir prieš tai jam buvo jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje ar 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 16-17), informacija apie A. L. padarytus KET pažeidimus (b. l. 25-27).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant ir neatsižvelgęs į jo pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje ir suteikiant A. L. galimybę įgyvendinti jo teisę į gynybą ir teisingą bei nešališką teismą, pateikti paaiškinimus apie bylos aplinkybes ir įgyvendinti kitas procesines teises.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo grąžintą trūkumams ištaisyti, protokolą iš naujo surašė ne pažeidimą užfiksavusi ir medžiagą surinkusi, o kita institucija, yra nepagrįsta, nes Neringos miesto policijos komisariatas yra Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, t. y. tai pačiai, pirminį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai, institucijai, pavaldi institucija. Be to, administracinio teisės pažeidimo aplinkybės jau buvo užfiksuotos 2009 m. lapkričio 27 d. pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, o pirminio protokolo trūkumai buvo ištaisyti, remiantis jau surinkta bylos medžiaga, nenustatinėjant naujų bylos aplinkybių ir nerenkant naujų įrodymų.

Atsižvelgdama į paminėtą, ir įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. L. veika pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta įvertinus visas svarbias atsakomybės taikymui aplinkybes, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas