Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjos Sidabravo žemės ūkio bendrovės atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundu dėl atsakovės Šiaulių apskrities viršininko administracijos įpareigojimo leisti pareiškėjai įsigyti visą prašytą valstybinės žemės kiekį, t.y.213,36 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri tiksliai nurodyta pareiškėjos 2008 m. vasario 19 d. prašyme atsakovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos Sidabravo žemės ūkio bendrovės atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundas dėl atsakovės Šiaulių apskrities viršininko administracijos įpareigojimo leisti pareiškėjai įsigyti visą prašytą valstybinės žemės kiekį, t.y.213,36 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri tiksliai nurodyta pareiškėjos 2008 m. vasario 19 d. prašyme atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Sidabravo žemės ūkio bendrovės atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundas atsisakytinas priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Pareiškėja 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovę su papildomu prašymu dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pirkimo. Atsakovė 2008 m. balandžio 2 d. rašte Nr.SD-672-(1.15) nurodė, jog pareiškėja neturi teisės reikalauti įsigyti penkiolikos valstybinės žemės sklypų, turinčių 213, 36 ha plotą, nes LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas nustato maksimalų leidžiamą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kiekį vienam asmeniui. Minėtame rašte nurodoma, jog šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha. Pagal minimo straipsnio 2 dalį asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, jog atsakovė neteisėtai neleido pareiškėjai įsigyti visos prašytos 213,36 ha valstybinės žemės, nes įsigijus šią valstybinę žemę pareiškėja iš valstybės būtų įgijusi lygiai 300 ha žemės ir tuo pačiu po įsigijimo turėtų tik 305,27 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kelia ginčą dėl valstybinės žemės pardavimo, t.y. teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, yra susiję su valstybinės žemės perleidimu privačiam asmeniui. Ginčas iš esmės kyla iš ikisutartinių valstybinės žemės perleidimo santykių, yra susijęs su valstybės turtiniais interesais, todėl laikytinas civilinio teisinio pobūdžio ginču (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. kovo 31 d. nutartis, priimta byloje V.L. v Kauno miesto savivaldybė).

Valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkciją, bet gali užsiimti ir ūkine-komercine veikla. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliuose tiesiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos (Civilinio kodekso 2.35, 2.36 straipsniai). Valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1, 22, 25 straipsniai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15, 16 straipsniai).

Pažymėtina, jog valstybės institucija, spręsdama klausimą dėl žemės pardavimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių atsiradimo. Santykiai tarp valstybės institucijos ir atitinkamo suinteresuoto asmens dėl sprendimo parduoti valstybinę žemę savo esme yra ikisutartiniai santykiai ir dėl to turi civilinį teisinį pobūdį. (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje R.G. v Kauno apskrities viršininko administracija).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjos atstovo reikalavimas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Sidabravo žemės ūkio bendrovės atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundą dėl įpareigojimo leisti pareiškėjui įsigyti visą prašytą valstybinės žemės kiekį t.y.213, 36 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri tiksliai nurodyta pareiškėjos 2008 m. vasario 19 d. prašyme atsakovei, atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui, bei pasiūlyti pareiškėjos atstovui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjos atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui.

Įpareigoti Šiaulių apskrities VMI Sidabravo žemės ūkio bendrovei įm.kodas 171331516 grąžinti pagal 2008-07-28 įmokos mokėjimo kvitą DnB NORD sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.